„Šioje Švenčiausioje Knygoje – visų paslapčių paslaptis. O, kokie laimingi tarp mirtingųjų yra tie, kuriems Dievas suteikė malonę klausytis, skaityti, su malda tarti ir pagarbiai suvokti šios Knygos Žodžius! Laimingi yra tie, kas valioja atidaryti Biblijos duris ir ryžtingai žengia Jos keliais. Bet geriau niekada negimti tiems žmonėms, kurie skaito Bibliją tiktai tam, kad abejoti ir niekinti Ją.“

Kodėl tu biednas? Nes durnas. O kodėl durnas? Nes bedievis.

    Karta su šeima atvažiavom į kaimą pas gimines. Užgriuvom juos neperspėję, norėdami padaryti staigmeną. Giminaičiai labai apsidžiaugė, nes ilgai mūsų nematė ir nedelsiant pradėjo ruošti stalą. Iš rūsio buvo atnešta šernienos, kurią tuojau pat užraugė šašlykams, taip pat namuose pagamintos briedienos dešros, papjaustyti rūkyti lašiniai, ištraukta naminė duona, naminė gira ir naminė degtinė, medus, atneštos naminės obuolių sutys, pastatyta šildyti baravykų sriuba.

​Dievo silpnybė yra stipresnė už visas žmogaus galybes. Aš žinau, kad esu silpnas, todėl pasitikiu Kristaus jėga, aš žinau, kad esu kvailas, todėl pasitikiu Kristaus išmintimi, aš žinau, kad esu aklas, todėl pasitikiu Kristaus rega, aš žinau, kad esu kurčias, todėl pasitikiu Kristaus klausa, aš žinau, kad esu nemylintis, todėl pasitikiu Kristaus meile, aš žinau, kad esu pažeidžiamas, todėl pasitikiu Kristaus nepažeidžiamumu, aš žinau, kad esu numiręs, todėl atgimiau Kristuje amžinam gyvenimui.

 Ką mes be darytume, bet visų mūsų gyvenimas šiame pasaulyje ankščiau ar vėliau baigsis.

   1971 m. Kinų komunistų lyderis Mao Dze Dūnas, duodamas interviu Didžiosios Britanijos žurnalui “Snou” pasakė: “Greitai man teks atsistoti prieš Dievą”. Yra žinomas faktas, kad Mao Dze Dūnas 1936 metais buvo labai susirgęs ir paprašė jį pakrikštyti. Jį krikštijo katalikų vienuolė.

 Po sočios vakarienės laivo restorane pakilau pas save į kajutę ir kaip įprasta atsiklaupiau maldai. Ilgai negalėjau susikaupti. Nežinojau kas yra, gal per soti vakarienė, o gal pastoviai į mintis įsibraunančios abejonės dėl savo Dievoieškos?

Visų institucijų išlaikytiniai ant tiek suįžūlėjo, kad pas juos liko nepagydomo koronaviruso užkratas, kurio matyt jokios vakcinos neišgelbės. Iš kur tokių beraščių ir priviso? Dar dejuoja, kad jiems algos mažos. Aplamai, net pašalpų tokie specialistai neverti. Kas svarbiausia jų apstu.

Turbūt netgi visiškai tamsus kolchozų inteligentas, parazituojantis mūsų valstybės administravimo aparate (ir jį aptarnaujančiose struktūrose), sutiks jog beždžionės kurti nesugeba. Jos gali tik beždžioniauti.

Liaudis vis  rašo, kai tuo tarpu tironai veikia. Čia tinka patarlė: ,,Šunys loja, o karavanas eina''. Gal ne tos priemonės? 

Anot V.Landsbergio ir viauksinčių ,,skalikų" reikia aukų ir kraujo. Kodėl patys nerodo pavyzdžio, stodami į pirmąsias eiles ne tik bažnyčioje, bet gatvės kovoje?

Iškilmingai prisiekusi Lietuvos valstybei, Generalinės prokuratūros generalinė prokurorė Nida Grunskienė pradėjo darbą. Ji prokuratūros darbe problemų nemato. Sako, kad prokuratūroje dirba profesionalūs darbuotojai. Tuomet nebelieka vilties, kad kas nors pagerės. Juk iš raugintos agurkų statinės ištrauktas agurkas, ten pratūnojęs 28 metus, ar gali matyti kitokią aplinką, apart to, kaip toliau toje statinėje rūgti? 

1991-aisiais man ėjo septyniolikti metai. Puikiai pamenu kaip tos dienos vakarą savo kambaryje skaitydamas knygą išgirdau pabūklų šūvius. Mes gyvenome kitoje Vilniaus dalyje, netoli geležinkelio stoties. Tai pakankamai toli nuo Televizijos bokšto, bet tankų šūviai buvo tokie galingi, jog pradėjo drebėti langai.