Tiesa - toks atrodytų paprastas dalykas, aiškiai apibrėžiamas ir suprantamas. Ir visgi ar tikrai suvokiame, kas yra ta tikroji tiesa? Norint išsiaiškinti pravartu pažvelgti į stereotpus apie tiesą:

1. “Vienos teisybės nebūna, būna jo (jos), mano ir dar kitų žmonių atskiros teisybės”- tačiau tiesa yra viena , o tai ką mes laikome- tavo ir mano teisybe- tai tėra tavo ir mano požiūrių skirtumai.

2. “Už teisybę reikia kovoti”- tai lyg pasakymas “melas vardan tiesos” arba “karas vardan taikos”. Jei tiesa dominuotų tai turbūt nebeliktų ir karų, todėl kovojimas yra visiška tiesos priešingybė.

3. “Tiesą reikia įrodinėti”- tiesą galima pažinti, skleisti, bet tik ne įrodinėti - įrodinėjimas neturi nieko bendra su tiesa. Įrodinėjimas yra primetimas, o kas primetama dažniausiai, o gal net ir visada būna melas.

Taigi kas yra tiesa? Ar tai tiesa apie kitus žmones, tam, kad parodyti jų trūkumus - maždaug: “Aš žinau, kad tu susitikinėji su tuo ir anuo”, “Žinau kam į kišenę nubyra už tai ir tai”, “žinau koks tu iš tikro- šioks toks ir anoks”. Bet tai apibrėžia labai siaurą faktų erdvę, tai kad žmogus šioks toks ir anoks tepasako tik tai kokioje aplinkoje jis gyveno ar tebegyvena, kad ta aplinka suformavo didžiąją dalį jo įpročių ir, kad primindami jam apie tai mes taip pat prisidedame prie jo “blogumo”. Kiek iš tokios “tiesos” naudos mums visiems, kaip su šitokia “tiesa” mes galime tobulėti?

O juk tiesos pakirtis išlaisvinti mus, tobulėti, augti dvasiškai ir kurti. Tačiau yra viena ir tikra tiesa, galbūt skirtingai suprantama ir apibrėžiama, tačiau jos paskirtis susiveda į tai, kad nurodyti mūsų prigimtį, mūsų kelią šiame gyvenime ir vesti per jį tam, kad kurtume ir augtume, tam, kad būtume reikalingi kitiems, o kiti būtų reikalingi mums, tam, kad pajustume begalinį bendrumo jausmą su kitais žmonėmis, tam, kad būtume kūrėjais.

Mitas apie daugybę tiesų tikriausiai atsirado todėl, kad augdami dvasiškai mes vis patiriame naujus tiesos atspalvius, ir tai yra labai gerai - Kūrėjas, Dievas, Gamta ar Visata (kaip kam patogiau) pasirūpino, kad mes nestovėtume vietoje ir patyrę vieną tiesos pliupsnį neužsnūstume o vis ieškotume, kurtume ir patirtume - būtent potyriai yra didžiausias gyvenimo džiaugsmas.

Tiesos ieškojimas yra savo paskirties šioje žemėje ieškojimas.

Kurti, dalintis, augti, atsinaujinti - tokia yra tiesa apie mūsų ir apskritai visko prigimtį.