Lietuvos piliečiai su nekantrumu laukia, kada pradės triumfuoti TIESA. Prezidento rinkimuose į šalies vadovo postą, neapsikentę visiškos betvarkės teisėsaugoje, tiesioginiame eteryje tiesiai į akis Daliai Grybauskaitei drėbė ne vienas kandidatas karčią tiesą. Iki šiol apart nepriklausomybės akto signataro Z.Vaišvilos, Seimo nario generolo V.Gailiaus niekas beveik nedrįso išsakyti skaudulių teisėsaugoje, bijodami Prezidentės keršto.

Tiesa, drąsiausias buvo  Seimo narys A.Valinskas įvardijęs prezidentę ,,boba“, o žurnalistas A.Vinokuras įžeidžiančiai pavadino Dalią Grybauskaitę frigidiška sterva ir dvasine ( bet nekompetentinga) politine prostitute. Seimo narė I.Degutienė pasakojo žurnalistams,  kad Prezidentė užsiiminėja intrigomis ir kiršina vienus su kitais. Matyt, toks metodas pasiteisina,- ,, Skaldyk ir valdyk''. Debatų laidose LR Prezidentei teko išklausyti ne tik aršių ir pagrįstų priekaištų iš Seimo nario N.Puteikio,  kišeninio prokuroro D.Valio atžvilgiu, bet ir Vilniaus meras A.Zuokas drėbtelėjo, kad su jos padėjėjų, telefoninių skambučių spaudimu, buvo užgniaužta Garliavos pedofilijos byla.

Ši pedofilijos byla, beje, tik Prezidentei ir liko neaiški. Jos vieši pasiaiškinimai juokingi ne tik mąstantiems, bet ir neišprususiems  kaimo žmonėms. Prezidentė visais įmanomais būdais išsisukinėjo: tai Garliavoje vykstančių įvykių mergaitės grobimo metu jai telefono ragelio nekėlė vidaus reikalų ministras, tai jai svarbiau buvo aplankyti JAV, tai galiausiai pripažino TV laidų debatuose, kad privačioje Garliavos miestelio valdoje suvaryta perteklinis skaičius (240 ginkluotų kovine amunicija apsiginklavusių jėgerių, pagrobiant 8 metukų mergaitę iš saugios senelių aplinkos) jėgos struktūros armijos, neigė, kad ji skambino FNTT viršininkui generolui V.Gailiui, kad būtų atleistas jo pavaldinys V. Giržadas ( abu teismuose išteisinti ir sugrąžinti į darbą).

Nenorėdamas viešai televizijos ekrane niekinti Prezidentės ir kaitinti atmosferą, A.Zuokas pasiūlė jai apie daromą skambučių pagalba spaudimą iš prezidentūros  dėl pedofilijos bylos, susitikti prie arbatos puoduko.  Ten pažadėjo įvardyti konkrečius asmenis.

 Žuvis pūva nuo galvos. Jeigu šalies aukščiausiais vadovas maitina tautą melu, tai koks teisingumas gali vykti žemesnėse grandyse? Norėdamas pridengti Prezidentės melą, kad tauta vis labiau pasitiki teisine sistema, TV laidos klaninis laidų vedėjas E.Jakelaitis sugebėjo viešai meluoti apie pasitikėjimo padidintus reitingus, tokiu būdu sumenkindamas N.Puteikio išsakytus duomenis ir eilinį kartą klaidindamas visuomenę.

                                ŠIAULIŲ TEISININKŲ MAFIJA

Šiaulių, kaip ir visos Lietuvos  teisinė sistema, tarsi Bermudų trikampis. Ieškodamas TIESOS čia gali ir galvą nusilaužti. Šiaulių prokurorai lengvai dalija sankcijas  nepaklusniesiems, kad su jais lengvai galima būtų susidoroti juos įkalinant ar atliekant kratas. Galima ta  proga įvardyti visą tiradą išloštų (net 77 !!!) bylų, kuriose EŽTT nustatė Konvencijos pažeidimus ir priteisė nukentėjusiems dešimtis ir šimtus tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimų ir bylinėjimosi išlaidų. Visa tai, ne iš kaltųjų teisininkų, bet iš mokesčių mokėtojų kišenės ir praskolintos Lietuvos.

Tuo metu patys teisingumo vykdytojai ir toliau daro nusikaltimus. Šiaulių policijos komisariato darbuotojai užsiiminėja ne tik narkotikų platinimu ir prekyba, bet ir vykdo susidorojimą su teisiaisiais. Tai žemutinė grandis. Vėliau jai talkina prokuratūra, teismai.

Šiauliuose tebevyksta Panevėžio labdaros-paramos fondo ,,Biblijos studijos“ byla, kuri išskaidyta net į keturias atskiras bylas. Drumstame vandenyje lengviau nardyti. Teisingumo nelieka ir tokiais atvejais ne retai triumfuoja klasta ir melas. Teisėsaugininkų armija - Šiaulių policijos komisariato tyrėjai M.Jackevičius, G.Čekas,  prokurorai S.Dobiliauskas, N.Raugienė, T.Grušas, P. Andruškevičius,   teisėjas P.Simėnas, G.Poškus ir visa eilė kt. nematė bylose pažeidimų ir dangstomų  nusikaltimų.  

 Jie niekaip negali surasti ir įrodyti vieno, galimai pedofilo J.R. išauginto įsūnio V.R. nusikaltimų, kurie pačių fondų vadovų surinktais įrodymais daugiau negu aiškūs. Kitomis akimis, matyt, žvelgė į tuos pačius nusikaltimus ir įrodymus Šiaulių prokuratūros vyr.prokurorė Laima Mušauskytė-Griciuvienė, teisėja Alma Jurgelienė, Alfredas Vilbikas, Alma Berniūnaitė, Aldona Monstavičienė ir kt., kurie naikino ankstesnes nutartis ir tenkino fondo skundus.

 Fondo veikla padėti našlaičiams, kaliniams, šeimų nariams, kurie nepajėgūs išspręsti patys jiems susidariusių problemų. Viena tokios  šeimos atstovė-pedagogė E.R. iš Šiaulių,  jos vyro iniciatyva  įsivaikinusi kūdikį, paimtą iš Šiaulių ligoninės, kreipėsi pagalbos į fondą, kad šis talkintų ir padėtų įsidarbinti jos įsūniui. Jį nuo mažens augino galimai pedofilas jos vyras J.R. Po pokalbio su jaunuoliu buvo išsiaiškinta, kad galimai pedofilas J.R. jį skriaudžia, atiminėja jo asmeninius telefonus, kompiuterį, kad negalėtų bendrauti su draugais, pažįstamais.

 Prieš jį smurtauja, apriboja 20-mečiui laisvę neleisdamas susitikti su merginomis, draugais ir pan. Fondas, nieko blogo neįtardamas per pusės metų laikotarpį, jaunuoliui surado pagal jo specialybę darbą, padėjo materialiai. Tačiau eilę kartų jaunuolis lankydamasis fondo patalpose kūrė planus, kaip iš geradarių pasipelnyti.

Kyla klausimas  ar gali vyras, pagal specialybę santechnikas, neturintis auklėjamo darbo įgūdžių, tinkamai vienas be moters išauginti kūdikį? Kas svarbiausia savo trims biologiniams  vaikams, išsiskyręs su dvejomis žmonomis,  neskyrė reikiamo dėmesio, jais nesirūpino ir neaugino. Pasitenkino svetimu įvaikintu.

Jo išaugintas įsūnis V.R. susipažino su fondo vadovais. Pasinaudojo jam fondo suteikta pagalba, o po to apvogė jį. Pareikalavus materialines vertybes grąžinti, išsisukinėjo. Vėliau fondui darant jam spaudimą, kad būtų sugrąžinti daiktai, sugalvojo planą  apkaltindamas  fondo steigėją ir eilę kitų asmenų, tame tarpe ir savo įtėvį J.R. juos šmeiždamas.   Iš fondo išviliojo apgaulės būdu kompiuterį, du mobiliuosius  telefonus, pavogė sportinius batus, odines pirštines, vyr. odinį krepšį. Viso sumoje virš 4000 litų.

 Treti metai tebevyksta teisminiai procesai Šiaulių teisinėje sistemoje: policijoje, prokuratūroje, visų instancijų teismuose. Teisininkai niekaip negali išnarplioti nusikaltimų. Priešingai juos dengia. Vienas iš jų,  Šiaulių policijos tyrėjas A.Balčiūnas savo tarnybiniame pranešime savo vadovybei šmeižia ne tik fondo steigėją, pastorių ir žurnalistą A.Veberį, bet kaltina ir fondo profesionalų gynėją K.Ramanauską, kuris dirbo ir turi patirties policijos, prokuratūros, saugumo tarnybos pareigybėse. Jam, ginant fondo interesus, visiškai nesuprantamas toks  Šiaulių teisininkų darbas. Redakcijai žinoma, kad apsivogęs jaunuolis V.R., tiek jo įtėvis patvirtino, kad įtėvio giminaičiai užima pačias aukščiausius teisingumo vietas. Pasakojo, kad užtenka skambučio, kai jiems iškilusios problemos būtų  išsprendžiamos jų naudai.

Šių bylų raizgalynėje, netgi plika akimi, tai galima įžvelgti.  Vienoje iš išskaidytų bylų, kai Šiaulių teisininkų armija nematė V.R. nusikaltimų, teko kreiptis išieškoti  fondui  pavogtas  materialines vertybes civiline tvarka. Tik atvertus bylą  principinga Šiaulių apylinkės teisėja Aldona Monstavičienė   paklausė fondo gynėjo K.Ramanausko, kodėl byla nagrinėjama  civiline tvarka, kai aiškiai matosi baudžiamojo nusikaltimo požymių. Tai išgirdę nusikaltimo vykdytojas V.R. ir jo gynėja pertraukos metu suskubo prašyti sudaryti taikos sutartį. Fondas, matydamas teisininkų neįgalumą, sutiko. Šioje byloje tiek primeluota, kad nereikia būti teisininku, kad matytum šio jaunuolio V.R. išsisukinėjimą ir suktybes. Tai nematyti galėjo tik aklas ir kurčias. 

Tačiau visa virtinė Šiaulių policijos komisariato  tyrėjų ( A.Balčiūnas, M. Jackevičius ir kt.,   prokurorai S.Dobiliauskas, N.Raugienė, A.Meška ir kt.), kai kurie teismų teisėjai nematė, greičiau dangstė. Netgi fondui sutikus su taikos sutartimi, V.R padaro  dar vieną nusikaltimą, kurio irgi nenori įžvelgti Šiaulių teisėsaugos sergėtojai. Pripažinęs padarytus nusikaltimus V.R. praveda taikos sutarčiai įvykdyti 600 litų mokestį į fondo sąskaitą. Pavedimą įduoda savo gynėjai, ši teismui, priimama nutartis. Pusės valandos laike V.R.  pinigus susigrąžina atgal į savo kišenę. Nors iškeltas ikiteisminis tyrimas, bet netrukus dėl šio fakto galai vėl kaišiojami į vandenį. Šiuo metu šio nusikalstamo epizodo lemtį sprendžia Šiaulių apygardos teismas. Teismo nutartis rašytine tvarka turėjo būti priimta šių metų gegužės 7 d., tačiau ,,apkrauti“ darbu teisėjai nespėjo. Nukelta data. Kitose grandyse šis nusikaltimas  jau užglaistytas.

Kitoje byloje dėl batų vagystės, kurie kainavo viso labo 200 litų, byla baigta.  Trūko įrodymų, kad jie pavogti. Pranešimą , kad Šiaulių apygardos teisme vyksta teismo posėdis atsiuntė po to, kai posėdis įvyko. Nutartis  neskundžiama. Tai  patvirtino Šiaulių apygardos teismas. Pasirašo teisėjas Vidmantas Mylė.

Nusikaltėlis V.R. pripažino, kad batai randasi pas jį, nes apie tai prasitarė  jo įtėvis ( slapta padaryta garso įrašas). Juos pristačius į Šiaulių policijos komisariatą fondas atpažino, kad tikrai tie batai, kurie buvo pavogti. Policijos komisariatas po daugiau kaip metų laikotarpio sunešiotus, mėšlinus batus siūlė pasiimti!! Nesutikus tai daryti, jiems pritrūko įrodymų ir smarvę pašvinkę mėšlini batai liko policijos komisariate. Gal patiko jiems  kvapas? Batų kaina nuo 200 litų ( dėl bylinėjimosi Šiaulių teisinio nihilizmo piramidėje)  perkopė 2000 litų sumą!!

Prezidente, gal gali paaiškinti, tokių ir panašių atvejų į išvardintus teisininkų veiksmus, piliečių pasitikėjimą teisine sistema? Kur paminėti jūsų pasitikėjimo procentai? Gal tie procentai sudaro tų nusikaltėlių, kurie lošia bylas pas korumpuotus pareigūnus  už pažintis, pinigus? Ar tų, kurie diktuoja teismų nutarčių baigtį skambučių pagalba?

 Šiaulių policijos komisariato tyrėjo A.Balčiūno ir jį kuruojančios prokurorės  D.Voskoboinikovos pėdomis

Apvogęs fondą ir nenorėdamas gražiuoju grąžinti daiktų V.R. parašė melagingą ir šmeižikišką pareiškimą Šiaulių policijos komisariatui. Apkaltintas fondo steigėjas galimais nusikaltimais ne tik psichotropinių medžiagų laikymu ir panaudojimu.  Šmeižiant sugalvojo pralobti prisiteisiant 10 000 litų sumą. Tokiam ir panašiam  verslui jaunimas išradingas ir fondas turi tokios praktikos, kai darydami gera iš nusikaltėlių susilaukia nepelnyto atlygio. Šiaulių teisinės institucijos treti metai niekaip negali išnarplioti ne tik jo padarytų nusikaltimų ir juos dengia, bet apsunkino teismo darbą, kai po fondo  parašytų kelių  skundų generalinei prokuratūrai net nebaigus ikiteisminio tyrimo tyrėjas A.Balčiūnas, talkinant prokurorei D.Voskoboinikovai skubiai permetė bylą į teismą.

 Tyrėjas A.Balčiūnas atlikdamas tyrimą su prokurorės D.Voskoboinikovos pagalba buvo įkalinęs fondo steigėją A.Veberį.  Jis  darė spaudimą Šiaulių Bažnyčios pastoriui A.Dobrovalskiui, kad jei neduos jam reikalingus melagingus parodymus bus taip pat įkalintas. Grasino fondo vadovui S.Marcinkevičiui, kad bus iškeltos dvi jam bylos už tiesos sakymą ir jis taip pat neišvengs įkalinimo. Skambučių būdu bandė šantažuoti S.Marcinkevičių.  Galiausiai  pasiūlė A.Veberiui ,,žmogiškai“ ( už pinigus) susitarti, bet tuo pat metu pareiškė, kad bijantis A.Veberio, nes pastarasis rašytojas. Į jo iškvietimus A.Veberiui siūlė važiuoti be gynėjo, nes jis nereikalingas. Kai su jo tokiomis sąlygomis A.Veberis nesutiko, bandė įpiršti tyrėjui palankią valstybės gynėją iš Šiaulių.  Tačiau ir bijodamas A.Veberio rezgė įvairius planus. Galiausiai, matydamas, kad jo veiksmai pagal iš anksto sugalvotą  planą sklandžiai nevyksta,   iš Šiaulių į Panevėžį atvyko su A.Veberiu ,,žmogiškai“ susitarti.

 Nieko nepešęs ( tarsi atlikdamas kurjerio paslaugas), kad užglaistyti savo nusikalstamus veiksmus paliko A.Veberiui kvietimą, kad pastarasis atvyktų pas jį į Šiaulius užbaigti bylą ( padaryti vaizdo ir garso įrašai). Nepasisekus įgyvendinti savo planų, tyrėjas A.Balčiūnas  šmeižė A.Veberį, S.Marcinkevičių, net fondo gynėją K.Ramanauską jų adresu rašydamas tarnybinius pareiškimus savo vadovybei.  Naudojo psichologinį smurtą.

 Šiaulių apylinkės teisme pakankamai įrodymų, kad V.R. visose bylose melavo. Vienoje iš bylų  nurodė ne tas patalpas, kuriose neva buvo padarytas nusikaltimas. Kai įvykio vieta neatitinka tikrovės, visi kiti tyrimo veiksmai praranda prasmę. Principinga teisėja nori tenkinti visus įkliuvusios į spąstus prokurorės D.Voskoboinikovos ir tyrėjo A.Balčiūno veiksmus, ir bylą išnagrinėti nešališkai. Tai ko nepadarė ikiteisminiame tyrime tyrėjas A.Balčiūnas dabar vargsta ir apsunkina sau padėtį teisėja vykdydama vis naujas ir naujas prokurorės D.Voskoboinikovos užgaidas.

Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo keliami pagrįsti A.Veberio ir jo gynėjų K.Ramanausko, V.Kupsikevičiaus  reikalavimai, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. Negana to, prokurorė D.Voskoboinikova, matyt, norėdama suklaidinti teismą ,,nekaltai‘‘ pataisė ekspertų išvados dvi priešdėlio raides, kurios iš esmės keičia visą turinio esmę ( vietoje nesusijusių asmenų, parašė susijusių). Paskutinėse kalbose klaidino teismą įrodinėdama, kad Šiaulių bažnyčios pastorius A.Dobrovalskis matė padaryto tariamo nusikaltimo dieną ieškovą V.R.

Dėl tokių Šiaulių policijos komisariato tyrėjo A.Balčiūno, prokurorės D.Voskoboinikovos veiksmų ir darbo broko gelbstint savo munduro garbę, šių metų gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teismas numatęs   paskelbti nutartį, to padaryti negalėjo. Teisėja toliau vargsta narpliodama suveltą bylą ir pratęsė procesinius veiksmus.