Liudijimas  2012 m. rugpjūčio 14 d.

Paskutinių 2012 metų Kryžiaus kalno atlaidų metu, likęs vienas   Pranciškonų vienuolyno vienuolis, vardu Mykolas teigė, kad kalnas yra jų nuosavybė. Jis  didžiulį pasipiktinimą ir įniršį, nepagarbą rodė Kristaus tarnams - krikščionims, kurie skelbė Dievo Žodį, dalijo nemokamai Biblijas, lankstinukus su 10 Dievo įsakymų bei kitą krikščionišką literatūrą, žurnalus ir straipsnius....

Kai kurios katalikų moterėlės, paėmę dovanai gautas knygas ir  literatūrą tempė vyskupui E.Bartuliui ir laižydamos jam rankas, skundė, kad griauname jų nusistovėjusią tvarką, rimtį, kad esame kažkokie tai sektantai... Kitos piktinosi Biblijomis, Dievo Žodžiu, reiškė pretenzijas, kad reikia jas sudeginti, o Dievo žodį sunaikinti, kad Jo ten išvis nebūtų. Mat jos norėjo, kad neliktų  mano  dviejų akmens plokščių su 10 Dievo įsakymų, kurios pastatytos vietoje jų garbinamo stabo-betoninės skulptūros Marijos.

Vienoje Kryžių kalno knygoje rašoma: ,, Vienas smalsus kryžių kalno gyventojas (primenantis šių dienų aršius Kryžių kalno vienuolius, tokius kaip Mykolas) mėgdavęs po langais klausyti, kas kuo tiki. Ėmė skųsti to meto valdžiai. Nepatenkinti žmonės jo tokiu poelgiu atsiviliojo jį ant kalno ir kaukštelėjo per galvą. Pastatę kryžių užrašė: ,,Tau jo reikėjo - tai ir turėk".

Ar neatsitiks taip šiandieniniams skundikams ir vienuoliams tempiantiems žiauriausią Romos laikų žudymo įrankį? Yra fanatikų, ypač Lenkijoje ir kitose šalyse, kurie  mėgdžioja Kristaus kančią ir beprasmiai kankindami save, prisikala ant kryžiaus. Reiktų nepamiršti, kiekvienam tempiančiam drožinius ir kryžius, (apie tai nusako antras Dievo įsakymas, kurį katalikų bažnyčia panaikino savo iškraipytuose katekizmuose), kad pasaulis išgelbėtas ne žudymo įrankiu kryžiumi, bet Dievo Sūnaus KRISTAUS kančia (auka).