Nepabūgę lietaus, kai kurie Romos katalikų bažnyčios piligrimai įsijungė į žygio dalyvių gretas. Jie  nuo Šiaulių katedros iki Kryžių kalno maždaug dvylika kilometrų ėjo pėsčiomis, nešė kryžių, vėliavas ir transparantus. Sklido iš  jų nešamų ant kupros  triukšmingų garsiakalbių Marijos garbei maldos.

Juos lydėjo Šiaulių parapijos vyskupas E.Bartulis. Kryžių kalne jie buvo sutikti ovacijomis ir šūksniais, palyginti negausiai susirinkusios katalikų bendruomenės tikinčiųjų minios.

Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Kristina Duseikaitė sako, kad Kryžių kalnas – valstybinės reikšmės kultūros paveldo objektas. Pamiršo pridėti, kad tai melo, verslo  ir kančių objektas.

Kryžių kalne, tebevyrauja pagonybės laikų tradicijos. Kristus liepė eiti į visą pasaulį ir skelbti Gerąją Naujieną - Dievo Žodį. Tą nuoširdžiai darbą atlieka ,,Biblijos studijos" fondo krikščionys.   Jiems TIESA brangesnė už melą, nykstančius turtus ar Judo sidabrinius.

Paakinti tikinčiuosius Kryžių kalne pastatytos ne tik dvi akmens plokštės su 10 Dievo įsakymų. Šį kartą, atlaidų metu galėjome matyti ir du raudonomis spalvomis užrašytus, akį rėžiančius plakatus su Dievo Žodžiu : viename - NEBIJOKITE, kitame - TIE-SOS. Jų šventės maskaradui tai buvo iššūkis.  Tendecinga LTV operatorė transliavusi renginį pasakė, kad tų plakatų nefilmuos. Suprask, jie įtakoti  ir bijo TIESOS.

Atvežtas neiškraipytas Dievo Žodis, krikščioniška literatūra praėjo visas gausias Kryžių kalno policijos užkardas. Dievas įvedė savo tarnus iki Antikristo tarnų ,,altoriaus“. Vėliau, susigriebė Dievo priešininkai už galvų (susirinkę į savo tradicinį maskaradą ) ir  ėmėsi ryžtingų veiksmų.

Su visa jiems talkinusių komanda (policija, turimo ir informacijos centro vadove Kristina Duseikaite, savanoriais, vienuolių ir  ,,davatkų“ būriais) darė viską, kad Dievo Žodžio ir jo skelbėjų Kryžių Kalne (Domantų piliakalnyje) neliktų. Vyskupui E.Bartuliui skundė ir kiršino atsilankančius, kad tai nedorėliai, sektantai, bandė juos provokuoti,  įžeidinėjo.

Deja, jiems to padaryti nepavyko, nes juos lydėjo ir saugojo Dievo globa. Tie patys policijos užkardų darbuotojai, kurie maloniai sutiko ir įsileido skelbėjus, vėliau jau reikalavo leidimų ar pasišalinti nuo centrinio įėjimo toliau, grasino baudomis, skundais kalno administracijai t.y. Šiaulių savivaldybės kultūros paveldui, gąsdino teismais ar kvietimais į policijos komisariatą. Ypatingu žiaurumu ir priešprieša, o ne meile ir pakantumu pasižymėjo ir darė sumaištį, trikdė rimtį vienuoliai (ne tik vyrai, bet ir moterys), katalikų bažnyčios savanoriai, turizmo paslaugų agentai, provokatoriai.

Tvarkos sergėtojai ,,uodegas“ pabrukę ir nieko nepešę, paliko ramybėje Dievo tarnus, ir grįžo tuščiomis atgal. Eilinį kartą Dievas įrodė, kad su Juo galynėtis yra beprasmiška.

Katalikų šalininkų komandos netrūko. Kryžių kalno turizmo administratorė  Kristina Duseikaitė skaitė, kad piliakalnis priklauso katalikų bažnyčiai ir yra jų nuosavybė (ji melavo, padarytas vaizdo įrašas). Kiti uolūs katalikų bažnyčios šalininkai ir provokatoriai ragino Biblijas sudeginti, TIESOS žodį sunaikinti, skelbiančius išvaikyti. 

Susirinkusius atkalbinėjo imti krikščionišką literatūrą, Biblijas. Jie norėjo skleisti melą ir, kad niekas nedrumstų jiems ramybės. Jie  skelbė jų ,,neklystančio" vadovo Vatikano susirinkimuose priimtas ,,tiesas“, kurios surašytos jų išleistuose katekizmuose. 

Jos prieštarauja Kristaus mokslui ir Švento Rašto tiesoms. Jie net nesuvokė per savo pyktį, kad du Dievo tarnai, skelbiantys TIESĄ, niekaip negalėjo įtakoti ir perrėkti jų garsiakalbiuose skelbiamo melo, tradicinių apeigų ir minios šurmulio. Tarnai stovėjo ramūs ir kalbėjo tik su tais, kurie patys laisva valia noriai bendravo, ieškojo TIESOS  ir dovanai ėmė krikščionišką literatūrą – Dievo,   ne piktojo TIESAS.

Jei būtų XV- XVI amžiaus laikai, tai šiandieniniai vienuoliai savo įniršį parodytų, kaip juos atstovavęs Romos katalikų bažnyčios vienuolių tamplierių ordinas. Jis Kristaus mokinius žudė, o už tai žmogžudžiams Romos Popiežius nukaldino ordinus ir apdovanojo jais vienuolius - žmogžudžius. Būkime budrūs, kad istorija nepasikartotų. Sekime DIEVO, o ne piktojo keliu. Pergalė Jo rankose. Šį kartą Saulės miesto Dievo kova laimėta. Sėkla - DIEVO ŽODIS, pasėtas tų širdyse, kas ją gera valia priima ir jos siekia norėdami turėti džiaugsmą, meilę ir amžiną gyvenimą. Būkite palaiminti visi ieškantys TIESOS. Telydi jus Dievo ramybė. NEBIJOKITE!