STRAIPSNIAI

Zenonas Volkovas.2023-04-28. RUBINAITĖS KANČIOS
Zenonas Volkovas.2023-04-28. RUBINAITĖS KANČIOS

Nuo lietuviškos mafijos (prokuratūros) pabėgusi Asta Rubinaitė legaliai gyvena ir dirba Olandijoje

 

 

 llredakcija@gmail.com  27 balandžio, 2023  

 

KIEKVIENAS ŽMOGUS YRA KAŽKURIO KITO ŽMOGAUS LIKIMAS

 

 

 

„Žmogus naikintojas – vis labiau išstumia žmogų kūrėją“ – legendinis žurnalistas Aldas Vabuolas.

 

,,Laisvo laikraščio" atstovas Klaipėdoje Zenonas Volkovas, kalbėsis su psichologijos, psichiatrijos, teisės mokslus krimtusiu Pranu Pričkumi, apie Lietuvos kankinę Astą Rubinaitę. Vėliau, bandysime susisiekti su ja pačia.

 

Z.V. Tamsta Pranai, gal pradžioje, gerbiamiems skaitytojams, priminkite, kaip Astos normalus gyvenimas tapo košmarišku?

 

P.P. Astos tėvas išėjo gyventi pas, jo aistras tenkinusią Zitą Andruškienę. Jos tikras vyras, prieš kurį laiką, palėpėje rastas taip pat kilpoje. Sklido kalbos, kad pakartas. Asta bandė tėvą įkalbinėti: „pakorė vyrą, pakars ir tave“. Deja nuo Zitos aistros, meilės ir dėmesingumo, tėvui apsisuko ir apsvaigo, nors ir protinga, galva. Iš Zitos, nupirko pusę sodybos. Auksinių rankų, Astos tėtis Algimantas, nugriovęs baigiantį nugriūti griuveną, t.y. ūkinį pastatą, ant jo pamatų, savo rankomis, pastatė kitą. Sodyboje atsiradus dviem šeimininkams, prasidėjo nesutarimai. Algimantas nutarė parduoti savo dalį ir bėgti kuo toliau nuo tos Zitos. Deja. 2017 m. rugsėjo 2 d., Astos tėvas, rastas, savo statyto pastato palėpėje, sumuštas, kilpoje. Padaryti sužalojimai, daugmaž atitinka, gynybiniams sumušimams.

 

Asta, metusi prestižinį darbą Šveicarijoje, grįžta į „velnio apsėstą“ Lietuvą. Pradėjus domėtis tėvo žūtimi, Asta gavusi leidimą iš prokuroro, policijoje atsišvietė tėčio “pasikorimo” bylą. Kurioje aptiko dvi skirtingas pakaruoklio nuotraukas. Tėtis kilpoje, akyvaizdžiai gelbėdamasis nuo pakorimo, apsikabinęs palėpės siją kojomis ir rankomis, ši nuotrauka viena, o kitose nuotraukose, priklaupęs ir ranka padėta ant kėdės sėdimosios vietos. Suprask pasikoręs pozavo, kaip geriau atrodyti.

 

Prasidėjus teisminiams ginčams dėl palikimo, sugyventinė Zita pateikė testamentą, neva Astos tėtis, prieš “pasikariant”, jai parašė šį dokumentą, kurį netgi neturėdami tam teisės, patvirtino vietinė seniūnija. Zita, ne kartą teisme, kuriam teisėjavo jos giminaitis Tomas Pukšmys, padėjusi ranką ant pagrindinio Lietuvos įstatymo, konstitucijos, žegnodamosi tvirtino, kad sakanti tiesą. Astai paskirtas advokatas Antanas Pliauga, kiek įmanydamas ne padėjo, o kenkė. Asta, be jokių advokatų, sugebėjo įrodyti Zitos klastotes. Tam, kad įrodyti, testamento klastotes, Astos prašymu, teismas paskyrė rašysenos ekspertizę, už kurią Asta privalėjo per trumpą laiką sumokėti 700 eurų, o klastotojai 400 eurų.

 

Z.V. tai gal gerbiamasis Pranai priminkite, kaip prasidėjo pačios Astos kančios?

P.P. Irgi gerbiamas Zenonai, bėdos ir prasidėjo, kai Asta savarankiškai, važinėdama savo transportu iš Alytaus į Telšius, laimėjo šią, dėl turto paveldėjimo, teisininkų suklastotą bylą. Deja, Zitos purvinos sąžinės sutrypta Lietuvos Konstitucija, tebeguli Telšių apylinkės teisme. Iš Zitos aplinkos, prasidėjo Astos persekiojimai ir grąsinimai telefonu, ne tik dienomis, bet ir naktimis. Grąsino išvežti į mišką, pačiai prisieis išsikasti duobę, kurioje bus ir palaidota, niekas neieškos, nes tesėsauga sava. Dėl minėto 2018 m. Asta parašė du pareiškimus į Telšių prokuratūrą ir policiją. Lyg šiol jokio tyrimo niekas neatliko, jokio atsakymo Asta negavo, nors ne kartą telefonu jiems primindavo.

 

Kartą 2019 m. Astai sportuojant Alytaus slėnyje, užpuolė nepažįstamas vyriškis, grąsino susidorojimu su ja ir mama, minėjo advokato Antano Pliaugos pavardę. Per jėgą, Asta ištrūkusi iš užpuoliko gniaužtų, purvina, prakaituota, su suplėšytais rūbais, pakeliui užbėgo į Alytaus VŠĮ Dzūkijos TV. Paprašė ten buvusios Dainos Baranauskaitės-Čiginskienės leisti paskambinti į policiją ir mamai. Atėjus pasitikti mamai, grįžo namo. Po dviejų savaičių, ši TV darbuotoja Daina, matomai susitarusi su labai geru pažįstamu, Astai kenkusiu, advokatu A.Pliauga, sumanė keršto planą. Daina po poros savaičių sutikusi adv.Pliaugą, papasakojo apie Astos užpuolimą. Per senas pažintis, tyrimą, neva už adv. Pliaugos galimai viešą šmeižimą, Alytaus prokuroras Arūnas Juknevičius pradeda nusikalstamą tyrimą.

 

Z.V. Stop. Kaip Jūs drįstate prokurorą Arūną Juknevičių, pavadinti vos ne nusikaltėliu, negi nebijote pats atsidurti Astos vietoje.

P.P. Faktas, kad bijau. Lietuvos teisėsauga skęsta teisinio nihilizmo liūne, iš jos visko galima tikėtis ir susilaukti. Bet, šis prokuroras A.Juknevičius, pradėjęs Astos nusikaltimo tyrimą, kurio iš vis nebuvo nei požymių, manau pats nusikalto. Asta kaltinama apšmeižusi advokatą A.Pliaugą. Deja, šmeižimas yra traktuojamas tik tada, jeigu buvo paviešintas šmeižtas, per kokią nors viešą informavimo priemonę, pvz, spaudą, radijo, TV ar pan. Astai parašius skundą, kad niekur viešoje erdvėje nieko nebuvo paviešinta, pro kur oras A.Juknevičius telefonu jai atsakė: „galėjai paviešinti“ (yra pokalbių įrašas), kad nepaviešinai, suprask tavo problemos, tai su byla nesurišta. Yra faktas, kad galėjai paviešinti, jau esi nusikaltėlė, nors jeigu būtų Asta ir paviešinusi kokią tai melagieną, jai grėstų tik piniginė bauda.

 

Šis išsigimėlis prokuroras Juknevičius, parašo užklausimą Utenos psichuškės „eksperimentinės“ ekspertizės skyriui, klausdamas ar Asta gali atlikti įkalinimo bausmę, įkalinimo įstaigoje. Po kiek laiko, į Astos mamos namus, be jokių sankcijų, policija apgavusi gaisrininkus, kurie patikėjo žodiniu pasakymu, kad sankcija yra, išpjovė metalinę tvorą, firmines duris, Astai išėjusiai iš dušo, policininkai mamos bute pradėjo ją tąsyti, laužyti rankas, Asta prarado sąmonę. Atvyko medikai. Aktyviausioji policininkė Violeta Aušiūraitienė, kreipėsi į medikę vadindama Danute, kad Astos niekur nevežtų. Greitosios a/m Astai skubiai padarė kardiogramą.

 

Astą skubiai išvežė į ligoninės priimamąjį skyrių, pastatė lašelinę. Prisistatė policijos darbuotoja Violeta Aušiūraitienė, skubiai pareikalavo, neva apsimetėlei Astai atjungti lašelinę. Medikai pamiršę Hipokrato priesaiką, įvykdė gestapininkės V.Aušiūraitienės nurodymą. Astai bandžiusia atsigerti H2O, gestapininkė popierinę stiklinaitę išmušė iš rankų. Shamiškai įgrūdo Astą į „varanoko“ galą ant grindų ir leisgyvę išbogino į Uteną. Asta galvojo neišgyvensianti (turi rimtų problemų su širdimi, buvo paskirta net planinė operacija, apie ką medikai žinojo), kelias Alytus – Utena ne toks ir trumpas. Asta išgyveno. 

 

Utenos „eksperimentiniame“ skyriuje, Astą laikė įkalintą nuo 2021-01-22 iki 2021-02-17 d., šiaip laiko mėnesį. Įkišdami Astą į Rokiškio psichūškę-kalėjimą, Uteniškiai „psichai“ surašė dokumentą, kad Asta nesiorentuojanti aplinkoje, nesuprantanti savo veiksmų esmės ir negalinti jų valdyti, pavojinga visuomenei. Kur, kada pasireiškė Astos pavojingumas ar nesiorentavimas, niekas nieko nėra girdėjęs ar matęs, anot prokuroro galėjo.

Z.V. Kiek žinau, prokuroras A.Juknevičius, prieš tai, į savo užklausimą, gavo atsakymą iš Kauno psichiatrės Lauros Andriuškevičienės išvadą, kas ten prirašyta?

 

P.P. Išvada parašyta net nemačius Astos, pagal med. kortelės įrašus, kuriuose nėra nei užuominos apie Astos psichinę būklę. Pas psichiatrą lankėsi tik kartą, kai reikėjo, kaip ir visiems įsigyjant vairuotojo pažymėjimą. Ši vadinama psichiatrė, galimai nei sapne nemačiusi Astos, prokurorui A.Juknevičiui atsakė, kad Astą tikslinga ištirti ambulatoriškai. Prokuroras kaip psichiatras, neturėdamas teisių siūlyti daugiau, negu psichiatrė, nusprendė tirti Utenos stacionare. B.bylą, be nusikaltimo požymių, atidavė savo žmonos teisėjos Snaigės Juknevičienės draugei Vaidutei Stangvilienei.

 

Kuri buvo pakviesta J.E. G.Nausėdos į prezidentūrą papusryčiauti. Autoritetas šoktelėjo, kaip ant mielių. Vaidutė pradėjo važinėtis išgėrusi, ją sustabdyti galėjo tik šaligatvio bortas arba stulpas. Po pirmos avarijos, atsisveikino su savo regalijomis. Astos klastojamą b.bylą, ikiteisminio tyrimo metu, perdavė teisėjai Astai Jakučionienei, kuri kaip ir prokuroras, neturėjo teisės, nuteisti į stacionarą, tik ambulatoriškai tirtis.

 

Z.V. Faktas, kad nuteisė. Gal galite priminti aplinkybes, kaip Astai pasisekė taip greitai ištrūkti iš Rokiškio kalėjimo, atsiprašau psichūškės? Žinant, kad vadovas Algimantas Liausėda, pasiuntęs policijos veteranę, Skaistą Rakauskienę myriop, gal teko pakrapštyti piniginę?

 

P.P. Visur pinigai daro stebūklus. Žinome, kad Astą į Rokiškio psichūškę uždarė 2021-02-17 d. Asta pasamdė, Laisvo laikraščio skaitytojams gerai žinomą teisininkę, buvusią prokurorę, sumokėjo jai 5 100 eurų, nespėjusi Astai net mirktelėti, Kauno apygardos teismas, 2021-03-08 d. įvykdė teisingumą, įpareigojo Astą paleisti, deja trokštantis žmonių kančių, Rokiškio psichūškės vadovas delsė, dar parą neteisėtai Astą suvaržęs jos teises ir laisves, laikė uždaręs. Faktas, jeigu Lietuva būtų teisinė, demokratinė valstybė, toks vadovas, kaip Algimantas Liausėda, senai būtų sėdėjęs kaltinamųjų suole.

 

Z.V. Po paleidimo Astai paliko bausmę, atsižymėti, kartą per mėnesį, pas psichiatrą. Kaip toliau klostėsi jos gyvenimas?

P.P. Kadangi Asta Žemaitijoje turi nekilnojamo turto, užsiregistravo Klaipėdoje Uosto poliklinikoje, pas psichiatrę Jolitą Sabaliauskienę, paraleliai pradėjo tirtis rimčiau pas kitus. Gavusi reikiamus dokumentus apie tyrimus, Asta laiku prasinešė Jolitai telefonu ir raštu, kad ne atvyksianti, prieš tai pastaroji buvo netgi pagrasinusi, kad neatvykimo atveju, uždarysianti Astą į Rokiškio stacionarą.

Kadangi Asta laiku, prieš baigiantis terminui, apie neatvykimą, prasinešė, ši garbi psichiatrė, nedviprasmiškai, paaiškino, kad gali drąsiai persirašyti kitur. Ką Asta ir padarė.. Deja, praėjus porai savaičių, po termino pasibaigimo, tos pačios psichiatrės Sabaliauskienės rašytas raštas atsiduria Alytaus teisme. B.byla perduodama Klaipėdos m. apylinkės teismo teisėjai V.Olcvikienei, kuri senai už įvykdytus nusižengimus, nepaneigiamus nusikaltimus, geriausiu atveju, turėtų būti jau išėjusi iš įkalinimo įstaigos. Galėtų ramiai sėdėti turguje ir pardavinėti žuvį, tik ne teisėjos poste priiminėti Lietuvos valstybės vardu teismo sprendimus, ar nutartis.

 

Z.V. Tai čia ta pati teisėja V.Olcvikienė, kuri dirbdama Klaipėdos prokuratūroje, ant stalo , susikėlusi kojas vedusiam kolegai ant pečių, kad varpa pasiektų gimdą ir sperma tiesiu taikymu pagal paskirtį, kad nėštumas būtų garantuotas, kas ir įvyko, susilaukė dukrytės. Tėvui uždraudė bet kokį bendravimą, prisiteisė alimentus.

 

P.P. Už šį garbingą šeimos tęstinumą, V.Olcvikienei, tada buvo Jakštienė, užvilko teisėjos mantiją. Atėjo Astos teismo diena, advokatavo, Olcvikienės mergdirbys buvęs, policijos, prokuratūros darbuotojas, advokatas Arvydas Kvaščevičius. Astai teismas nesuteikė galimybių posėdžio metu prisijungti netgi per zoom platformą. Astai paskirtas adv. Kvaščevičius neprieštaravo, kad buvusi meilužė teisėja Olcvikienė, atmetė Astos dokumentus, apie jos visiškai sveiką psichikos būklę.

Kvaščevičius griežtu tonu teisėjai pasakė: „reikia nagrinėti tik vieną klausimą, buvo Asta atvykusi pas pasichiatrę Jolita Sabaliauskienę atsižymėti ar ne. Ar Jums aišku teisėja.“ Kadangi Astos mama buvo proceso dalyvė, ją per zoom platformą prijungė, teisiamosios Astos ne. Kadangi Astos esminius, svarbius dokumentus Olcvikienė atmetė, Asta per mamos zoomą paprašė Olcvikienės nuo bylos nusišalinti. Olcvikienė, apie Astos reikalavimą, privalėjo pranešti šio teismo pirmininkei, deja.

 

Z.V. Advokatą „Kvaškę“, taip vadina draugai, pažįstu labai senai, atvykus man į teismą, fojė priėjo „Kvaškė“, pasilabinęs pasiteiravo, ko aš čia atvykęs. Paaiškinau, kad į Astos b./bylą, tuo pačiu paprašiau, kad atstovautų sąžiningai, kuris atsakė, kitaip ir negalintis, deja jo įrašyta kalba sako ką kitą, dirbo akivaizdžiai prieš Astą, t.y. klijentę.

P.P. Taip, tai pripažino ir pats „Kvaškė“, netgi atsiprašė Astos ir nuo bylos nusišalino. Per teismą Asta sužino, kad jai paskirtas kitas sisteminis advokatas, buvęs MVD tardytojas, buvęs Klaipėdos apygardos, baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas adv. Zigmas Pocius. Žinau, kad Tamsta Zenonai, susiradote jo pažįstamą advokatą, kuriam suteikta teisė ir būnant pensijoje vadintis, kaip prezidentui, advokatu. Nuvažiavote pas Zigmą Pocių, pokalbiui.

 

Z.V. Gerai Tamsta Pranai informuotas. Taip, nuvažiavome, manęs sakė nereikia, pakalbės pats. Grįžus paaiškino, kad Astą gins kaip priklauso, niekas jo neįtakojęs. Aš taip pat buvau prašęs, kad advokatautų tik sąžiningai, daugiau nieko. Po posėdžio, bandžiau paskambinti amžinam advokatui, padėkoti, deja lyg šiol tebesu jo tel. užblokuotas. Sutiktas, sakėsi, kad neblokavęs, bet yra kaip yra. Gal apšvieskit gerbiamus skaitytojus, kaip savo advokato pareigą atliko Zigmas Pocius.

 

P.P. Žinau, kad ne kartą, iki posėdžio ir po, telefonu bendravote su adv. Z.Pociumi ir pats, Zenonai. Bet apie tai vėliau. Gerbiamas adv. Z.Pocius, parašė apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui, Astai patiko viena, kad pareikalavo teismo prijungti Astos sveikatos dokumentus, o gerbiamas adv. A.Kvaščevičius, kad atmestų. Asta, žinodama adv. Zigmo Pociaus praeitį, kilus įtarimams, paraleliai, papildomai parašė savo apeliacinį skundą.

 

Kartą Astai paskambinus advokatui Zigmui Pociui, pastarasis paaiškino, kad žinąs apie jos bylą tik tiek, jog Klaipėdos apygardos teismas nieko nenagrinėjo, kas ir kaip, kokie nenagrinėjimo motyvai, negalintis pasakyti, nes Astos byla slapta. Patarė pačiai, kreiptis į minėtą teismą. Apygardos teismas Astai lyg šiol jokios informacijos nedavė. Tada, “nesiorentuojanti aplinkoje” Asta apskundė pati Aukščiausiajam, kuris pranešė, kad gavo, vėliau, kad nenagrinės. Tai dar kartą įrodo, kad tiek adv. Arvydas Kvaščevičius, tiek adv. Zigmas Pocius akivaizdžiai yra parsidavę sistemai, turi priėjimą prie slaptų dokumentų, o ką tai reiškia? Tai reiškia, kad niekuomet negins žmogaus interesų, gins tik kolegų klastojamas bylas, valstybės vardu.

 

Z.V. Idomūs sutapimai, kažkodėl visose Astos bylose parenkami advokatai, buvę sovietiniai milicijos pareigūnai. Priminsiu: A.Pliauga, A.Kvaščevičius, Z.Pocius. Kyla įtarimas, kad galimai Astą persekioja už tai, kadangi jos senelis Juškevičius Juozas buvo anos nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kūrėjas bei gynėjas, buvęs sužeistas, pelnęs vardinį apdovanojimą išduotą 1928 m. lapkričio 14 d. Nr.1315. Pamenu, vienoje Astos byloje, buvęs milicijos darbuotojas, advokatas Antanas Pliauga, ant tiek pasitikėjo savimi, su pasididžiavimu, teismo posėdžio metu išdidžiai išdrožė, kad teismas pasižiūrėtų į Astos senai atimtą pasą ir jame esančias atžymas, po kokias šalis ji važinėjanti. Asta teisiama ne už kokį tai nusikaltimą, kas surašyta byloje, o faktiškai už špionažą.

 

Kaip sakoma, per 24 val., advokatas A.Pliauga padžiovė advokato mantiją. Nors buvo atleistas, dar pusmetį kabojo Pliaugos kontoros iškaba, o pats toliau gynė ne tik nevykėlius. Teisėjai ir toliau vadino advokatu. Tik po Laisvame laikraštyje paskelbtos informacijos, kad neturintis advokato licencijos A.Pliauga tebedirba advokatu, dingo darbovietės iškaba, baigėsi advokatavimai. Galite įsivaizduoti, kiek faktiškai be advokato, išnagrinėta bylų Alytaus teisme, gynė nevykėlius A.Pliauga, neturintis tam teisės, tai tas pats, kad bylos buvo nagrinėjamos be advokato. Nors anoks čia nusižengimas, jeigu Konstitucinio teismo pirmininkas Žalimas, berods darbavosi – vadovavo apie metus, pasibaigus kadencijai. Smulkmena, su sarkazmu sakytų Nakas.

 

P.P. Toks įspūdis, kad mudu apsikeitėme rolėmis. Tai gal man leiskite trumpai papasakoti iš kur pas Astą pase tiek spaudų. Kai Asta gyveno JAV, iš ten „varinėdavo“ amerikoniškas mašinas į rytus, tame tarpe ir į Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą ir t.t. Kažkur, kažkas ar koks „bildukas“ užmatė spaudus ir Asta tapo šnipe. Tuo pačiu prasitarsiu, kad bildukų stuksenimų niekas nebetikrina. Slapta byla eina į teismą. Bildukas, gautą honorarą senai pramyžęs, ieško kitos aukos.

 

Z.V. Tai gal galite, papasakoti kaip sekasi dabar Astai?

 

P.P. Asta šiuo metu gyvena ir dirba Olandijoje, jeigu nieko prieš, galiu Zenonai su ja sujungti tiesiogiai, žinios bus iš pirmų lūpų.

 

Z.V. Su malonumu. Tiesiogiai pradedu kalbėtis per vaizdo kamerą, su turinčia protą, pagarbą ir sąžinę Asta Rubinaite. O, skaisčiausioji mergelė, kas per Jūsų natūralus grožis. Didžiai gerbiama Asta Rubinaite, gal galite trumpai pasidalinti savo išgyvenimais Lietuvoje, kurioje daugelis turime istorijų, apie kurias, be ašarų būtų sunku papasakoti.

 

Asta Rubinaitė: nekalbėsiu apie Lietuvoje išbujojusį teisinį nihilizmą, apie kurį pastoviai rašo mylimas „Laisvas laikraštis“. Dėl suprantamų priežasčių įsigaliojo keistas faktas, valdininkas, kuris nesupranta Jūsų, kažkodėl kvailiu laiko Jus, o ne save. Būna, kai norisi kokį teisėją, prokurorą, policininką, mano atveju ir psichiatrą, pasiųsti kur nors toli, bet pasižiūri į jį ir pamatai, kad jisai visur jau yra buvęs. Būnant Lietuvoje apimdavo toks jausmas, kad jinai padalinta į dvi dalis. Į mąstančius ir bandančius ar norinčius mąstyti, ar nesugebančius.

 

Mano gyvenime atsirado tokių menkystų, kurie gavę pavadinimus kaip, psichiatras, prokuroras, teisėjas, advokatas. Kodėl aš Juos pavadinau menkystomis? Kadangi nėra nieko baisiau, kai jie demonstruoja savo protą, kurio senai jau neturi, jie net nežino ir negirdėjo, kad tik stiprūs žmonės kitų nežemina, o kelia Juos į viršų. Pamenu kažkada legendinio krepšininko Arvydo Sabonio išsakytas mintis: ne tas yra stiprus, kuris apvirsta, bet tas yra stiprus, kuris pargriuvęs atsikelia.

Z.V. Gal galite gerbiamoji pasakyti, kas geriau – būti kvailiu, ar atrodyti kvailai? Jūs nei kvaila, nei atrodote kvailai, čia turiu omenyje represinius organus.

 

A.R. Kai kalba eina apie svetimas nuodėmes, kurių kartais net nėra, mes tampame teisėjais, o kai apie savas, mes tampame advokatais. To neturėtų būti. Teisėjams, prokurorams jų bendrams advokatams, psichiatrams net nemačiusiems manęs ir pasiuntusiems neribotam laikui į Rokiškio psichūškę – kalėjimą, kad padaryti daržove, galiu priminti, kad vėlu Jums grįžti atgal, kad viską padarytumėt teisingai, bet dar ne vėlu teisingai viską užbaigti.

 

Z.V. Čia lyg baigiamasis žodis apie gyvenimą Lietuvoje, tačiau norėčiau dar iš Jūsų lūpų išgirsti, kaip sekasi gyventi, dirbti svečioje šalyje Olandijoje.

 

Asta Rubinaitė: atsakysiu iš Jūsų girdėtu pasakymu: gyvenu ne taip gerai kaip norėčiau, bet ir ne taip blogai, kaip kai kurie, kad norėtų. Kur gyvenu tai, pilna žodžio prasme, demokratinė ir teisinė Olandijos valstybė. Lietuviai yra lietuviai. Susipažinau su viena lietuvaite berods Nijole Saunoriene iš Šiaulių, pasipasakojau, kodėl teko palikti gimtąją šalį. Pasisiūlė padėti, nes jos sūnus galimai Nerijus Ščerbauskas dirba Šiauliuose kriminalinėje policijoje ir galimai padėsiąs. Viską papasakojau jos telefonu. Vėliau Neringa papasakojo, kaip sūnelis su džiaugsmu pasakė, kad dabar sučiups tikrą trofėjų.

 

Neringa stebėjusi kur aš įsivėlusi, kad mane gali susirasti ir Olandijoje. Aiškino, kad pasamdys narkomanus, kurie įmes į kanalą ir niekas neieškos. Po kiek laiko jau sėdėjau policijoje. Vaišinantis policijos arbata, policininkas paaiškino, kad iš Lietuvos atėjęs raštas, kad neva aš, esanti psichinė ligonė nesiorientuojanti aplinkoje ir dingusi be žinios. Patikrino, kad esu dirbanti ir turinti gyv, būstą, paleido. Apie neva mano dingimą, niekas nesiteiravo net mamos. Kartą, dar šviesiu paros metu, einant šaligatviu, pribėgo du jaunuoliai ir stvėrę už parankių įmetė į šalia kanalo ledinį vandenį, kraštai aukšti, betonuoti. Plaukiau link tilto, šaukdama pagalbos. Atvyko policija, greitoji, gelbėtojai. Buvau išgelbėta. Gelbėtojai, nukarpė rūbus, užmetę audeklą, gyvais kūnais, prisispaudė. Medicinos darbuotojai, mano kūnelyje, jų temperatūros jokios temperatūros iš vis nerodė.. Šiltoje greitojoje a/m buvau skubiai pristatyta į reanimacijos skyrių.

 

Atgaivino, parūpino rūbus, stebėjosi kaip išlikau gyva. Apie mėnesį gydžiausi, nes sunegalavo kojos ir kairės rankos pirštai. Suteikė nemokamą būstą ir maitinimą, nupirko bilietą ir suteikė kitą man būtiną pagalbą.

 

Z.V. Kaip gerbiamoji Asta, pavyko Jums įsidarbinti?

 

A.R. Pagerėjus sveikatai, susiradau darbą. Nors negalima gyvenimo pradėti iš naujo, bet jį galima pratęsti kitaip. Kadangi moku gerai ne tik anglų kalbą, kitų savybių nevardinsiu, lengvai išlaikiau testus, kurių drąsiai galiu teigti, nei vienas iš mane persekiojusiųjų neišlaikytų. Apgyvendino dviaukštyje, pušyne, čiulba paukšteliai, žaismingai šokinėja voveraitės. I-mas aukštas buitinės patalpos, antras gyvenamos. Gyvenu su lenkaite, kitame kambaryje vyras su žmona. Po savaitės administracija paskyrė 2022 m. a/m važinėtis į darbą, kartai tenka vieną kitą kolegą ir paveėžti, nes aplink tokių namų, ne vienas. Darbas, prie kompiuterio, labai atsakingas, mažiausia klaidelė rašant skaičius, problemų turėčiau daugiau negu pasipjovusi kiaulę.

 

Iš uždirbtų pinigų, nusipirkau už 2700 eurų lb. gerą kompiuterį. Stebiu kas vyksta Lietuvoje, pastoviai skaitau mėgstamiausią „Laisvą laikraštį“. Šiandien negaliu grįžti į mylimą tėvynę Lietuvą, kur kaip šakalai psichiatrai, prokurorai ir teisėjai laukia grįžtančios, todėl pasiliksiu pas tuos, kurie mane vertina. Dabar pacituosiu ką Velykų proga, Lietuvoje kalbėjo J.E. prezidentas Gitanas Nausėda: ilgai lauktas Velykų rytas primena, kad šviesa nugalėjo tamsą, kad prisikeliančios gyvybės niekas nesustabdys. Šiandien mes švenčiame tai, kuo tikime ir ką žinome, – tiesa visada nugali melą, laisvė nugali priespaudą, o žmonių kuriamoje istorijoje anksčiau ar vėliau išaušta gėrio pergalė.

 

Šią ypatingą akimirką noriu visiems Jums palinkėti saugoti tą nuostabią mūsų tautos savybę – aštrų nepakantumą pykčiui ir neteisybei. Švęskime visa kas suteikia mūsų gyvenimui daugiau taurumo ir vilties. ….Saugokime vieni kitus, dalinkimės meile, likime ištikimi gerumui ir jautriam žmogiškumui, Nes meilės jėgos neįveiks jokie priešai.

 

Na iš ties grąžūs ir prasmingi žodžiai, ypač …“ saugoti tą nuostabią mūsų tautos savybę – aštrų nepakantumą pykčiui ir neteisybei“. Šio laikraščio redaktorius, Aurimas Drižius, pastoviai tą ir daro, ką rekomenduoja J.E. prezidentas. Deja prezidentas vieną deklaruoja, o dirbama kaip visada, viską atvirkščiai. Nepavykus redaktoriaus nužudyti, už teisybės viešinimą, tas pats ,,šviesos skleidėjas" G.Nausėda iš redaktoriaus atėmė akreditacijos licenciją ir už nusikaltimų viešinimą, prezidentų paskirtų teisėjų, pastoviai tąsomas po nusikalstamus teismus.

 

Z.V. Ačiū, didžiai gerbiama Lietuvos kankinė Asta Rubinaitė, tikėkimės ateis laikas, kad mes tikrai gyvensime tikroje nepriklausomoje teisinėje Lietuvos valstybėje. Ateityje pasižadu apie kiekvieną Jūsų kraugerį parašyti atskirai. Dabar noriu atsiprašyti tų kuriuos įžeidžiau, o kurių nespėjau, prašau palaukti.