![]()
STRAIPSNIAI
Vladimiras Troščenka. VERGO KŪNAS PRIKLAUSO ŠEIMININKUI ![]() Vladimiras Troščenka
VERGO KŪNAS PRIKLAUSO ŠEIMININKUI
Dabartinių priverstinių testavimų ir galimų priverstinių vakcinavimų akivaizdoje mes tiesiog turme prisiminti, jog su laisvo žmogaus kūnu niekas nieko daryti neturi teisės be jo leidimo, o su vergų kūnais visada yra daroma tai ko nori šeimininkas. Kiša visokius testus, leidžia visokius skysčius ir pan.
Žmogui visada svarbu žinoti ar jis teisingai elgiasi ar ne. Šis žinojimas neateina savaime, turi būti tam tikri atspirties taškai tam, kad įvertinti aplinkybes ir priimti teisingus sprendimus kiekvienoje konkrečioje situacijoje. Kas tie orientyrai? Be abejo patirtis. Vaikas iki tol negali teisingai vertinti aplinkos kol jis ne įgauna patirties. Žmogus nustoja būti vaiku tik tuomet, kai jo turima patirtis leidžia savarankiškai įvertinti aplinką ir atitinkamai elgtis. Švento Rašto skaitymas turi savo prasmę tik tuomet kai žmogus tiki Jėzumi Kristumi, priešingu atveju jis nieko negaus. Maldoje mes klausiame Dievo, skaitydami Šv. Raštą mes gauname atsakymą.
Tu ištesėjai savo žodį, nes Tu esi teisus. Tu matei mūsų tėvų priespaudą Egipte ir išgirdai jų šauksmą prie Raudonosios jūros. Tu darei ženklų ir stebuklų faraonui, jo tarnams ir visiems jo krašto žmonėms, nes žinojai, kaip jie didžiavosi prieš juos. Taip Tu įsigijai vardą, kaip yra ir iki šios dienos. Tu perskyrei jūrą prieš juos, ir izraelitai perėjo sausuma per jūrą, o jų persekiotojus atidavei gelmėms kaip akmenį šėlstančioms bangoms. Debesies stulpu vedei juos dieną ir ugnies stulpu nušvietei naktį jiems kelią, kuriuo jie turėjo eiti.
Tu nužengei ant Sinajaus kalno ir kalbėjaisi su jais iš dangaus; davei jiems teisingus potvarkius, tikrus įstatymus, gerus nuostatus ir įsakymus. Tu paskelbei jiems savo šventą sabatą; įsakymus, nuostatus bei įstatymus jiems davei per savo tarną Mozę. Kai jie badavo, davei jiems duonos iš dangaus, kai troško, leidai vandeniui tekėti iš uolos. Tu pažadėjai jiems, kad jie įeis į žemę, kurią Tu prisiekei jiems atiduoti. Bet jie ir mūsų tėvai elgėsi išdidžiai, sukietino savo sprandus ir neklausė Tavo įsakymų. Jie atsisakė paklusti ir neprisiminė Tavo stebuklų, kuriuos tarp jų padarei. Jie sukietino savo sprandus ir maištaudami išsirinko vadą, kuris juos parvestų vergijon.
Bet Tu esi Dievas, pasiruošęs atleisti, maloningas ir gailestingas, lėtas pykti ir didžiai geras, todėl neapleidai jų. Kai jie nusiliejo veršį ir sakė: ‘Tai yra tavo dievas, kuris tave išvedė iš Egipto’, jie Tave labai supykdė. Tačiau Tu, Dieve, būdamas didžiai gailestingas, jų nepalikai dykumoje; debesies stulpas neatsitraukė nuo jų dieną nė ugnies stulpas naktį, rodydamas jiems kelią, kuriuo jie turėjo eiti. Tu davei savo gerąją dvasią ir mokei juos, maitinai mana ir girdei vandeniu. Keturiasdešimt metų aprūpinai juos dykumoje. Jiems nieko netrūko. Jų drabužiai nenusidėvėjo ir jų kojos neištino. Karalystes ir tautas Tu atidavei jiems ir paskirstei jas dalimis.
Jie užėmė Hešbono karaliaus Sihono kraštą ir Bašano karaliaus Ogo žemę. Jų vaikus padauginai kaip dangaus žvaigždes ir jiems davei kraštą, kurį pažadėjai jų tėvams. Jų vaikai įėjo ir užėmė tą žemę. Tu pajungei jiems krašto gyventojus, kanaaniečius, ir atidavei juos į jų rankas su jų karaliais ir krašto žmonėmis, kad jie pasielgtų su jais, kaip jiems patinka. Jie paėmė sutvirtintus miestus, derlingą žemę, pasisavino jų namus, pilnus gėrybių, ir iškastus šulinius, vynuogynus, alyvmedžių sodus ir vaismedžių daugybę. Jie valgė, pasisotino ir pralobo. Jie džiaugėsi Tavo didžiu gerumu.
Bet jie tapo neklusnūs, maištavo prieš Tave, atmetė Tavo įstatymus ir žudė Tavo pranašus, kurie įspėjo juos sugrįžti prie Tavęs; jie Tau labai nusikalto. Todėl Tu atidavei juos jų priešams, kurie juos užėmė ir pavergė. Priespaudos metu jie šaukėsi Tavęs. Tu juos išklausei ir, didžiai gailėdamasis jų, siuntei jiems gelbėtojų, kurie juos išgelbėjo iš jų priešų rankų. Sulaukę ramybės, jie vėl darydavo pikta prieš Tave. Tuomet Tu vėl juos atiduodavai į priešų rankas. Jiems atgailaujant, Tu daug kartų išklausei juos ir išvadavai iš priešų, gailėdamasis jų.
Tu perspėdavai juos grįžti prie Tavo įstatymų, tačiau jie elgdavosi išdidžiai ir nepaklusdavo Tavo įsakymams, bet laužė Tavo nuostatus, kuriuos vykdydamas žmogus yra gyvas. Jie atsuko Tau nugarą ir pasiliko užkietėję. Daugelį metų Tu pakentei juos, liudydamas prieš juos per savo dvasią savo pranašuose. Jie neklausė Tavęs, todėl Tu atidavei juos į žemės tautų rankas. Tačiau dėl savo didžio gailestingumo Tu jų nesunaikinai visiškai ir neatstūmei, nes Tu esi maloningas ir gailestingas Dievas.
O dabar, didis, galingas ir baisus Dieve, kuris laikaisi sandoros ir gailestingumo, pažvelk į mūsų vargus, kurie ištiko mūsų karalius, kunigaikščius, kunigus, pranašus, tėvus ir visą mūsų tautą nuo Asirijos karalių laikų iki šios dienos. Tu teisingai baudei mus. Tu buvai mums ištikimas, o mes nusikaltome Tau. Mūsų karaliai, kunigaikščiai, kunigai ir mūsų tėvai nevykdė įstatymų ir nepaisė Tavo įsakymų ir įspėjimų. Gyvendami savo karalystėje, jie naudojosi gėrybėmis, kurias jiems davei, Tavo jiems duotame derlingame ir plačiame krašte. Tačiau jie netarnavo Tau ir neatsisakė savo piktų darbų.
p.s. Žydų tauta, tuo metu turėjo su kuo sudaryti tvirtą sandorą ir ją užanspauduoti. Todėl JIS apsaugojo juos ir išsprendė jų rūpesčius. Mes kiekvienas asmeniškai taip pat turime su kuo sudaryti sandorą ir ją užanspauduoti savo širdyje. Todėl negaiškite broliai ir seserys, laikas trumpas, išsigelbėti galima tik vienu keliu ir ŠIS KELIAS YRA JĖZUS KRISTUS. Kito kelio nėra. Be Jo, bėgsite visi su nelabųjų dvasių apsėstomis kiaulėmis link skardžio. Petys petin, link ateities...
Kai legiono genama,
Su brolška meile ir rūpesčiu Vladimiras Troščenka |
||