STRAIPSNIAI

Spąstai našlaičiams
Spąstai našlaičiams

 

Alvydas Veberis


                    SPĄSTAI  NAŠLAIČIAMS


                                SKUBĖKIME DARYTI GERA

                                                 

Skubėkime daryti gera-

Sušildyt širdį, glaust arčiau,

Ištiesti ranką varguolėliui,

Nenusigręžt, nebūt aukščiau.

 

Skubėkime daryti gera

Ir pasijusime geriau.

Godumo jėgos žmogų gena.

Mokėk jas suvaldyt, prašau.

 

Skubėk, prašau, daryti gera-

Juk Dievo atvaizdas šalia.

Pajuski grožį, meilės peną,

Dalinkis duonos plutele.

 

Skubėkime daryti gera-

Te angelai orkestrą gros.

Palaimink, Dieve, vargšo dalią

Ir gėrio grūdas sužaliuos.


Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, ypač Europos Sąjungos bendrijoje jaučiamas dvasinis nuosmukis, dėl ko vyksta karai, nelaimės, ekonominės, socialinės, moralinės ir  įvairiausios krizės...žmogus pasijunta vergu, beverčia asmenybe. Dėl šios priežasties saujelė išnaudotojų-darbo žmonių išlaikytinių maudosi materialių gėrybių prabangoje, kiti išnaudojamieji-dirbantieji, paversti vergais, negali sudurti galo su galu ir skursta.

 

Kiekvienas, kuris  atitolsta nuo Dievo, papuola į šėtono pinkles. Biblijoje nedviprasmiškai parašyta, kad bausmė skiriama ne tik tėvams už jų padarytas nuodėmes, bet už jų kaltes kenčia vaikai iki trečios ketvirtos kartos, kurie atmeta Dievo valią, nepaklūsta Jo įsakymams ir nustatytai tvarkai.

 

Tokių šeimų ir kenčiančių vaikų begalė. Tai atsitinka, kai tėvai nesirūpina savo atžalomis dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotikais, paleistuvauja, užmiršta pareigą dirbti... Valdžios struktūros tokį elgesį tiesiogiai ir netiesiogiai  skatina: alkoholio reklama, įvairios šeimų ardymo formos, vos užgimusių vaikų skatinimas užsiimti seksualiniais iškrypimais, sutapatinimas vyro ir moters vaidmens, mažai dėmesio skiriama prevencijai, užkertant kelią narkotikų gamybai ir jų platinimui, soc. pašalpų neadekvatus ir neprotingas planavimas, kurios skiriamos  neproporcingai būtinoms soc. remtinų žmonių reikmėms.

 

Pilna pavyzdžių kai kovojantys su šiomis problemomis tampa mūsų  išlaikytinių sistemos aukos. Galima paminėti gerai visiems žinomus Jonavos m. pareigūnų veiksmus A.Lobovo atžvilgiu ar buvusios policijos pareigūnės Skaistės Rakauskienės iš Kauno r. Domeikavos gyvenvietės šauksmą  nuo 2004 metų dėl narkotikų gamybos ir jų platinimo jos kaimynystėje. Jai nuodijama narkotikų kvapais sveikata, patiria psichologinį ir moralinį smurtą.

 

O kokį likimą sukūrė sovietinio paveldo išsigimėliai Eglėi Kusaitei iš anksto suplanuotoje jos gyvenimo istorijoje? Jai dar esant nepilnametei ji jau  buvo ruošiama sunaikinti, kad pasirodyti kaip išlaikytiniai sistemai lojalūs, parduodami sąžinę už Judo sidabrinius. Kur šiandien tie  sovietiniai įvairaus plauko prokurorai lauciai su  duduojančiu pagalbininkų orkestru? Jei ne principingi Apeliacinio teismo teisėjai Eglė jau būtų pasmerkta myriop.

Pagaliau Eglė gali atsikvėpti ir nusišypsoti. Pragaro durys dėka principingų  apeliacinio teismo teisėjų Lino Šiukštos, kolegijos narių – Lino Žukausko ir Laimos Garnelienės buvo užvertos.

 

Nuskriaustųjų šauksmas daugumoje lieka tarsi aidas girioje. Valstybės tarnautojai visiškai atitrūkę nuo žmonių problemų ir prisimena žmones tik prieš rinkimus vaikščiodami iššiepę dantis ir rodydami dirbtines šypsenas  Kaziuko mugėse ar reklamuodamiesi vaikų apsuptyje, dalijant jiems saldainius karnavalų ir švenčių proga.

 

Nelaimių metu tokių neprisišauksi. Tą aiškiai parodė Garliavos įvykiai. Vietoje to, kad išspręsti šeimos problemą, iškilusią dėl pedofilijos skandalo, maitvanagiai atsiuntė banditų armiją. Jie  jėga išplėšė mergaitę iš saugios aplinkos, tramdė smurtu taikius piliečius, stebinčius įvykius.  Jie iki šiol tebetampomi po teismus. Kol tauta nesusivienys ir nepakils dėl savo teisių kaip Ukrainos Maidane, matyt, sunku ko nors tikėtis iš nežabotos išlaikytinių savivalės.

 

Ši tema bus tęsiama