STRAIPSNIAI
Ruslanas JEFREMOVAS. JĖZAUS PAŠAUKIMAS

Dievas lydėjo mane nuo pat vaikystės. Tai aš supratau neseniai. Nepamenu kada Jis mane aplankė pirmą kartą, bet, tas laikas buvo, kai dar mokiausi mokykloje. Aš tai pastebėjau, taip pat nesenai, tvarkydamas savo namų rūsį ir suradęs Naująjį Testamentą. Nepamenu tiksliai, kur ir kada, aš jį gavau, bet tiksliai pamenu, kad tai buvo mokyklos laikai.

 

Tas Naujas Testamentas buvo iš "Gideonų Brolių". Tokį patį Naująjį Testamentą radau ne vieną. Viename radau užrašą "Kristinos Jefremova 2002 metai". Ir nustebau. Vis dar pamąstau, iš kur ji galėjo gauti. Aš jos klausiau, bet, ji nepamena. Manau tai nėra labai svarbu. Svarbiausia, kad Dievas mus aplankė dar būnant paauglystėje. Mano sesė dar dabar netiki, kad yra Dievas, ir, kad per Jį viskas vyksta.

 

Bet, kaip Jėzus sako: Nėra to uždengta, kas nebūtų atidengta.

Įtikėjau aš, tikiuosi įtikės ir mano šeima. Tikiu tuo visa širdimi ir kasdien meldžiuosi už tai. Kiekviename gyvenimo žingsnyje, svarbiausia neprarasti tikėjimo ir būsi išgelbėtas. Viltis Dievui, miršta paskutinė. Ir per ją mes esame išgelbėti, turėdami amžinąjį gyvenimą, Jėzuje Kristuje ir Jo begalinėje meilėje. Gyvenimas tęsiasi toliau...


Pirma kreipimasis(malda) į Dievą buvo prieš 9 metus (man buvo 18 metų). Buvau užkrautas dvejomis problemomis. Ir staiga pradėjau kreiptis į Dievą ir prašyti pagalbos. Jo dėka viskas susitvarkė į gerą. Gal taip ir turėjo būti. Bet esmė tame, kad man atsivėrė širdis, kreiptis į savo Visagalį Kūrėją, kuris yra tikrasis mūsų gelbėtojas, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Bėgo metai... 


Buvau labai nuodėmingas ir dariau nusikaltimus. Papuoliau į Anglijos kalėjimą. Tada įvyko tas "antrasis Jėzaus apsilankymas", per kurį supratau, kad Jis yra ir tikrai nori man padėti. Vienas žmogus tame kalėjime, vardu Mykolas, (lietuvių kilmės) įteikė man Naująjį Testamentą, kurį iškart pradėjau skaityti. Pamenu, kad aš jį skaičiau greitai, dar nesuprasdamas, kad Jį reikia ir pažinti.

 

Bet aš buvau laimingas, kad jį galiu skaityti. Užsirašiau pagrindines Dievo pamokas. Ir tai mane palietė. (Duok ir tau bus duota, belsk ir bus atidaryta, atleisk ir tau bus atleista, prašančiam duok, neprašydamas atgal, jei duoda per vieną žandą, atsuk ir antrąjį, mylėk savo artimą kaip save patį).


Kalėjime kiekvieną sekmadienį ėjau į bažnyčią. Pradžiai atrodė, jog einu dėl to, kad nebūti vienoje vietoje, paįvairinti aplinką. Su laiku ėjau, kad labiau pažinčiau Dievą ir klausyčiau Tiesos pažinimo. Nors anglų kalbos gerai nesupratau, bet stengiausi įdėmiai klausytis.


Išėjęs iš kalėjimo ir toliau dariau nusikaltimus, kol Dievas manęs stipriai nepamokė. Tada supratau koks žiaurus ir negailestingas šis gyvenimas. Dievo vedimu pradėjau keistis. Tiesiog Jis keitė mano protą, mąstymą ir visą mano gyvenimą, kad tapčiau doru žmogumi ir tarnaučiau tik Jam vienam. Kad ir kaip buvo nepatogu prieš žmones, tuo keitimosi laikotarpiu, bet aš neapleidau tikėjimo ir vilties. Sekiau ir toliau paskui Dievą, pasitikėdamas Juo. Buvo nelengva. Bet aš turėjau tikslą pasiekti Jėzų ir Jo meilę.


Aš pripažįstu, kad Jo meilė ir pasiaukojimas ant kryžiaus pakeitė mane. Jis padėjo man suprasti ir pajausti, kad su blogiu nieko nepasieksiu ir nugrimsiu į bedugnę, kurioje pražūsiu. Jis ištiesė savo pagalbos ranką ir parodė, kad mane tikrai myli ir kad Jo meilė yra beribė. Ir aš toliau semiuosi iš Jo patirties, stengdamasis būti panašiu į Jį.
Kasdieną skaitau Bibliją ir analizuoju visą tiesą, per kurią ir pažinau Jėzų Kristų.


Apie Jėzaus istoriją ir Jo pasiaukojimą ant kryžiaus Galgotoje jau esu girdėjęs ir daug seniau... Bet aš niekada nebuvau prieš Jį, nors ir girdėjau priešingų nuomonių, kad tai išgalvota istorija. Tiesiog aš neradau laiko visa tai priimti į savo širdį. Tas laikas buvo sutemoje ir Dievo meilė buvo uždengta labai stipria uždanga, bet galinga Dievo šviesa visa tai atidengė.

 

Ir aš dabar kaskart kartoju Jėzaus žodžius: ,,Nėra to uždengta kas nebūtų atidengta.“ Dėkoju Dievui už tą šviesą ir išlaisvinimą iš vergovės per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Aš pripažįstu, kad Jėzus Kristus yra mano Gelbėtojas ir mano visų nuodėmių atpirkėjas. JĖZUS YRA MANO KELIAS, TIESA IR GYVENIMAS IR TIK PER JĮ GALIU NUEITI PAS DANGIŠKĄJĮ TĖVĄ.


Kad ir kaip sunku būtų, bet aš neprarandu vilties, vieną dieną gyvai išvysti Jėzų Kristų ir Jį stipriai apsikabinti, pasakyti, kad aš Jį stipriai myliu ir padėkoti už tą nuostabų išgelbėjimą.


Ir kas benutiktų, aš visada semiuosi stiprybės nepaliaujamose maldose, sakydamas: aš visa galiu Tavyje Jėzau Kristau, nes Tu esi mano uola, mano tvirtovė, mano Viešpats Dievas.


Be tavęs Viešpatie Jėzau aš esu niekas, o su Tavimi aš esu viskas!!! 
Aš linkiu kiekvienam priimti Jėzų Kristų į savo širdį kaip savo Gelbėtoją ir savo sielos atpirkimą, ir taip pat linkiu kiekvienam pažinti Jo meilę, kuriai ribų nėra.


Dangiškasis Tėve, aš prašau Tavęs, leisk kiekvienam čia esančiam pažinti Jėzų Kristų savo širdyje ir apšviesk jų širdies akis, duok jiems išminties ir apreiškimo dvasią, Jėzaus vardu aš viso to meldžiu. AMEN