STRAIPSNIAI
Mantas Areima. JĖZUS IR VAIKAI

 

Žmonės Jėzui nešdavo vaikučius, kad Jis juos paliestų, bet mokiniai jiems draudė. Tai pamatęs, Jėzus tarė jiems: "Leiskite mažutėliams ateiti pas Mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dangaus karalystė. Iš tiesų sakau jums: kas nepriima Dievo karalystės kaip kūdikis, neįeis į ją". Ir Jėzus laimino vaikus, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas (Šventasis Raštas Mk 10).

Pasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp mokinių ir tarė: "Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į Dievo karalystę. Taigi, kas pasidarys mažas kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus karalystėje. Kas priima tokį vaikelį dėl Manęs, tas Mane priima. O kas papiktintų vieną iš šitų mažutėlių, kurie Mane tiki, tam būtų geriau, kad asilo sukamų girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėse. Vargas pasauliui dėl papiktinimų! Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes sakau jums, jų angelai danguje visuomet regi Mano dangiškojo Tėvo veidą" (Šventasis Raštas, Mt 18).

 

Taigi, ne kurie buvo pasipiktinę dėl vaikų tikėjimo ir Biblijos skaitymo. Šventąjį Raštą vadindami "nesąmone", o vaiko pamaldumą - "kankinimu". Patys būdami bedieviai ar tradicijų sekėjai, nežinodami, kad bedievių vaikai kenčia už tėvų kaltes karta iš kartos. Juk Dievo Žodis byloja: "Dievas skiria bausmę už tėvų kaltes vaikams - trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie Jį atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie Jį myli ir laikosi Jo įsakymų". Štai kodėl pasaulyje tiek daug kenčiančių vaikų, iširusių šeimų.

 

Jūsų žiniai, vaikai nuo mažens ima pavyzdį iš tėvų. Kokias vertybes vaikas įgija mažas, su tokiomis jis ir užauga. Juk vaikų moralinė gerovė, sveikata ir dvasinė būklė priklauso tik nuo jų tėvų moralinio ir dvasinio išsivystymo. Jei širdyje dvasingumo nulis, tai kokias vertybes perduosit savo atžaloms? O tėvų pareiga ir yra vaikui išaiškint, kas yra tiesa, o kas melas.

 

Pagalvokite, prieš piktindamiesi ant tikinčių tėvų ir jų vaikų, nes Jėzus pasakė: "O kas papiktintų vieną iš šitų mažutėlių, kurie Mane tiki, tam būtų geriau, kad asilo sukamų girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėse". Daugelis piktinatės, kad tikinčiųjų vaikai skaito Bibliją, o patys savo vaikus tradiciškai krikštijate bažnyčiose, vedat prie pirmos komunijos, net nepaklausę ar vaikas to nori. Leiskite pirma jam užaugti, subręsti tiesoje, kad jis prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus.

 

Tie vaikai, kurie nuo mažens skaito Bibliją, žino, kad krikštijasi tik suaugęs atsivertęs žmogus, kad nusiplautų savo nuodėmes ir susivienytų su Kristumi. Kokias gi nuodėmes jūs norit nuplauti savo vaikams, bei kūdikiams? Pirma nusiplaukit savąsias, tuomet ir jūsų vaikai nekentės už jūsiškes. Nes vaikai kenčia už tėvų kaltes. Pasiskaitykit Bibliją ir nereikės jums įsitraukti į klaidingas religines tradicijas ir sekti pagonių papročiais, kurie Dievo akyse yra pasibjaurėjimas. 


Sekit tiesiogiai Jėzų Kristų ir būsit Jo sekėjai. Įsileiskit Jėzų į savo širdį ir patys būsit Bažnyčios. Tikinti šeima - tai ir yra dvasinė Bažnyčia. Nes Bažnyčia - tai jūsų širdys, o ne pastatas, kuriame eksponuojama paveikslų ir stabų galerija. Dievas negyvena rankų darbo "šventyklose", Dievo buveinė jūsų Dvasioje. Vadovaukitės Šventojo Rašto tiesa, o ne religinės sistemos dogmom bei interpretacijom. Nes tiesa išlaisvina, o štai dogmos - įkalina. 


Tapti kaip vaiku, tai reiškia išmokti gerbti Dievą, atvira širdimi Jį priimti, nesigėdijant nei nuolankumo, nei ašarų. Iš vaikų mes turime pasimokyti kaip įeiti į Dievo karalystę. Todėl Jėzus ir pasakė: "jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į Dievo karalystę".