STRAIPSNIAI
Liudijimas apie išplėšytą knygą

Prieš kelis metus Garliavos įvykių metu, teko bendrauti su daugeliu žmonių. Kai kurie buvo labai karingai nusiteikę teisybės gynimui, o dabartinę valdžią buvo pasirįžę iššaudyti arba sukabinant kartuvėse Lukiškių aikštėje. Aš tam prieštaravau ir bandžiau išaiškinti, kad nėra veiksmingesnio ginklo už Dievo Žodį. Jis kerta aštriau už dviašmenį kalaviją. Deja, nelabai kas nenorėjo manęs klausyti...

Praėjo gal pusantrų metų. Buvau nustebintas, kai vienas tų aršiųjų karštakošių man paskambino ir pasiūlė man krikščioniška tematika parašyti knygą, kurią jis pats padėtų platinti per renginius ir katalikų šventes. Buvau abstulbintas, kad net pasitikslinau, ar tikrai su tuo karštu kovotoju kalbu. Pasirodo, kad jis atidžiai sekė mano veiklą, skaitė mano straipsnius. Šį kartą patikino, jog valdžios kalašnikovais nebešaudys.

 

Paprastai tie, kurie daug kalba - mažai daro, todėl toks jo atsivertimas padarė įspūdį. Pradėjau galvoti ir apie jo pasiūlymą - knygą, bet visai netikėtai užtikau, kad vieno jauno krikščionio tokia knyga jau yra parašyta - tereikia tik spaustuvėje išleisti. Kas kita su liudijimais. Jie individualūs. Jų turiu ganėtinai daug. Matyt teks juos surašyti. Pradžiai vienas iš jų...

 

Liudijimas apie išplėšytą knygą

Kartą, fondo globotiniams Donatui ir Linai talkinau ir, nuvykau iš Panevėžio į Raseinių r. Nemakščių seniūniją soc. skyrių dėl jiems reikalingų dokumentų. Juos gavę, užsukome pas jų giminaičius, kurie gyveno tame pačiame rajone Skirmantiškės km. Pokalbio metu su viena tos šeimos mergina vardu Inga Matišauskaite įsikalbėjau apie krikščionybę, jos pažiūras. Ji tuo metu lankė vieną iš krikščioniškų bendruomenių Kaune, nes ten mokėsi.

 

Parodė man kokia ji skaito literatūrą, žurnalus. Vieną iš tų knygų ,,Pats didžiausias visų laikų Žmogus'', mačiau pirmą kartą. Ją apžiūrinėjau. Tai Kristaus gyvenimo istorija. Ji išversta į 85 pasaulio kalbas ir išleista 26 milijonų tiražu. Bibliniai tekstai paimti iš Biblijos ( parengė K.Burbulis, vertė A.Jurėnas, A.Vėlius). Buvau nustebęs, kad knyga laikoma nepagarbiai, išplėšyta pradžios knygos nemažai lapų. Matydamas, kad nevertinamas šis leidinys, paprašiau gal gali jį padovanoti. Mielai sutiko. Gavęs ją buvau patenkintas, bet susikrimtęs ir neramus, kad ji nepilna.

Tą pačią dieną, grįžęs į Panevėžį aplankiau Staniūnų g. bendrabutyje gyvenančius našlaičius Ruslaną ir Dianą Gulamovus. Juos eilę metų teko globoti,- padėti ir mokyti gyvenimo tiesų, spręsti jų problemas, kurių turėjo nors vežimu vežk. Tik man įėjus pas juos į kambarį Ruslanas nuo sekcijos viršaus nukėlė tokią pat knygą, kurią vežiausi iš Raseinių rajono.

 

Paminėjo, kad yra gavęs iš vieno klebono, jos neskaito, bet žinodamas mano ir fondo veiklą, pasiūlė man. Aš nuščiuvau ir tuo momentu pagalvojau, kad gal aš sapnuoju. Sutrikęs paėmiau ją. Ji buvo lygiai tokia pat, bet be išplėšytų lapų-pilna. Mano minčių, kad aš buvau sunerimęs dėl dovanotos nepilnos knygos, apart Dievo, niekas negalėjo žinoti. Atsitiktinumas? Jų mano gyvenime per daug, kad tuo patikėčiau. Esu tvirtai įsitikinęs, kad Dievas išpildė mano užgaidą iš anksto žinodamas, kad kada nors šiuo liudijimu pasidalinsiu su kitais.

nuotr. gauta pilna knyga, kurią padovanojo globotiniai.



Susisiekite su mumis!

Vardas:*
Vardas:*
Įmonė:
El. paštas:*
Telefonas:
* Privalomi laukai
Siųsti