STRAIPSNIAI
Julija Kirkilienė
TIESOS KARYS
Savaitgalį Vilniuje, katedros aikštėje, vyko mitingas „Pasaulinis susivienijimas už laisvę“. Mitinge plojimais buvo sutiktas jaunas elektrėniškis Dovydas Norkūnas, kuris „YouTube“ kanale sulaukė daug sekėjų dėl kuriamų filmukų, kuriuose nebijo kritiškai pasisakyti apie Stambulo konvenciją bei vienalyčių asmenų santuokas. D. Norkūnas mitinge kvietė žmones nebijoti kalbėti, išsakyti savo nuomonės, nors nuomonė ne visiems gali patikti. Elektrėniškis ragino susirinkusius dažniau organizuoti mitingus, nes jie parodo žmogaus tikrąją valią, kurios šiomis dienomis jau nebeatspindi žiniasklaida. Savo nuomone ir vertybėmis D. Norkūnas pasidalino su mūsų laikraščio ,,Elektrėnų kronika" skaitytojais.
Šiuo metu visuomenėje užvirė diskusijos dėl šeimos vertybių, Seime ruošiamų partnerystės įstatymų bei Stambulo konvencijos. Jūs socialiniuose tinkluose kuriate ir platinate alternatyvų požiūrį į Seime ruošiamus dokumentus. Kodėl?
Iš esmės, niekada neplanavau kurti turinio apie politinius reikalus. Turėjau tikslą kurti vertybes puoselėjančius filmukus ir taip kažkiek atsverti neįtikėtinais mastais pompuojamą seksualizuojantį ir bukinantį viešąjį turinį. Tačiau kažkuriuo metu pastebėjau Įvairovės ir edukacijos namų atstovų pristatymą apie homoseksualumą per LRT laidą vaikams. Tada pradėjau gilintis į LGBT judėjimą ir pasaulio tendencijas, kur tokie dalykai veda, ir galiausiai supratau, kad viskas daug sudėtingiau nei tik žmogaus teisės ir „nebepopuliarios“ vertybės. Aiškinti daug, tačiau trumpai tariant, yra kuriamas naujas totalitarinis režimas, kurio paskirtis suardyti prigimtinę šeimą, žmones paversti nemąstančia vartotojų mase ir užčiaupti tam prieštaraujančius. Mūsų šalis jau patyrusi, ką panašūs dalykai reiškia, iš to pabėgom prieš trisdešimt metų.
Jūs esate jaunas žmogus, o daugelį Seime ruošiamų įstatymų mėginama pateisinti, kad tai atitinka jaunų žmonių požiūrį. Kodėl susikirto požiūriai minimomis temomis?
Aš, kaip niekad nepritapęs prie jaunimo grupelių, ko gero, negalėsiu iki galo suprasti, kodėl jaunimas taip naiviai pasidavė tam žodžiui „laisvė“. Aš visą gyvenimą ieškojau logikos, priežastingumo ir kodėl kažkas yra taip, o ne kitaip. Trumpam buvau prisijungęs prie TS-LKD partijos jaunimo organizacijos ir kartą mano nuomonė nesutapo su bendra nuomone. Pagalvojau, pasiūlysiu apie tai padiskutuoti ir išsiaiškinti, kodėl nuomonės išsiskyrė, tačiau tikėjęsis taikaus ir mandagaus pokalbio, sulaukiau patyčių, žeminimo, žinučių be jokios pagarbos, pamačiau visišką nenorą diskutuoti. Jei būčiau bijojęs prarasti jų bendruomenę ir pripažinimą, būčiau pasidavęs jų įtakai ir dėl spaudimo be argumentų būčiau pakeitęs savo nuomonę, tačiau esu stuobrys ir laikausi savo, kol pats pradedu savo įsitikinimų teisumu abejoti.
Dėl to buvau iš tos organizacijos išvarytas. Aš niekada nesivaikiau populiarumo, tačiau žinau, kad pripažinimas yra vienas svarbiausių dalykų žmogui. Manau, tas pripažinimo troškimas ir yra tai, kam dabar pasiduoda jaunimas. Tam, kas dabar Seime yra ruošiama, manau, tikrai nuoširdžiai nepritaria daug jaunimo, tačiau jiems trūksta argumentų ir jie sulaukia didelio spaudimo dėl savo suabejojimų, todėl bijodami likti vieni, jie pasiduoda masės mąstymui. Mes tiesiog bijom išsakyti savo nuomonę, o pasidavę pripažinimo spaudimui po kiek laiko nepastebim, kaip tampam kažkokio judėjimo fanatikais.
Esate itin aktyvus „YouTube“ kanale bei socialiniuose tinkluose. Griežtai pasisakote prieš Stambulo konvenciją bei vienos lyties asmenų partnerystę. Šiandien būti prieš nėra populiaru, visi, kurie prieš, sulaukia pasipiktinimo ne tik iš eilinių žmonių, bet ir žurnalistų, visuomenės veikėjų, populiarių žmonių, be to, nuo šios savaitės viešuosius kanalus dar kontroliuoja ir policija. Iš kur turite tiek drąsos būti prieš bei atlaikyti spaudimą?
Prieš maždaug pusę metų baigiau šauktinio karo tarnybą. Nors dabar jums, ko gero, įspūdis, kad va tai ir paruošė mane kaip „tiesos karį“, tačiau viskas suveikė ne visai taip. Prieš tarnybą turėjau įspūdingų planų leistis į inovatyvaus transporto inžinerijos pasaulį, tačiau savanoriškai patekęs į tarnybą pamačiau tai, ko tikrai nesitikėjau. Apie tai kalbu keliuose savo filmukuose. Svajonės, kurias turėjau iki tarnybos, visiškai išgaravo. Baigus tarnybą praktiškai pusę metų kovojau su psichologinėmis problemomis. Bet čia man dar pasisekė. Žinau, kad jaunuoliai ir visai nesusitvarko. Aš išgyvenau dvasinį perversmą ir dabar manęs jau negąsdina niekas. Vienintelis dalykas, dėl kurio esu neramus, yra tai, kad galiu nepadaryti visko, ką galiu, kad sustabdytume valstybės nepriklausomybei ir mūsų laisvei pavojingus įstatymus.
Peržiūrėjus Jūsų įrašus, akivaizdu, kad esate puikiai išanalizavęs Stambulo konvencijos straipsnius. Ar galite skaitytojams paaiškinti, kokias grėsmes įžvelgiate šioje konvencijoje?
Šiaip visa konvencija iš esmės transliuoja sveikintinus tikslus kovoje su smurtu, tačiau yra dvi vietos, kuriose užsimenama apie mums nesuvokiamus dalykus. Viena iš tų vietų yra ketvirto straipsnio trečias skirsnis. Ten užsimenama apie diskriminaciją dėl lytinės tapatybės. Lytinė tapatybė yra savęs tapatinimas su kuria nors lytimi, kitaip sakant translytiškumas, todėl kyla klausimas, kaip reikės elgtis su vyru, kuris laiko save moterimi ir vandens pramogų parke norės eiti į moterų dušus? Jo pavadinimas vyru būtų jo įžeidimas pagal tarptautines tendencijas, todėl tos vietelės konvencijoje pilnai užtenka, kad suabejotume jos ratifikavimo tikraisiais tikslais.
Ten kalbama apie translyčių asmenų apsaugą. Visgi konvencija apie smurtą prieš moteris, tai kodėl joje yra vietų, visiškai nesusijusių su moterimis? Čia sudėtinga tema ir trumpai kažko čia pagrįsti negaliu, bet jau ir tas Europos Sąjungos bei kitų šalių spaudimas, kartu su numatytais milijonais už konvencijos ratifikavimą kelia rimtų abejonių, ar ta konvencija tikrai yra nekaltas dokumentas. Kodėl pasitikėjimą turintys teisininkai, politikai ir visuomenininkai taip stabdo to dokumento ratifikavimą? Ar jie tikrai nori, kad smurtas prieš moteris tęstųsi? Aš net neužsiminiau apie GREVIO neliečiamų ekspertų grupę, kurie mūsų šalyje darys praktiškai ką nori, įsipareigojimą pakeisti mūsų Konstituciją pagal konvencijos nurodymus, privalomą vaikų švietimą pagal LGBT vertybes, GENDER ideologijos nesąmones, tokias kaip šimtai skirtingų lyčių ir t. t. Trojos arklys yra labai tinkamas apibūdinimas Stambulo konvencijai.
Seimo valdančiojoje daugumoje yra Laisvės partija, kurią, pasak šios partijos atstovų, itin palaiko Lietuvos jaunimas. Be to, mūsų savivaldybėje su šia partija į Seimą išrinkta Profesinio mokymo centro, kuriame Jūs mokotės, direktorė Silva Lengvinienė. Ar domitės politika? Jei taip, kaip manote, kodėl ši partija sulaukė sėkmės rinkimuose, nors savo programoje deklaravo nuostatas, dėl kurių visuomenė šiandien yra supriešinta?
Trumpai tariant, jie praėjo su tikslu legalizuoti „žolytę“. Visur dedant tą marketinginį šedevrą pirmu numeriu, jie nupirko naivaus jaunimo ir kitų nemąstančių visuomenės grupių balsus. Daug jaunimo paklausus, už ką ir kodėl jie balsavo, sulauki atsakymo – „Laisvės partiją, už narkotikus!“ Nepamirškime, kad šio Seimo rinkimuose dalyvavo rekordiškai mažai žmonių. Lyg apie keturiasdešimt procentų. Šalia viso to yra akivaizdu, kad politika niekada nebuvo tokia žaisminga ir patraukli kaip ją per šiuos rinkimus pavaizdavo Laisvės partija ir jos pažiba Tomas Raskevičius. Politinis pasaulis niekada nebuvo sulaukęs tiek spalvų, todėl manau, kad būtent tai suaktyvino politika nesusidomėjusį jaunimą ir atnešė Laisvės partijai neįtikėtiną premjerą Seime. Laisvės partija yra tobulas populizmo burbulas, o dabar su neapykantos kalbos įstatymu ir kitais akibrokštais pasimatė jų žalingi ideologiniai tikslai.
Jūsų įrašai sulaukia daug teigiamo kai kurių politikų dėmesio. Atrodo, kad Jūs esate viena komanda. Ar savo veikla Jūs atstovaujate kokiai nors organizacijai?
Iš tiesų prieš pusantro mėnesio manęs dar niekas nežinojo, gyvenau sau ramiai kambarėly ir galvojau, ką veiksiu gyvenime, tačiau staiga man įbridus į šias temas sekėjų skaičius pradėjo nesustodamas augti. Su manim pradėjo susisiekti žiniasklaidos priemonės, politikai, visuomenininkai, norintys bendradarbiauti. Visiems, pasirodo, labai trūko jauno balso šiais klausimais. Tačiau tai, kad po tarnybos kariuomenėje vis dar nesugebu griežtai įsipareigoti kažkokiam režimui, grafikui ir laiko limitams, mane apsaugojo nuo neutralumo praradimo.
Esu visiškai nepriklausomas kūrėjas. Viskas, ką sukuriu, yra sukurta mano paties resursais ir nevykdau niekieno nurodymų. Man pačiam sunku įvertinti, kiek neįprastai atrodau viešojoje erdvėje su tokiais pasisakymais, tačiau skelbdamas, kad veikiu vienas. Tikrai nedaug tokių atvejų. Bet gaila dėl to, labai norėčiau, kad tokių jaunų žmonių, kurie nebijo išreikšti nuomonės, būtų daugiau. Tada gal ir Laisvės partijai būtų buvę sunkiau patekti į Seimą.
