STRAIPSNIAI
Ekskunigas: Bažnyčia virsta muziejumi

Ro­lan­das Kau­šas, prieš še­šio­li­ka me­tų pa­si­trau­kęs iš ku­ni­gys­tės ir gy­ve­nan­tis JAV, at­vi­rai kal­ba apie šian­die­nos Baž­ny­čios ydas. „Jei Baž­ny­čia – dva­si­nė ins­ti­tu­ci­ja, ko­dėl tuo­met už­sii­ma ne­dva­si­niais da­ly­kais?“, – kal­bė­da­mas apie šių die­nų ak­tua­li­jas, klau­sia Lie­tu­vo­je ato­sto­gau­jan­tis bu­vęs šiau­lie­tis. Pa­sak R. Kau­šo, jei JAV nu­tik­tų to­kia is­to­ri­ja, kaip Ty­tu­vė­nų, teis­mo ne­bū­tų iš­veng­ta.

 

Ka­ra­lius nuo­gas – Vi­suo­me­nę nu­ste­bi­no Tel­šių vys­ku­po spren­di­mas Pa­lan­gos baž­ny­čios du­rų neat­ver­ti Mai­ro­nio poe­zi­jai. Ką šis poel­gis sa­ko apie šian­die­ni­nę Baž­ny­čią? – Iro­ni­zuo­ju: Mai­ro­nį iš vi­so rei­kia už­draus­ti. Jei­gu jis iš­gy­ve­no prie bol­še­vi­kų, sa­vai­me yra įtar­ti­nas. Skle­ro­zuo­jan­ti, lai­ke ne­be­su­si­gau­dan­ti Baž­ny­čia, dva­siš­ki­jos neiš­si­la­vi­ni­mas. Ne­si­gau­dy­mas si­tua­ci­jo­je.

 

Sma­gu, kad žmo­nės jau ne­be­sis­ten­gia bet ko­kiu bū­du pa­tei­sin­ti tam­su­mo, bet tie­siai sa­ko: ka­ra­lius nuo­gas. Taip, Baž­ny­čia ken­tė­jo prie ta­ry­bų val­džios, bet tai ne­reiš­kia, kad da­bar ga­li da­ry­ti, ką no­ri. Tai ne­si­tęs am­ži­nai. Die­vas at­ras nau­jų žmo­nių ir bū­dų pa­siek­ti žmo­nes. O Ro­mos ka­ta­li­kų baž­ny­čia virs mu­zie­ju­mi. Tai­gi, vyks­ta na­tū­ra­lus pro­ce­sas, ir nė­ra ko ste­bė­tis.

 

– Daug dis­ku­si­jų Šiau­liuo­se su­kė­lė ir pa­sto­ra­ci­nio cent­ro sta­ty­ba prie Šiau­lių ka­ted­ros. Ne­pai­sant to, pa­sta­tas jau baig­tas sta­ty­ti. Ar Baž­ny­čiai ne­tu­rė­tų spren­di­mų de­rin­ti su mies­tie­čiais, įsi­klau­sy­ti, steng­tis kuo dau­giau in­for­muo­ti, tar­tis? – Va­žiuo­jant pro nau­ją­jį pa­sta­tą, sū­nus pa­si­tei­ra­vo: „Ar šis pa­sta­tas pri­klau­so baž­ny­čiai?“ „Ne! Ką tu?!“, – at­sa­kiau, nes man net į gal­vą nea­tė­jo, kad taip ga­li bū­ti! Nė kiek ne­nus­teb­siu, kad po ku­rio lai­ko bent jau da­lį to gra­žaus pa­sta­to prie Šiau­lių ka­ted­ros užims koks pra­mo­nės cent­ras ar dar kas nors.

 

Neį­si­vaiz­duo­ju, kiek toks pa­sta­tas kai­nuo­ja. Va­di­na­si, yra iš kur gau­ti pi­ni­gų. Bet ko­dėl tuo­met dar pra­šo­ma au­kų? Leis­ki­me at­si­kvėp­ti, juk žmo­ge­liai skai­čiuo­ja kiek­vie­ną cen­tą. Kas Baž­ny­čią iš­lai­ko? Iš kur gau­na­mi pi­ni­gai? Vi­si šie at­sa­ky­mai tu­rė­tų bū­ti aiš­kūs. Kuo Baž­ny­čia te­be­lai­ko žmo­nes? At­ro­do, vi­suo­me­nė žen­gia de­mok­ra­ti­niu ke­liu, bet Baž­ny­čia – ne. Sa­ko­ma, kad tai – dva­si­nė ins­ti­tu­ci­ja. Ko­dėl tuo­met dva­si­nė ins­ti­tu­ci­ja už­sii­ma ne­dva­si­niais da­ly­kais? Ma­ni­pu­liuo­ja­ma: kai rei­kia, jie bū­na ne iš šio pa­sau­lio.

 

O kai rei­kia sta­ty­ti pa­sta­tą, jau – iš šio pa­sau­lio. Jei reiks pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę, vėl bus ne iš šio pa­sau­lio. Van­de­nį pa­ver­ti vy­nu, o, kai rei­kia, at­ver­ti at­gal. Išs­kir­ti­nė po­zi­ci­ja – Va­sa­ros pra­džio­je Vy­riau­sy­bės rū­muo­se bu­vo svars­to­ma, ar Kry­žių kal­ną per­duo­ti val­dy­ti ir tvar­ky­ti Baž­ny­čiai. Nu­tar­ta, kad Kry­žių kal­nas liks vals­ty­bės nuo­sa­vy­be, bet bus tvar­ko­mas kaip sak­ra­li­nis kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas. Ar Kry­žių kal­nas ga­li bū­ti tik ka­ta­li­kų? – Net ne­dis­ku­tuo­ti­na: kaip Kry­žių kal­nas ga­li pri­klau­sy­ti Baž­ny­čiai?! Juk žmo­nės su­ne­šė kry­že­lius! Kry­žių kal­no per­da­vi­mas Baž­ny­čiai bū­tų tik­ras skan­da­las.

 

Juk tą pa­tį sa­kė ateis­tai: čia yra mū­sų, ką mes no­ri­me, tą da­ro­me. Ma­nau, prie Kry­žių kal­no ga­li­ma pa­si­ten­kin­ti pran­ciš­ko­nų kop­ly­čia ar­ba pa­sta­ty­ti pa­la­pi­nę vie­ną kar­tą per me­tus at­lai­dams. Juk pi­ni­gus ga­li­ma ir pa­la­pi­nė­je rink­ti. Čia vėl grįž­ta­me prie iš­skir­ti­nės Baž­ny­čios po­zi­ci­jos. Man ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl ji to­kia įta­kin­ga, ko­dėl nau­do­ja­si pri­vi­le­gi­jo­mis, pa­vyz­džiui, ku­ni­gai ne­mo­ka mo­kes­čių. Baž­ny­čią bi­jo­ma­si ju­din­ti, kad iš liz­do ne­pa­si­pil­tų šir­šių pul­kas ir nu­ken­tė­tu­mei. Jei Baž­ny­čios vie­nin­te­lis už­da­vi­nys bū­tų ba­sam skelb­ti Jė­zų Kris­tų, ma­nau, pa­šauk­tų­jų bū­tų dau­giau ir žmo­nės ne­bi­jo­tų.

 

Ne­pa­mirš­ki­me, ku­ni­gai yra va­di­na­mi dva­siš­kiais – va­di­na­si, jų gy­ve­ni­mas tu­ri bū­ti su­dva­siš­kė­jęs, jie tu­ri bū­ti už­siė­mę tik Kris­taus skel­bi­mu. Tai­gi, dėl šian­die­ni­nių skel­bi­mo ne­sėk­mių yra kal­ta ži­niask­lai­da ir kli­ma­to at­ši­li­mas. Klau­si­mai lie­ka be at­sa­ky­mų – Po Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­no gais­ro, vie­nam po ki­to pa­si­py­lus skan­da­lams, pa­si­ges­ta aiš­kaus Baž­ny­čios paaiš­ki­ni­mo, kas įvy­ko. Ko­dėl Baž­ny­čia ne­no­ri vie­šai apie tai kal­bė­ti?

 

– El­gia­ma­si taip, kaip pa­to­giau. Ste­bi­na Lie­tu­vos vi­suo­me­nės, ku­ri lin­ku­si bet ką at­leis­ti Baž­ny­čiai, neiš­ma­ny­mas. Pa­dė­tis pa­si­keis, kai ir vals­ty­bė, ir žmo­nės pra­dės trak­tuo­ti Baž­ny­čią, kaip vie­ną iš or­ga­ni­za­ci­jų. Juk Baž­ny­čia ir­gi yra kaip ak­ci­nė bend­ro­vė – ji tu­rė­tų teik­ti ata­skai­tas. Neuž­ten­ka at­lik­ti iš­pa­žin­tį ir gau­ti nuo­dė­mių at­lei­di­mą. Tai jau yra įsta­ty­mų pa­žei­di­mas. Jei JAV nu­tik­tų to­kia is­to­ri­ja, kaip Ty­tu­vė­nų, kil­tų skan­da­las, teis­mo ne­bū­tų iš­veng­ta.

 

Vi­suo­me­nė ten nė­ra to­kia, kad tik šyp­so­tų­si. De­mok­ra­ti­jos šak­nys Ame­ri­ko­je se­nes­nės. Žmo­nės vis­ko klau­si­nė­ja ir lau­kia at­sa­ky­mų. Jei at­sa­ky­mų ne­gau­na, yra ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios pa­de­da, kad at­sa­ky­mai bū­tų gau­ti. Čia to­kios gran­di­nės nė­ra, klau­si­mai lie­ka be at­sa­ky­mų. Ko­va pa­čia­me Va­ti­ka­ne pa­ro­do, kad Baž­ny­čia nė­ra ant­gam­ti­nė ins­ti­tu­ci­ja. Mes sa­ko­me: „Šven­ta­sis Tė­vas“, „Šven­ta­sis Mies­tas“. Jei bū­tų trak­tuo­ja­ma: UAB „Ro­mos ka­ta­li­kų baž­ny­čia“, su vi­sa nu­ma­ty­ta at­sa­ko­my­be, vis­kas sto­tų į vie­tas. Žmo­nėms ne­be­bū­tų įdo­mūs ku­ni­gų skan­da­lai.

 

Da­bar daž­nai skun­džia­ma­si, ko­dėl varg­šė Baž­ny­čia per­se­kio­ja­ma. Nie­kas ne­per­se­kio­ja. Žmo­nės pa­pras­čiau­siai no­ri ži­no­ti, kas da­ro­si. Baž­ny­čios at­sto­vai ži­no, jog vi­sa­da iš­si­suks. Ži­no, kad žmo­nės nu­si­leis ir ty­lės, nes ma­nys, kad vyks­ta kaž­ko­kie šven­ti da­ly­kai. Pri­si­min­ki­me pe­do­fi­li­jos skan­da­lus Ame­ri­ko­je (tarp kit­ko, lau­kiu, ka­da jie į die­nos švie­są iš­lįs Lie­tu­vo­je). Kai pe­do­fi­li­jos skan­da­lų au­kos rei­ka­lau­ja kom­pen­sa­ci­jų, Baž­ny­čia pa­skel­bia, kad vi­siš­kai nie­ko ne­tu­ri, kad Baž­ny­čios pa­sta­tai pri­klau­so žmo­nėms ir pa­na­šiai...

 

Nors mes ži­no­me, kad lie­tu­vių pa­ra­pi­jų baž­ny­čios JAV už­da­ro­mos ir par­duo­da­mos, kad bū­tų kuo pa­deng­ti kom­pen­sa­ci­jos. Pa­gal inst­ruk­ci­jas – Ko­kia šian­die­ni­nė ka­ta­li­kų baž­ny­čia JAV? – Tiek čia, tiek ten ka­ta­li­kų baž­ny­čia da­ro­si vis la­biau pa­na­ši į sek­tą. Va­ti­ka­nas siun­čia nu­ro­dy­mus, kaip ir ką da­ry­ti. O nu­ro­dy­mai daž­nai ne­bea­ti­tin­ka tik­ro­vės. Lie­tu­vo­je bu­vo as­me­ny­bių – Tė­vas Sta­nis­lo­vas, Ka­zi­mie­ras Va­si­liaus­kas. Bet kuo dau­giau inst­ruk­ci­jų iš Va­ti­ka­no, tuo ma­žiau as­me­ny­bių, nes pri­va­lo­ma vyk­dy­ti gau­tas tai­syk­les.

 

Baž­ny­čia nė­ra as­me­ny­bių ug­dy­mo kal­vė. Ką ka­ta­li­kai ti­ki? Ar ti­ki Ne­kal­tu Pra­si­dė­ji­mu? Ar ti­ki Tre­jy­be? Kai nuo­šir­džiai pa­klau­siu, sa­ko, ne­ti­kiu. Ta­da kas, ga­lų ga­le, yra ka­ta­li­kas? Ži­nau ne vie­ną žmo­gų, ku­ris ei­na pa­sė­dė­ti į baž­ny­čią, nes ten ra­mu. Žmo­nės sa­vai­me pa­gal­vo­ja: jei kal­ba­me apie ti­kė­ji­mą, va­di­na­si, kal­ba­me apie ka­ta­li­ky­bę. Vi­sai ne. Ti­kė­ji­mas yra ta­vo as­me­ni­nis ry­šys su Die­vu.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

Visą straipsnį galite rasti https://www.tv3.lt/naujiena/615242/ekskunigas-baznycia-virsta-muziejumi