STRAIPSNIAI
Alvydas Veberis
PASAULIS ŽVĖRIES GNIAUŽTUOSE
Jei atsiverstume vieną skaitomiausių pasaulyje knygų Šventąjį Raštą, tai Apreiškimo knygoje rastume žodžius, kurie ištarti vienam iš Kristaus mokinių apaštalui Jonui:
,,Ir užvirė danguje kova. Mykolas ( aut.pastaba - Kristus) ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje.
Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas velniu ir šėtonu, kuris suvedžiojo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti visi angelai“ (Apr 12, 7-9).
Katalikų bažnyčios tikinčiųjų bendruomenė apima virš milijardo narių. Ar tikintieji suvokia kam jie tarnauja? Ar šios bendruomenės nariai susimąsto, kad jų laisvė apraizgyta klastingo velnio pinklėmis? Ar turime sveiko proto pažiūrėti ir išanalizuoti ko iš savo kūrinių nori Dievas? Kas užhipnotizuotus ir aklus tikinčiuosius veda į duobę ?
Toliau tame pačiame apreiškime Jonui rasime:
,,Žmonės garbino slibiną, kad atidavė valdžią žvėriui, ir šlovino žvėrį, šaukdami: ,,Kas galėtų lygintis su žvėrimi, ir kas galėtų kovoti su juo!.. Ir jis, atvėręs nasrus, piktžodžiavo Dievui, niekino jo vardą, jo buveinę – tuos, kurie gyvena danguje. Jam buvo leista kovoti su šventaisiais ir juos nugalėti. Jam buvo suteikta valdžia visoms gentims, tautoms, kalboms ir giminėms.
Popiežiui, tarsi dievui, lenkiamės ir tarnaujame, nešame aukas... Priešingybė popiežiui - Dievo Sūnus Kristus. Jis atėjo tarnauti žmonėms. Rodė savo pavyzdžiu, skelbdamas neiškraipytą Dievo Žodį, darydamas stebuklus ir netgi nuplaudamas savo mokiniams kojas.
nuotr. Popiežiaus galvą puošia karūna-tiara ant kurios užrašas byloja, kad tai apsiskelbęs Dievo Sūnaus Vietininkas žemėje ( lotynų kalba - Vicarius Filii Dei ). Pagal raidžių suminę reikšmę skaičiais, tai žvėries ženklas – 666.
,,Jį garbins visi tie žemės gyventojai, kurių vardai nuo pasaulio sutvėrimo neįrašyti nužudytojo Avinėlio ( aut.pastaba-Kristaus) gyvenimo knygoje. Kas turi ausis teklauso: jei skirtas nelaisvei, į nelaisvę ir eina. O kam lemta žūti nuo kalavijo, tas ir bus kalaviju nužudytas... Jis daro didžius stebuklus.., jis klaidina žemės gyventojus ženklais, kuriuos jam leista daryti žvėries akyse.., jam leista suteikti žvėries atvaizdui dvasią, idant žvėries atvaizdas imtų kalbėti, ir įsakyti, kad visi, kurie atsisakys pagarbinti žvėries atvaizdą, būtų žudomi.
Jis verčia visus, mažus ir didelius, turtuolius ir vargdienius, laisvuosius ir vergus, pasidaryti ženklą ant dešinės rankos arba ant kaktos, kad niekas negalėtų nei pirkti, nei parduoti, jei neturės to ženklo - žvėries vardo ar jo vardo skaičiaus.
Čia slypi išmintis! Kas išmano, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius, ir jis yra šeši šimtai šešiasdešimt šeši" ( Apr 13, 4-18 ).
Krikščionys, pasitelkę Dievišką Išmintį seniai įminė šį skaičių, kuris byloja apie to ženklo savininką. Tai Dievo Sūnaus vietininkas. Išvertus iš originalo - lotynų kalbos ( Vicarius Filii Dei ) šį tekstą ir vietoj raidžių įrašius skaičių reikšmes, mes gausime būtent skaičių - 666.
Norėčiau atkreipti skaitytojo dėmesį kas apsiskelbęs žemėje neklystančiu ir koks apsiskelbusiojo vardas? Daugelis žino, o tai byloja ir Biblijos mokslas, kad apsiskelbusysis - neklystantysis, tai Dievo Sūnaus Vietininkas, Vatikano galva - Romos Popiežius. Jis ir ankstesnieji žemės valdovai šį užrašą nešiojo ant jų titulo - karūnos. Popiežijos hierarchija sugebėjo ne tik paskelbti savo vadovą neklystančiu, bet įkurti savo galios demonstravimui, net valstybę valstybėje – Vatikaną, kuris yra Italijos sostinėje Romoje. Vatikano hierarchijos susirinkimų sprendimais įtvirtinti prieštaravimai Dievo nustatytai tvarkai. Biblija jį įvardija šėtonu su žvėries atvaizdu - suvedžiotoju, melagiu ir t.t.
Biblijoje parašyta: ,,Iš tikrųjų nėra žemėje nė vieno žmogaus, kuris būtų toks teisus, jog tik gerai elgtųsi ir niekada nenusidėtų” ( Mok 7, 20 ), arba psalmių knygoje rasime žodžius: ,,Visi nuklydę, visi panašiai sugedę; nėra nė vieno, kuris darytų gera, nė vienui vieno” (Ps 14,3 ). Tačiau katalikų bendruomenės vadovui Dievo įsakymai negalioja. Dar daugiau, jie pakeitė savo išleistose brošiūrose - katekizmuose net Dešimt Dievo Įsakymų, pamindami Kūrėją ir Jo nustatytą tvarką. Šiandieniniai ,,šventieji” aptemdė žmonijos protus. Jų su kiekviena diena vis daugėja. Jiems meldžiamės ir garbiname, prašome malonių. Kas tai? Ar tai ne tarnystė žvėriui ir jo armijai? Ar tai ne sutrypta Dievo garbė ir šlovė? Ar tai ne pažeminimas Dievo nustatytos tvarkos ir Jo galios?
Kur atvedė toks aklas pasitikėjimas klaidintojais?
Tai begalės įvardintų ir paslėptų krizių, kurios lenda kaip ylos iš maišo. Matydamas tokias šėtono užmačias, siūlau suklaidintiesiems save vadinantiems krikščionimis, nebeklaidžioti tamsos labirintais ir neprašyti pagalbos iš tų, kurie jos duoti negali. Savo garbės Kūrėjas neperleido niekam. Garbė Jo rankose. Jo karalystės raktai patikėti tik Vieninteliam Atpirkėjui už mūsų kaltes - Jėzui Kristui. Tik per Jį mes galime maldomis ir prašymais būti išgelbėti. Tik per Kristų galime gauti malonių iš Jo Tėvo - visatos Kūrėjo. Tik vienintelis Dievas gali išklausyti mus, Juo pasitikint ir vykdant Jo įsakymus, ir paklustant Jo valiai. Visa kita, tai tuščias tikėjimas ir laiko gaišimas. Migla bei tamsa.
Be abejonės šėtonas irgi turi didelę galią. Jis gali pavirsti net šviesos angelu. Savo galią jis panaudoja suklaidinimui ir patikliojo įvedimui į duobę - mirtį.
Neseni laikai, kai vergavome geležinės uždangos valdžiai - Sovietų sąjungai. Garbinome jų vadus ir vadukus. Nešėme jiems gėles, statėme paminklus. Atsibudome. Išgriovėme. Katalikų bažnyčios šviesuoliai pasaulio platybėse eilę šimtmečių priešinosi žvėriui ir jo tvarkai. Nesėkmingai. Žvėris su savo talkininkais išžudė virš 300 milijonų krikščionių skelbiančių Dievo Žodį ir Jo Sūnaus mokymą. Nužudė ir patį mūsų Atpirkėją. Tačiau trumpai. Trečią dieną Tėvas prikėlė savo Sūnų. Prikelti liks visi, kurie pasitiki Dievo valia ir Jo Žodžiu. Ką Kūrėjas pažadėjo, iki šių dienų viskas išsipildė iki mažiausių smulkmenų. Todėl pasikliaukime Juo ir išsivaduokime iš šėtono pančių. Apšvieskime savo protus Dievo Išmintimi ir Jo šviesa.
Daugiausiai pasaulyje nusikaltusi krikščionybei Romos katalikų bažnyčia. Ne geresnės ir kitos konfesijos. Bet iš jų nieko nesitikime. Romos katalikų Bažnyčia Dievo Įsakymą - ,,Nežudyk", pavertė įrankiu organizuodama kryžiaus karus, žmonių trėmimus, žudymus, represijas, persekiojimus, vykdant pačius žiauriausius kankinimo metodus…
Jei tautos išsivadavo iš įvairių nusikalstamų organizacijų, partijų, diktatorių įtakos, tai laisva valia tikintieji turėtų išeiti iš klaidintojų bažnyčių. Jos paverstos muziejais, stabų ir tradicijų manipuliavimo įrankiais, griaunant Dievo Kūriniją ir Jo nustatytą tvarką. Istorija rodo, kad Dievo kūrinijos sugriauti dar niekam nepavyko ir nepavyks. Visais laikais šėtonas ir jo talkininkai pralaimėdavo. Privalu žinoti, kad Dievas negyvena rankų darbo pastatuose, prifarširuotuose paveikslų, skulptūrų, aukso ir sidabro dirbinių... Jo šventovė jūsų širdyse!
Būtent tam tikslui, kad Romos katalikų bažnyčios tikintieji atsiverstų į Diev į Jo Įsatymus ir nustatytą tvarką, aš parašiau laišką Vatikano vadovui, kuris manau bus įdomus perskaityti kiekvienam. Kad gaučiau atsakymą abejoju, nes tektų jų bažnyčiai ne tik pripažinti klaidas, už kurias jų vadai tiek popiežius Jonas Paulius II bei Benediktas XVI atsiprašė. Reiktų klaidas ir nusikaltimus ištaisyti. Kol kas klaidų atitaisymas slenka labai nepastebimai ar vėžlio žingsniu. O už kai kurių pakeistų įsakymų Romos katalikų bažnyčios hierarchai pargriuvo ir vis dar negali atsitiesti. Tai ir celibato įvedimas, stabų garbinimas, Dievo Įsakymų ignoravimas, juos panaikinant ar pakeičiant savais, įvairūs bažnytiniai spektakliai, ką išalkusi tamsuolių minia - vargdieniai mėgsta, nes trukstant pinigų neturi galimybės nueiti į teatrų sales. Jais naudojasi vadinamasis ,,elitas”.
Tokia organizacija turėtų būti paskelbta už įstatymų ribų ir jos veikla sustabdyta. Dievas leido jiems veikti, o žmogui nurodė kelią, kuriuo eiti, jei norime švytėti Dievo palaima ir naudotis Jo dovanomis. Dovanos duodamos veltui. Nieko nekainuoja. Tai dvasiniai turtai, kurių nei kandys ėda, nei vagys įsibrauna. Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis. Tie turtai Dievo apsaugoje. Jie nenykstantys. Kaupkime juos, nes šėtono turtais suklumpame už mums nežinomo kupsto. Ten ir žūstame. Materialiniai lobiai lieka paveldėtojams, susipriešinimo grobiu ir praraja.
Kad nebūtų apkaltintas savo priešininkų, Dievas nenaudoja diktatūros ir nedemonstruoja savo galios. Jis davė žmogui protą, išmintį ir laisvą valią, be prievartos rinktis. Pasėkmes matome. Visuose gyvenimo aspektuose ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje - krizė. Šėtono ir jo parankinių tikslas užimti kokį nors aukštą postą, bet ne tarnystei, o valdyti ir kuo daugiau pralobti. Vien už norą užimti Dievo aukščiausią padėtį ir turėti Jo Išmintį, didysis apgavikas (šėtonas vadinamas velniu) su savo šalininkais iš Dievo karalystės išmestas.
Iš dangaus šėtonas su savo svita atsidūrė žemėje. Jo pasekėjai žemėje toliau kariauja dėl naujų įsitvirtinimų ir žemiškų postų užėmimo. Jie Dievo Įsakymus keičia protu nesuvokiamais įstatymais. Galiausiai atsiduria kalėjimuose, kartuvėse, suklumpa ligos patale ar ištinka kitos nelaimės. Kas svarbiausia jie nėra laisvi ir pilni baimės. Ar tai ne ženklai, kad sekame ne Dievu, bet žvėrimi. Esame jo suklaidinti. Ar ne dėl šios priežasties Kristus gyvendamas žemėje pergyveno ir klausė, kad antrą kartą grįžęs į žemę ar ras tikėjimą? Ar ne laikas susimąstyti? Vaikštome laiko pabaigos peilio ašmenimis.
Stebėdamas visišką pasaulio sumaištį, parašiau atvirą laišką katalikų bažnyčios vadovui, kad atkreiptų dėmesį į tai, kas nepriimtina Dievui. Šėtonas su savo parankiniais išmestas iš dangaus gavo Dievo leidimą valdyti pasaulį. Tačiau valdydamas jis turėtų tinkamai save įvardinti, neklaidinti tikinčiųjų, prisidengdamas Dievo vardu, tarsi šydu. Jis skleidžia melą ir kursto intrigas. Jo vardas Biblijoje parašytas - didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas velniu ir šėtonu su žvėries ženklu- 666 ( Apr 12,9; 13,18 ). ,, … vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko” ( Apr 12,12 ).
