STRAIPSNIAI
Alvydas VEBERIS. NEBIJOKITE! TIE – SOS!

·Aklas pasitikėjimas žmogumi labiau nei Dievu veda į pražūtį. Dievas tokius prakeikė.  ,,Karšto komentaro" leidinyje rasite atsakymą mokslininkui V. Skuodžiui. Neužtenka diplomą turėti ir būti visažiniu.Tauta prisotinta visažinių pedofilijos skandalais, korumpuotais garbėtroškom, vergyste, melu, teisiniu nihilizmu...
 

NEBIJOKITE!   TIE – SOS!

 

Atsakymas į Lietuvos geologo, gamtos mokslų daktaro, docento, disidentinio sąjūdžio dalyvio Vytauto Skuodžio komentarą ir jo išdėstytas mintis po parašyto mano straipsnio ,,Romos katalikų bažnyčia – melo kalvė?“ išspausdinto ,, Laisvo laikraščio“ 2012. 07- 08 - 03 Nr 30 (386)

Lietuvių tauta, tarsi avių banda varoma į skerdyklą


Džiugu, kai padarytas darbas yra įvertinamas, pasitarnauja kilniems tikslams ir yra ne veltui sugaištas laikas. Po mano parašyto straipsnio ,,Romos katalikų bažnyčia – melo kalvė?“ pastebėjau, kad tikėjimu domimasi ir žmonės ieško tiesos. Daugumoje komentarai rašomi pagal kiekvieno piliečio turimas asmenines žinias, jo išsilavinimą, įsitikinimus, pasaulėžiūrą. Ne retai komentatoriai stengiasi atrodyti savimi pasitikintys, viską išmanantys, tarsi dievai. Iš jų galima gauti atsakymus į visus klausimus, bet jų makalynėje nesuvoksi nieko, ką jie tuo atsakymu nori pasakyti.


Vienas įdomesnių šio mano straipsnio apžvalgininkas, daktaro laipsnį turintis Vytautas Skuodis. Ne visada įžymūs mokslininkai, daktarai, profesoriai geri savo sričių specialistai, turi dvasinių dovanų ir išmano visas gyvenimo sritis. Nebūtinai jų išvedžiojimuose glūdi tiesa. Kai kurie savo tiesas ir mintis dėsto visomis temomis ir save laiko neklystantys, juolab jei turi diplomą, bei vieną ar kitą mokslinį laipsnį.

 

Mūsų tauta tokiais prisotinta. Tai politikieriai ar vadinami demagogai. Jie visi, ypač prieš rinkimus į valdžią, žino kaip pagerinti ir išvesti Lietuvą į saulėtą rytojų. Tik rinkite tokį pažaduką. Deja. Iki šiol niekam nepavyko pagerinti Lietuvos padėties. Krentame tik gilyn į duobę ir kančias. Bet dabar ne apie tai. Grįžkime prie mano straipsnio ir komentatoriaus minčių.


Kaip tik toks man pasirodė įgijęs geologo kvalifikaciją, aktyvus visuomenininkas, priešiškas savo veikla sovietinei valdžiai ( įkalintas 7 metams) Vytautas Skuodis. Nenorėčiau sumenkinti jo, bet komentuojant Bibliją, Dievo Žodį, privalome būti ypač atidūs, teisingi ir nešališki vienai ar kitai tikėjimo ar religijos denominacijai.


V. Skuodis rašo, kad perskaičius straipsnį, jį ypatingai jis sudomino. Savo komentare jis rašo: ,,Alvydas Veberis tikras krikščionis, tačiau nepalankiai nusistatęs prieš Katalikų Bažnyčią. Jo rašinyje daug ir pagarbiai rašoma apie XVI amžiaus Reformaciją. Taip pat pagarbiai cituojami Konstantinopolio ortodoksų patriarcho ir Suomijos liuteronų Bažnyčios vyskupo žodžiai, tačiau jo rašinyje aiškiai matomas priešiškumas Katalikų Bažnyčiai. To rašinio autorius klaidingai supranta Popiežiaus neklaidingumo dogmą. Tai nereiškia jo ,,absoliučios valdžios" Bažnyčioje. Joje jis yra tik vadovas, kokius turi kiekviena institucija.“


Turbūt neteisinga būtų perrašinėti komentatoriaus visas padarytas pastabas, nes matosi, kad daktaras tvirtai sėdi katalikų Bažnyčios vežime ir gieda jiems naudingą giesmę. O tai siauras jo pažiūrų ir jo išdėstytų minčių spektras. Kietasprandžiai visais laikais nepakluso Dievo nustatytai tvarkai ir Jo įstatymams. Nors V.Skuodis pripažįsta beveik visas katalikų bažnyčios klaidas, tačiau tame pačiame kontekste kaltina ir bando pateisinti. Suveltos mintys, kurios neatspindi Kūrėjo valios ir Jo Sūnaus Kristaus ir Jo mokinių mokslo.

 

Atrodytų, kad geologo išsilavinimą turintis specialistas, neskaitęs ar netyrinėjęs Biblijos su tam tinkamai paruoštais specialistais ar neturintis Šventosios Dvasios įkvėpimo ar jos dovanos. Nepamiršti reikėtų, kad tai ne kiekvienam duota. Vienas garsus Lietuvoje mokslų daktaras, perskaitęs vos ne vos, trečdalį pranašės Elenos Vait knygos ,,Didžioji kova“ užsiblokavo. Laiko šią knygą prie pagalvės miegamajame ir niekaip negali toliau pasistūmėti. Sako, nieko nesuprantu ir neatmenu, ką perskaičiau, o toliau skaityti pritrūksta jėgų. Tarsi užrištos akys ir užkištos ausys. Tačiau jis puikus savo srities specialistas ir be priekaištų politikierius. Tokiems, Švento Rašto tiesos, išvis nepasiekiamos. Nors jie turi jas, bet jos stovi apdulkėjusios knygų lentynėlėse.


Nenorėčiau kaltinti Vytauto Skuodžio, bet jo išdėstytose mintyse aiški dviprasmybė. Dievas tokius numatė ir Biblijoje parašyta: ,,Bet jeigu, ištrūkę iš pasaulio purvyno Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu, jie ir vėl jame įklimpę pralaimi, tai jiems paskui darosi blogiau negu pirma.. Jiems būtų geriau iš viso nepažinti teisumo kelio, negu, jį pažinus, nusigręžti nuo jiems duoto šventojo įsakymo“ ( Pt 2, 20,21 ). Šiems atsimetėliams nuo tikėjimo būdingas tik protinis Kristaus pažinimas. Jie žino tiesą, bet jos nemyli. Atmetę tai, ką anksčiau išpažino, jie tampa vienokio ar kitokio sugedimo vergais.


Aš dažnai girdžiu žmones sakant: ,,Aš labai religingas. Priklausau tai ir tai bažnyčiai. Na, mes netikime, kad Biblija iš tikrųjų yra Dievo žodis, tačiau daug kalbame apie meilę ir broliškumą. Susirinkę gražioje bažnyčioje jaučiamės tiesiog puikiai". Tokie žmonės yra ištrūkę iš pasaulio purvyno. Skaitant laikraštyje apie smurtą ir nusikaltimus jiems šiaušiasi plaukai. Taip, jie ištrūko iš pasaulio purvyno, bet nėra pabėgę nuo sugedimo.


Šiame laiško skyriuje Petras kalba apie atsimetimą nuo tikėjimo, kurį bažnyčioje kurstė ir tebekursto įsibrovę netikri mokytojai. Jie skleidė melagingą mokslą, prieštaraujantį Dievo žodžiui. Petras - Simonas sako, kad jie iškreipia Dievo tiesą, siekdami sau naudos. Šie netikri mokytojai, užuot aukštinę Kristų, aukština save. Dievo žodį jie naudoja tik kartais, ir tai tik norėdami apgaubti savo mokymą pamaldumo skraiste.

 

Melo skleidėjai kalba skambiais ir klastingais žodžiais. Jie stengiasi pasirodyti labai protingi ir siekia užsidirbti kuo daugiau pinigų. Netikriems mokytojams sekasi klaidinti žmones. Visais laikais buvo ir yra tikrų Kristaus mokinių, teisingai mokančių Dievo tiesas, bet į valias klaidintojų. Manau, kiekvienam reikėtų gerai ištirti kiekvieną, kuris moko ir tvirtina turįs antgamtinę galią gydyti ar daryti stebuklus. Mes negalime įveikti šių melo skleidėjų ir nereikia stengtis su jais kovoti. Reikalinga tik atskleisti jų piktus ketinimus bei darbus. Tačiau vieną dieną tai padarys pats Dievas; o tuomet tokius žmones teis.

 

Romos katalikų bažnyčia iškraipė, pakeitė ir naudojasi iki šiol pakeistais, savo katekizmuose dešimtimi Dievo įsakymų, įvedė tik jų bendruomenėje klestintį celibatą, suardant šeimos nuostatas, dėl ko popiežius Benediktas XVI nespėja atsiprašinėti pedofilijos skandaluose nuskriaustųjų, lakstydamas po viso pasaulio žemynus. Nuskriaustiesiems ir jų šeimų nariams išmokamos didžiulės materialinės kompensacijos, tikinčiųjų paaukotais pinigais už jų Bažnyčios tarnų padarytas nuodėmes.

 

Ar tikinčiųjų aukos nešamos jų turtų kaupimui, nuodėmių išpirkimui ir lėbavimui, pasipuošus aukso siūlais išsiuvinėtais rūbais? Ar aukos reikalingos auksu ir sidabru tviskančiose bažnyčiose paverstose muziejais? Kristus mokė ir parašyta: ,,Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek mane“ ( Mt 19,21 ) arba ,,Nagi dabar jūs turtuoliai, verkite ir raudokite dėl jūsų laukiančių negandų! Jūsų auksas ir sidabras surūdijo, ir jų rūdys prieš jus liudys ir ės jūsų kūnus kaip ugnis. Jūs tebekraunate turtus dienų pabaigoje ( Jok 5, 1,3 ).


Ar taip daro Romos katalikų bažnyčia? Jie kaupia turtus, stato ir garbina stabus, įvairius šventuosius, Marijas, daugiažodžiauja barškindami mašinaliai rožančius (perspėta, to nedarykite, kaip pagonys - Mt 6,7 )... Jie savo vienuolių ordinų rankomis vykdė kryžiaus karus, žudė, žiauriausiais būdais kankino, naikino savos Bažnyčios vyriausius Dievo tarnus - vyskupus, kardinolus, krikščionis, kurie laikėsi Kristaus mokslo, vertė į žmonių suprantamas kalbas Bibliją ( Dievo įkvėptą knygą). Ar galioja Vatikano Bažnyčiai Dievo įsakymas - nežudyk?


Džiaugsmu trykštantis ,,neklystantis“ Romos katalikų Bažnyčios vadovas – Popiežius Benediktas XVI rankose laiko auksu tviskantį žudymo įrankį. Ar seksime jo pavyzdžiu? Kristus mokė priešingai.

 

Straipsnio referentas klausia ir stebisi apie sunaikintų krikščionių skaičių: ,,Iš kur A.Veberis tuos milijonus paėmė“?

Atsakau: ,,Jeigu šiais laikais daktaro laipsnį turinčiam mokslininkui kyla tokie klausimai, vargu ar galima toliau leistis į polemiką? Tam tikslui visiškai nesunku pasinaudoti internetu, archyvais, istorijos vadovėliais, surašytus pagal to meto liudytojų parodymus. Jeigu V.Skuodis nežino iš kur paimti sunaikintų krikščionių skaičiai XV-XVII amžiuje, tai kaip tada galima patikėti Biblija ir jos tiesomis nuo pasaulio sukūrimo, Nojaus, Mozės ar Kristaus laikų?

 

Kaip galima patikėti pranašų vardais, miestų ir gyvenviečių pavadinimais, žuvusiųjų skaičiumi? Gal geriau, paneigti visą tai ir pareikšti, kad tai pasakos tamsuoliams mulkinti? Juk šių dienų ,,fariziejai" teigia, kad Lietuvoje ir pedofilijos nėra. Tačiau visi mato, kaip trypiama TIESA. Apaštalas Tomas, kai jam pasakojo mačiusieji liudininkai, apie prisikėlusį Kristų, tuo irgi nepatikėjo. Bet ką sakė Kristus? ,,Palaiminti tie, kurie tiki nematę". Kažkodėl Popiežius Benediktas XVI atsiprašė ir už pedofilijos skandalus, nedrįso neigti ar išsisukinėti. Neneigė masinių reformatorių ir kitų krikščionių žudynių popiežius Jonas Paulius II.

 

Taip pat atsiprašė už padarytas skriaudas. Juk galėjo nuneigti ir pareikšti, kaip daktaras V.Skuodis, kad reiktų atsižvelgti į to laikmečio dvasią, papročius ir aplinkybes. Kas tai, demagogija? Ar tam laikmečiui buvo kitas Dievas, galiojo kiti Dievo įsakymai? Pagonims, be abejo taip. Jie turėjo ir tebeturi daug dievų. Jų dievai net mirusiųjų Dievo kūrinių – stabų pavidalu. Jie viską darė ir tebedaro, kad visas pasaulis paklustų ,,neklystančiajam“ Romos Popiežiui. 1870 metais I Vatikano susirinkime paskelbta popiežiaus neklystamumo dogma. Biblijoje parašyta: ,,Nėra teisaus, nėra nei vieno“. (Rom 3,10 )

 

Romos katalikų Bažnyčios hierarchai – kardinolai, tarsi raudona kraujo jūra

 

Romos katalikų Bažnyčia bando įgyvendinti toli siekiančius planus. Jų Bažnyčia organizuoja ekumenines sueigas. Jose viso pasaulio, skirtingų tikėjimų ir religijų bendruomenių vadai, ne tik bučiuoja ranką, bet ir lenkiasi soste sėdinčiam ,,neklystančiam“ Romos Popiežiui. Kas tai?! Ar ne jų toliaregiški siekiai ir tikslai mulkinti patikliuosius ir įsiviešpatauti pasaulyje?!

 

Net angelas apaštalui Jonui uždraudė lenktis ir pagerbti jį už gerąją naujieną. Parašyta: ,, Žiūrėk, kad to nedarytum! Juk ir aš esu tarnas, kaip tu ir tavo broliai pranašai, ir visi, kurie laikosi šios knygos žodžių. Dievą garbink!“ ( Apr 22,9 ). Ar suvokia tamsuoliai kur veda Roma ir ką jie garbina? Dievo tarną ar apsiskelbusį neklystantį Jo priešininką žemėje,- ištroškusį garbės, šlovės, turtų, keičiantį Dievo įsakymus ir Jo nustatytą tvarką, - sava?

 

SUSTABDYTA LYDERYSTĖS IDĖJA PANEVĖŽYJE

 

Tokią pat ekumeninę santarvės idėją, sujungiant įvairių konfesijų bendruomenes po vienu stogu, ėmėsi įgyvendinti ir Panevėžio vyskupijos generalvikaras Robertas Pukenis. Santarvės idėja, pasirodo, gali sukiršinti valdžią ir tikinčiuosius ne ką mažiau negu baisiausios šovinistinės teorijos. Vieši Panevėžio kunigo kliedesiai privedė prie to, kad kardinolui A.J.Bačkiui teko kreiptis į šalies bendruomenę net komunikatu.

 

Perpratę idėją, stvėrėsi už galvų

 

Panevėžio kultūros ir poilsio parke prie Nevėžio upės jau prieš kelerius metus valdžia nužiūrėjo vietą, kurioje turėtų iškilti nepaprastas statinys - Santarvės namai įvairių tikėjimų atstovams. Mat, kai aukščiausieji šalies bažnyčios hierarchai ir apskrities bei miesto valdžios atstovai pagaliau išsiaiškino, ko savo keista idėja siekia Panevėžio vyskupijos generalvikaras Robertas Pukenis, tiesiog stvėrėsi už galvų.

 

Paaiškėjo, kad R.Pukenis nusprendė įgyvendinti pasauliui dar neregėtą misiją ir savo užmojais perspjauti bažnyčios, kuriai tarnauja, kanonus. Matyt, mokslus krimtęs Vatikane, jis greičiau suvokė Romos Katalikų Bažnyčios užmačias. Būdamas uolus Vatikano tarnas, nusprendė pirmas įgyvendinti šį darbą praktiškai. Romos popiežiai kol kas apsiriboja tik ekumeniniais suvažiavimais. Deja, kol kas šėtoniškos užmačios Panevėžyje sustojo. Kas žino, gal neilgam. Palūkės kol vietiniai karaliukai supras Romos hierarchų užmačias. Tuomet pritars ir pasėtą sėklą puls daiginti.

 

KLAIDINTOJAI NERIMSTA

 

Biblijoje parašyta: „VIEŠPATIES žodžiai yra tyri žodžiai, kaip sidabras, išmėgintas žemės krosnyje, septynis kartus išvalytas. Tu juos išlaikysi, o VIEŠPATIE, tu juos išsaugosi nuo šitos kartos per amžius“ (Ps 12: 6-7). Tai – viena iš Dievo žodžio eilučių, sakančių, kad Dievo žodžiai yra tyri, gryni, švarūs – be klaidų, neiškraipyti, ir kad Dievas juos išsaugos per amžius. Jau anomis dienomis, kai Paulius rašė Dievo jam duotus žodžius, buvo ne keletas, bet „daugelis”, kraipiusių Dievo žodžio tekstą. Apreiškimo knygos 22 skyriaus 18-19 eilutėse randame apaštalo Jono užrašytas eilutes, sakančias, kad negalima prie Dievo Knygos žodžių nei pridėti, nei iš jų atimti.

 

,,Jeigu kas prie jų ką pridės, Dievas jam pridės aprašytų šioje knygoje aprašytų negandų. Ir jeigu kas atims ką nors nuo šios pranašystės knygos žodžių, Dievas atims jo dalį nuo gyvybės medžio ir šventojo miesto, kurie aprašyti šioje knygoje“. Taip pat Senajame Testamente Mozė perspėjo Izraelio tautą, kad jie prie Dievo surašyto Įstatymo knygų nei ką pridėtų, nei iš jų ką atimtų (Iš 4:2).

 

Kaip bebūtų liūdna, tačiau Dievo Žodis buvo iškraipomas nuo pat tos dienos, kai Dievas jį apreiškė žmogui. Nors parašyta: "Nes iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nei viena raidelė, nei vienas brūkšnelis jokiu būdu neišnyks iš įstatymo, kol viskas išsipildys" (Mt 5:18).


Taip pat V.Skuodis skleidžia akivaizdų melą, kad to meto inkvizicija buvo taikoma tik prieš eretikus, tikėjimo iškraipymus, siekiant išsaugoti tikėjimo grynumą. Netgi V. Skuodžiui antihumaniški veiksmai, masiniai žudymai, inkvizicija neatrodo, kad tai buvo baisiausi nusikaltimai. Gal daktaro V.Skuodžio tremtis jam atrodo tragiškesnis įvykis už Romos katalikų bažnyčios nusikaltimus - genocidą žmonijai, išžudant milijonus krikščionių? Gal sava kančia skaudesnė? Bet aš su tuo sutikti negaliu. Ir TSRS okupacijos tremtys, jos padariniai ir Romos katalikų bažnyčios vykdytas genocidas be jokių išlygų yra smerktina. Tačiau skirtumas tik tame, kad TSRS sandraugos šalys iširo ir jų neliko, O Romos klaikių padarinių Babelė ( sugedusi bažnyčia ) tebetęsia darbą.


Kaip reiktų suprasti, matant internete ,,Šviesos kelio“ išplatintą medžiagą – tema ,,Romos katalikų bažnyčios vykdomas genocidas“? Kaip suprasti šią nuotrauką? Ant marškinėlių parašyta: KRIKŠČIONYBĖ LIETUVOJE OKUPACINĖ. Melas ar tai TIESA? Stovint prieš katedrą, gal galvojama apie Romos katalikų bažnyčios įsiviešpatavimą pasaulyje ir Lietuvoje?

 

Asmeniškai man tiek popiežius, tiek įvairūs prezidentai ar karaliai, karaliukai sėdi vienoje eilėje su valstiečiu, namų šeimininke, kiemsargiu, pečkuriu ar kambarine. Jie man visi lygūs. Mano išsakytas straipsnyje mintis nereiktų priimti už gryną pinigą, juk ir aš klystantis žmogus. Tačiau reiktų tikėti Biblijos tiesomis – Dievo Žodžiu. Parašyta: apaštalams ginčijantis , kuris iš jų didžiausias Kristus tarė: ,,Jei kas nori būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!’’ ( Mk 9,35 ). Juk žmogaus Sūnus ( Kristus) atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį” ( Mt 20,28 ).

 

Kristus buvo mažiausias , nes patarnavo ir už stalo, net prieš tai nuplaudamas mokiniams kojas. O šių dienų popiežius, karaliai, hierarchai, prezidentai…tai daro? Jie Dievo kūrinio - žmogaus proto suvokimu netgi paskelbiami neklystančiais, šventaisiais, galima pas juos už pinigus nusipirkti kardinolo ar vyskupo titulus… Ir jų Bažnyčios ,,neklystantis” vadovas visa tai leidžia daryti ir tai yra normalu? Atsipeikėkit! Tokios bažnyčios veikla turėtų būti nedelsiant sustabdyta ir ji paskelbta už įstatymo ribų. Tačiau Dievas leido žmogui rinktis. Eiti su Dievo priešininko armija plačiuoju keliu į pražūtį ar pasirinkti siaurąjį Dievo kelią, vedantį į sėkmę ir amžinąjį gyvenimą.


Lietuva iki šiol niekaip negali išsivaduoti iš vergijos jungo, tamsos, klaidinimų, kančių ir krizių. Visa tai , kad esame užsispyrusi kietasprandžių - tamsuolių tauta. Kūrėjui ir mūsų Išganytojui Kristui, vietoje veido esame atgręžę nugaras. Savo maldomis ir paklusnumu beldžiamės ne į Dievo, bet į Jo priešininko duris. Ten išsigelbėjimo neradome ir nerasime. Laukia kančios ir pražūtis. Atsibuskime ir atgimkime iš naujo!