PERPILDYTA  DIEVO  KANTRYBĖS   TAURĖ

Ką sako Dievo Žodis apie Jėzaus motiną ir ko moko katalikų denominacija, kuri visiškai atitolusi nuo Dievo Žodžio ar Kristaus mokymo. Pasižiūrėkite į tas statulas katalikų bažnyčiose. Atrodo jos padarytos pagal Dievo žodį, kur parašyta, kad Marijos „sielą pervers kalavijas“ (Lk 2, 35), bet ar dėl to reikia melstis atsiklaupus priešais statulą, kurioje pavaizduota liūdinti moteris su įsmeigtu į širdį kalaviju?

Esu įsitikinęs, kad tikroji Jėzaus motina nebūtų norėjusi, kad jos statulėles rengtų aukso rūbais, nes ji buvo paprasta, nuolanki moteris ir vadino save „Viešpaties tarnaite“. Marija net pripažino, kad jai reikalingas Gelbėtojas: „Mano siela džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju“ (Lk 1, 47).

Katalikų bažnyčia moko, kad Marija gimė be nuodėmės, kad ji pati gali užtarti tikinčiuosius, kad dera ją vadinti visų mūsų motina ir reikia ją garbinti, nes ji pagimdžiusi patį Visagalį Dievą. Taip pat katalikų bažnyčia tvirtina, kad ji buvo paimta dangun su kūnu.

Iš kur tokie katalikų bažnyčios mokymai? Ar jie paimti iš Šventojo Rašto, ar jie kažkieno sugalvoti, kad masiškai klaidintų žmones? Atidžiai skaitant Šventąjį Raštą, gali pastebėti, kad katalikų bažnyčios mokymai neatitinka Dievo Žodžio mokymo. Reiškia, katalikų bažnyčios mokymų iniciatorius yra pats blogio jėgų valdovas, kuris nekęsdamas Kūrėjo ir Jo kūrinio – žmogaus, bando tą žmogų įvairiais būdais klaidinti.

Todėl velnias visomis išgalėmis stengiasi, kad mes nepažintume gyvojo Dievo, kad nebendrautume su Juo ir nebūtume laimingi. Jėzus apie jį sakė: „Jūsų tėvas – velnias, ir jūs norite vykdyti savo tėvo troškimus. Jis nuo pat pradžios buvo žmogžudys ir nesilaikė tiesos, nes jame nėra tiesos. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas“ (Jn 8, 44).

Vadinamosios „Marijos“ apsireiškimai – tai vienos baisesnių jo apgavysčių, apgavusios daugybės žmonių protus. Daugelis mano, kad tuose apsireiškimuose pasirodo tikroji Marija, bet ar taip yra iš tikrųjų? Tie, kas matydavo tuos apsireiškimus, sakydavo, kad tai dieviško grožio jauna moteris su kūdikiu ant rankų arba be jo, ir pranešinėja žmonėms, dažniausiai moterims bei vaikams visokius dalykus.

Tad trumpai noriu apžvelgti tik kelias žymiausias vadinamosios „Marijos“ apsireiškimų vietas ir istorijas. Mes Lietuvoje turime oficialiai pripažįstamą vietą – Šiluvą, kur buvo apsireiškęs vaiduoklis, vadinantis save „Marija, Dievo Motina“. Jis pasirodė reformacijos laikais, kuomet buvo imtas skelbti Dievo Žodis. Vadinamoji Švč. Mergelė Marija Šiluvoje apsireiškė 1608 metais. Tai vienas pirmųjų Marijos apsireiškimų Europoje ir veikiausiai vienintelis, kai Marija kalbėjo kitos konfesijos žmogui.

Seniausioje rašytinėje Šiluvos istorijoje, kurią parengė kun. M. Sviekauskas apie 1651 m., pasakojama: „Artimo kaimo piemenėliai, ganydami bandą bažnytinėse žemėse, pamatė ant vieno didelio akmens Mergaitę iššukuotais plaukais, laikančią ant rankų vaikelį ir graudžiai verkiančią. Kai jie pamatė šį vaizdą, vienas iš jų nubėgo pas Šiluvos kalvinų katechetą ir pranešė, ką matę. Katechetas, pasikvietęs bakalaurą, prisiartino prie akmens ir taip pat pamatė verkiančią Mergelę, kaip buvo matę piemenėliai. Įsidrąsinęs jis kreipėsi į ją: „Mergaite, ko verki?“ Mergaitė atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama“. Tai tarusi ji pranyko. Katechetas su bakalauru, kaip klaidatikiai, paniekino tą regėjimą laikydami jį piktosios dvasios padaru.“ Katechetas su bakalauru nesuklydo. Tačiau tarp žmonių pasakojimas plito, buvo iškasta skrynia su bažnyčios lobiais, pastatyta koplyčia, na ir taip toliau. Visi žinote, kas ten yra šiandien.

Lurdas. Perpasakoju sutrumpinus iš oficialių katalikų denominacijos internetinių šaltinių: 1858 m. vasario 11 d. Lurde, pietinėje Prancūzijoje, neturtinga mergaitė Bernadeta Subiru rinko žabus prie upelio. Jai apsireiškusi Švč. Mergelė išmokė gražiai persižegnoti ir kalbėti rožančių. Kitą kartą Marija pakvietė Bernadetą ateiti prie groto 15 dienų kasdien ir kartu su ja kalbėti rožančių už nusidėjėlių atsivertimą. Iš viso Marija Bernadetai apsireiškė 18 kartų. Ji mokė, kaip melstis už nusidėjėlius ir kvietė tikinčiuosius atgailauti.

Marija taip pat liepė Bernadetai atkasti urve glūdintį šaltinį, kurio vanduo stebuklingai gydė ligonius. Marija Bernadetai sakė, kad nori, jog ten būtų pastatyta bažnyčia, į kurią būtų einama su procesijomis, siekiant permaldauti Dievo rūstybę. Kai Bernadeta, vietos klebono liepiama, paklausė Apsireiškusios vardo, „Marija“ atsakė: „Aš esu Nekaltas Prasidėjimas“. Tik prieš keturis metus popiežius Pijus IX buvo paskelbęs Nekaltojo Prasidėjimo dogmą ir dabar Marija pati pasakė žmonėms titulą, kuriuo norėjo, kad į ją būtų kreipiamasi. 1862 m. katalikų bažnyčia Mergelės Marijos apsireiškimus Lurde oficialiai pripažino autentiškais. Čia buvo pastatyta Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia. Dabar Lurde apsireiškimo vietoje stovi trys didingos bažnyčios. Lurdas tapo Prancūzijos, o iš dalies ir Europos religinės dvasios atgimimo centru. Yra susikūrusi žymių gydytojų grupė, tirianti visus stebuklingus išgijimo faktus. Šie pagijimai laikomi tikrai stebuklingais. Lurdo šventovė katalikų pasaulyje yra garsiausia ir labiausiai lankoma piligriminė vieta.

Fatima. Šioje vietoje „Marijos“ apsireiškimus 1917 m. matė trys vaikai, Liucija de Jesus dos Santos, jos pusbrolis Pranciškus ir pusseserė Jacinta Marto – visi trys gyvenantys Fatimos apskrities Aljustrel kaime. Cituoju iš oficialių katalikų denominacijos internetinių šaltinių: „Trys regėtojai žaidė, kuomet jų dėmesį patraukė du ryškūs, tarsi žaibo blyksniai. Po to virš ąžuoliuko jie pamatė Dievo Motiną. Pasirodė Ponia baltai apsirengusi, švytinti kaip saulė, spinduliuojanti šviesą, neapsakomai gražus veidas buvo nei liūdnas, nei linksmas, bet rimtas, rankos, sudėtos maldai, buvo nukreiptos į viršų. Ant dešinės Jos rankos kabojo rožinis. Jos rūbai atrodė nuausti iš šviesos. Baltas apsiaustas, balta skraistė auksiniais apvadais, dengė Ją nuo galvos iki kojų. Regėtojai buvo labai arti nuo Dievo Motinos – apie pusantro metro nuo Jos – tame pačiame šviesos rate, kuris supo Ją ir kurį Ji spinduliavo.

 Štai kai kurios frazės, ką jie kalbėjosi: Dievo Motina: „Nebijokite, aš nenoriu jums blogo“. Liucija: „Iš kur Jūs, Ponia?“ Dievo Motina: „Aš iš Dangaus. (Ji pakėlė pirštą į dangų). Liucija: „Ko Jūs iš manęs norite?“ Dievo Motina: „Aš atėjau paprašyti jūsų, kad ateitumėte čia iš eilės šešis mėnesius, kiekvieno mėnesio 13 dieną, tą pačią valandą. Po to jums pasakysiu, kas esu ir ko noriu. Vėliau sugrįšiu septintą kartą“. Po šio pokalbio „Šv. Marija“ dar pridūrė: „Kiekvieną dieną kalbėkite rožinį, kad būtų taika pasauliui ir pasibaigtų karai“. Po to, – pasakoja Sesuo Liucija, – Ji pradėjo lėtai kilti rytų pusėn, kol pagaliau išnyko tolimose dangaus platybėse. Ją supanti šviesa, atrodė, skyrė Jai kelią dausose. Dievo Motina Liucijai pasakė, kad Ji nori, kad jos toliau ateidinėtų į Cova da Iria kiekvieno mėnesio 13 dieną ir kasdien kalbėtų rožinį. Paskutinį mėnesį ji pažadėjo padaryti stebuklą, kad visi įtikėtų. Dievo Motinai išnykus rytų pusėje, vaikai nupjovė medelio, virš kurio apsireiškė Ji, šakas ir parsinešė namo. Jos skleidė stebėtinai saldų aromatą“.

Apie kitus regėjimus nepasakosiu, labai daug užimtų vietos, tik 5 ir 6 paminėsiu. Penkto apsireiškimo metu (1917 metų rugsėjo 13) susirinkusi žmonių minia galėjo stebėti keistus atmosferinius reiškinius: staigus atšalimas, saulės šviesos aptemimas, kad netgi buvo matyti žvaigždės, mirgančių lapelių ar snaigių lietus, kuris pranykdavo nepasiekęs žemės. Šį kartą buvo stebimas šviečiantis rutulys, kuris lėtai ir didingai judėjo dangumi iš rytų į vakarus, o apsireiškimo pabaigoje – atvirkščiai.

Kaip ir anksčiau, regėtojai pamatė šviesos stulpą, po to virš žaliuojančio ąžuoliuko pasirodė Dievo Motina. Ji tarė: „Melskitės, ir toliau kalbėkite rožinį, kad išmelstumėte karo pabaigą. Spalio mėnesį mūsų Viešpats taip pat ateis; ateis ir Liūdesio Madona bei Karmelio kalno Madona, o taip pat Šv. Juozapas su kūdikėliu Jėzumi, ir palaimins pasaulį. Dievas yra patenkintas jūsų pasiaukojimu, bet Jis nenori, kad jūs miegotumėte su virvėmis, nešiokite jas tik dienos metu (vaikai atgailai buvo persijuosę grubiomis virvėmis, kurių nenusiimdavo net naktį. Jos dažnai trukdydavo jiems užmigti).

 Šeštasis apsireiškimas įvyko 1917 metų spalio 13 d., kur „Dievo Motina“ kalbėjo: „Noriu pasakyti, kad šioje vietoje mano garbei būtų pastatyta koplyčia. Aš esu Rožinio Karalienė, kuriai jūs turite kasdien kalbėti rožinį. Karas baigsis ir kariaujantys sugrįš į namus“.

Medžiugorija. Vadinamoji „Marija“ 1981 m pasirodė keliems vaikams. Jie matė gražios ponios, vadino ją Gospa, ponia, regėjimus, kalbėjo su ja ir iki dabar nuolatos gauna pranešimus iš jos, skirtus visai žmonijai. Prie tų pranešimų mes dar grįšime. Šitie apsireiškimai dar nepatvirtinti katalikų bažnyčios, bet tai tik laiko klausimas. Ir dar vėliau šiek tiek paminėsiu apsireiškimus, oficialiai patvirtintus katalikų denominacijos, kuriuos gavo regėtoja Vasulia Riden 1986-2003 m. ir Amsterdamo apsireiškimus, kuriuos gaudavo regėtoja Ida Peerdeman 1945-59 m., kuomet pasirodydavo vaiduoklis, tituluojantis save „Visų Tautų Ponia“.

Aš tik trumpai apžvelgiau kelis faktus, kas buvo, pasigilinkime į juos plačiau. Ką ir kodėl sako vadinamoji „Marija“? Grįžkime vėl prie Šiluvos. Kodėl tas gražios ponios vaiduoklis verkė, ir ką jis pasiekė? Jis pasiekė, kad būtų sustabdytas plintantis Dievo Žodis ir kad vėl būtų atidaryta katalikų bažnyčia, puošnios, beprasmės, šiek tiek pagoniškos apeigos, kurių metu Jėzus Kristus praktiškai negarbinamas, bet visa garbė atiduodama puikiajam vaiduokliui. Šiluvos puslapyje internete teigiama: „Marijos apsireiškimo Šiluvoje tikrumą patvirtina ir nenutrūkstama kulto tradicija, Žemaitijos vyskupų rodomas išskirtinis dėmesys Marijos apsireiškimui Šiluvoje.

„Taikos Karaliene!“ – kreipėsi popiežius Jonas Paulius II 1993-aisiais į Šiluvos Mergelę, „Ligonių Sveikata!“ – daugel metų su pasitikėjimu šaukdavosi Šiluvos Dievo Motinos tikintieji.“ Ir ką gi dar ten daro tie vargšai suklaidinti tikintieji, be to, kad meldžiasi ir perka daugybę "šventų" suvenyrų? Ogi šliaužioja keliais apie statulas, jūs matote nuotrauką. Viešpats žino, iš ko jis mane ištraukė – aš ir pati taip dariau – šliaužiau keliais apie statulą dideliam šėtono džiaugsmui ir net nenumaniau, kad gyvajam tikrajam Dievui šito nėmaž nereikia. Ar žinojote faktą, kad 1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje kardinolas Vincentas Sladkevičius ir Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis paaukojo Lietuvą Šv. M. Marijai?

Po to manęs nebestebina, kad lietuviai baigia prasigerti, nebegimdo ir emigruoja, kad mes vadinami savižudžių tauta. Mes patys iš savo neišmanymo pilnai atsidavėme šėtono melui. Pasižiūrėkime, kas įvyksta Lurde. Pirmiausiai apsireiškusi Marija išmoko mergaitę Bernadetą žegnotis – dėti gražų šėtono ženklą sau ant kaktos ir ant rankos. Ar skaitėte kur Evangelijoje, kad Jėzus žegnotis mokytų? Toliau, moko kalbėti rožančių už nusidėjėlių atsivertimą, vietoje to, kad ragintų skelbti tiems nusidėjėliams Evangeliją. Ji liepia vargšei mergaitei valgyti žolę, kasti žemę nagais, ir ten atsiveria „stebuklingas“ šaltinis.   

Dar ji pasisako esanti nekaltas prasidėjimas - įtvirtina katalikų popiežiaus vos prieš kelis metus paskelbtą naują dogmą. Dar pareikalauja pastatyti bažnyčią ir eiti procesijas. Visa tai, kaip žinote, neturi nieko bendro su tikruoju Dievo garbinimu. Dabar Lurde didžiulis dvasinio atgimimo ir piligrimystės centras, duodantis progą uždirbti nemenkus pinigus. Kas vyksta Fatimoje? Labai graži ponia liepia kalbėti rožinį, kad būtų taika pasaulyje. Žada padaryti stebuklą, kad visi įtikėtų, ko, kaip žinome pagal Dievo žodį, nebus. Kaip tik yra pasakyta, kad daugelis bus suklaidinti: „Daugelis pasipiktins, vieni kitus išdavinės ir vieni kitų nekęs. Atsiras daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios. Kadangi įsigalės neteisumas, daugelio meilė atšals, bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“ (Mt 24, 10).

   Paskutiniaisiais laikais bus vis didėjantis suspaudimas ir tada ateis Jėzus su galia ir šlove, bet ne kaip kūdikėlis ant dailios ponios rankų. Taigi, tai melas. Ko dar ponia prašo? Atseit gailėdama vaikų, sako, kad jie gali miegoti be virvių, o šiaip tegul atgailauja, nors Dievo žodis neliepia atgailauti už svetimas nuodėmes, tai katalikų denominacijos mokymas. Dar sako: „Aš esu Rožinio Karalienė, kuriai jūs turite kasdien kalbėti rožinį.“ Ir pareikalauja, kad toje vietoje jos garbei būtų pastatyta koplyčia. Kas ten vyskta dabar? Aišku, nesunku atspėti, kad pastatyta ne viena koplyčia ir bažnyčia, tai pasaulinė pilgrimystės vieta, surenkanti minias žmonių.

   1967 m. gegužės 13 dieną, sukakus 50 metų nuo pirmojo apsireiškimo, Fatimoje susirinko beveik milijonas žmonių, o popiežius Paulius VI čia laikė mišias ir meldėsi už taiką. Medžiugorija. Šventosios mergelės vaiduoklis įžūlėja. Vadina save Taikos Karaliene ir Dievo Motina. Teigia, kad pagrindinis jos tikslas yra padėti mums atsiversti bei išgelbėti žmoniją nuo pražūties. Ji nuolat skelbia pranešimus, aš tik kelis pacituosiu; iš pirmo žvilgsnio ten lyg ir gražūs dalykai sakomi, bet pažiūrėkim šiek tiek atidžiau. Kai ką, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, paryškinau. 2010 m. balandžio 25 d. pranešimas regėtojai Marijai Pavlovič-Lunetti: „Brangūs vaikai! Šiuo metu, kai ypatingu būdu jūs meldžiatės ir prašote mano užtarimo, aš kviečiu jus, vaikeliai, melskitės taip, kad per jūsų maldas galėčiau jums padėti, kad kiek įmanoma daugiau širdžių atsivertų mano pranešimams. Melskitės mano intencijomis. Aš esu su jumis ir kiekvieną iš jūsų užtariu prieš savo Sūnų. Dėkoju, kad atsiliepėte į mano kvietimą.“ 2010 05 25 pranešimas regėtojai Marijai Pavlovič-Lunetti: „Brangūs vaikai! Dievas suteikė jums malonę gyventi ir saugoti visą gėrį, kuris yra jumyse ir aplink jus, kad įkvėptumėte kitus būti geresniais ir šventesniais. Bet ir šėtonas nesnaudžia: suvedžioja jus per modernizmą ir nusiveda savo keliu.

Taigi, vaikeliai, iš meilės mano Nekalčiausiajai Širdžiai pamilkite Dievą aukščiau kitų dalykų ir gyvenkite Jo įsakymais. Taip jūsų gyvenimas įgaus prasmę ir žemėje įsiviešpataus taika. Dėkoju, kad atsiliepėte į mano kvietimą.“ Jubiliejinis (2010 06 25) pranešimas regėtojai Marijai Pavlovič-Lunetti: „Brangūs vaikai! Su džiaugsmu kviečiu visus jus džiaugsmingai gyventi mano pranešimais. Tik tokiu būdu, vaikeliai, pajėgsite tapti artimesni mano Sūnui. Visus jus trokštu vesti tik pas Jį, ir Jame jūs rasite tikrąją ramybę ir savo širdies džiaugsmą. Visus jus laiminu ir myliu beribe meile. Dėkoju jums, kad atsiliepėte į mano kvietimą.“ 2010.10.05 pranešimas: „Brangūs vaikai! Šiandien kviečiu jus nuolankiam pamaldumui. Jūsų širdys turi būti teisingos. Tegu jūsų asmeniniai kryžiai būna priemonė prieš nūdienos nuodėmes. Jūsų ginklas tebūna kantrumas ir beribė meilė. Meilė, kuri moka laukti ir kuri jus padarys gebančiais atpažinti Dievo ženklus.

Būdami nuolankūs atskleisite tiesą tiems, kurie jos ieško melo tamsybėse. Mano vaikai, mano apaštalai, padėkite man atverti kelius, vedančius pas mano Sūnų. Dar kartą kviečiu jus melstis už savo ganytojus. Per juos aš triumfuosiu. Dėkoju jums.“ 2010.10.25 pranešimas regėtojai Marijai Pavlovič-Lunetti: „Brangūs vaikai! Tegu šis laikas būna jums maldos laikas. Vaikeliai, trokštu, kad mano kvietimas jums būtų kvietimu apsispręsti eiti atsivertimo keliu. Taigi melskitės ir prašykite visų šventųjų užtarimo. Tebūna jie jums pavyzdžiu, paskatinimu ir džiaugsmu einant į amžinąjį gyvenimą. Dėkoju jums, kad atsiliepėte į mano kvietimą.“ 2011 m. sausio 1 d. apsireiškimas Ivanui Dragicevič: „Brangūs vaikai! Ir šiandien su dideliu džiaugsmu kviečiu jus – melskitės, melskitės, melskitės; kad taip jūs galėtumėte padėti mano planų išsipildymui visame pasaulyje per Medjugorję. Melskitės už naujus dvasinius pašaukimus Bažnyčioje ir mano kunigų tikėjimo tvirtumą. Brangūs vaikai, neužmirškite, kad aš visada su jumis meldžiuosi, kai jums labai sunku, todėl ir toliau ištvermingai melskitės. Melskitės kartu su manimi. Dar kartą džiaugsmingai dėkoju visiems atsiliepusiems, priėmusiems mano pranešimus ir gyvenantiems pagal juos.“

   Kasmetinis pranešimas Mirjanai Dragićević-Soldo 2011 m. kovo 18 d.: "Brangūs vaikai! Aš esu su jumis vardan didžiausios Meilės, vardan brangiojo Dievo, kuris priartėjo prie jūsų per mano Sūnų ir parodė jums tikrąją meilę. Aš trokštu jus vesti Dievo keliu. Vaikai mano, nebijokite atverti man savo širdžių. Su motiniška meile parodysiu jums, ko tikiuosi iš kiekvieno jūsų, ko tikiuosi iš savo apaštalų. Sekite manimi. Dėkoju jums." Matome daug gražių žodžių apie meilę, džiaugsmą, tiesą, minimas Dievas. Kai įsiskaitai atidžiau - praktiškai viskas sutampa su katalikų denominacijos mokymu ir praktiškai viskas prieštarauja Dievo Žodžiui. Atkreipkite dėmesį – ši „mergelė“ siekia dubliuoti Jėzų, lyg pati užimtų Jo vietą. Ji sako: „sekite manimi“, „mano apaštalai“, „mano kunigai“, „gyvenkite mano pranešimais“, „mano planų išsipildymas“, „iš meilės mano nekalčiausiajai širdžiai pamilkite Dievą“ (kelia save aukščiau Dievo), na ir visiškai įžūlus - „aš triumfuosiu“.

Yra ir daugiau pranešimų, kuriuose ji reikalauja statyti jai koplyčias, garbinti jos statulas, kasdien kalbėti rožinį. Iš Vasulios Riden dienoraščio: Apie save Dievo Motina sako taip (432 c pranešimas kunigams): "Šio mano bendro su Jėzum išganymo vaisiai yra mano dvasinė motinystė. Būdama po kryžiumi - tame didžiame kančios lopšy - aš tapau, mano Sūnaus Jėzaus valia, jūsų Motina, tapau visų atpirktųjų, Bažnyčios ir visos žmonijos Motina". „Aš esu jūsų Motina ir Karalienė". Panašu, kad šita „karalienė“ yra skaičiusi katalikų katekizmą. Visų Tautų Ponios Apsireiškimai Amsterdame: Titulas ‘Visų Tautų Ponia’ yra Amsterdamo apsireiškimuose, kuriuos gaudavo regėtoja Ida Peerdeman 1945-59 m. 1996 gegužės 31 d. buvo patvirtintas viešas pagarbinimas, kurį galima teikti Dievo Motinai šiuo titulu: Visų Tautų Ponia. Ką sako šioji „visų tautų ponia“ Idai? Reikalauja naujos dogmos apie save. Katalikų Bažnyčioje yra apibrėžtos keturios pagrindinės katalikiškos dogmos apie Mariją 1. Dieviškoji Motinystė. 2. Nekaltas Prasidėjimas. 3. Amžinoji Mergystė. 4. Dangun Ėmimas.

 Yra grupė suklaidintų žmonių, kurie siekia naujo titulo įteisinimo: Dabar Bažnyčioje atėjo laikas, kad būtų paskelbta ir apibrėžta penktoji marijinė dogma, t. y. Jos vaidmuo kaip Bendraatpirkėjos, visų malonių Tarpininkės ir Dievo Tautos Užtarėjos. Bažnyčia taip pat seniai naudoja Marijos – visų malonių Tarpininkės terminą. Kaip sakė šv. Bernardas: „Yra Dievo valia, kad visas malones gautume per Mariją."Marija, kaip Dievo Tautos Užtarėja, surenka Savo žemiškų vaikų prašymus ir atneša prie Sūnaus sosto danguje." Vaiduoklis tvirtina, kad tik paskelbus šią dogmą apie Mariją kaip Bendraatpirkėją, Tarpininkę ir Užtarėją, ant pasaulio bus išlieta Šventoji Dvasia ir įsiviešpataus tikra taika. Viename iš apsireiškimų Idai „visų tautų ponia“ prašė: „Dirbkite ir prašykite šios dogmos! Melskite Šventąjį Tėvą šios dogmos”! Ji turi keturis įteisintus titulus, bet nori dar. 1993 m. buvo pradėta parašų po peticija rinkimo akcija, kurie vėliau buvo nusiųsti Popiežiui. Šios akcijos iniciatoriumi buvo pasaulietinis judėjimas „Vox Populi Mariae Mediatrici"! (Marijos Tarpininkės Liaudies Balsas).

   Pagal 2002 metų kovo mėn. duomenis, peticiją buvo pasirašę 7 milijonai pasauliečių, 550 vyskupų ir 45 kardinolai, toliau nesidomėjau. Apibendrinkim, ką daro gražios moters vaiduoklis, tituluojantis save įvairiais titulais: 1) Bando išstumti Jėzų Kristų ir užimti Jo vietą, savinasi tiulus, 2) Daro netikrus ženklus ir stebuklus, 3) Klaidingai skelbia, kad pasaulyje įsiviešpataus taika ir ramybė, 4) Reikalauja ją garbinti, 5) Siekia, kad kuo daugiau žmonių atsiduotų jai, o ne tiesiogiai Jėzui Kristui. Pažiūrėkime į vaisius, kam tai naudinga – žmonės atlieka tuščius ritualus užuot garbinę Dievą tiesoje ir dvasioje, ir neša pelną to pelno siekiančiai bažnytinei organizacijai. Todėl drąsiai sakau, kad visa tai yra ne kas kita, kaip šėtono apgavystė. Evangelijų Marija ir apsireiškimų Marija ne tas pats asmuo. Toji, kuri apsireiškia yra šėtono, blogio ir melo tėvo, pasiuntinys. Nesvarbu, kad būna išgydymų ir pseudostebuklų, tokių kaip įvairūs atmosferiniai reikšiniai, kruvinos ašaros, bėgančios statuloms iš akių ar rožių kvapas ore.

Šėtonas irgi moka daryti stebuklus. Apie visa tai mes esame įspėti; Mato ir Morkaus Evangelijose Jėzus, kai kalba apie paskutiniuosius laikus, kuriais mes ir gyvename, be viso kito mus įspėja, kad Mt 24, 24–25: „atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius. Štai Aš jums iš anksto tai pasakiau!“ Šėtonas siekia suklaidinti tikinčiuosius. Nors Dievo Žodis neduoda mums jokios dingsties paklydimui – Marijos garbinimui, bet šėtonas melo tėvas – moka supainioti protus ir ypač tiems, kurie dedasi išmintingi. Jėzaus yra pasakęs Mk 3, 35: „Kas vykdo Dievo valią, tas mano brolis, ir sesuo, ir motina“. Svarbiausia vykdyti Dievo valią, o tam, kad ją vykdyti, reikia Dievą pažinti.

Būtent tam ir nori sukliudyti šėtonas. Jis ypač linkęs tyčiotis iš to kas mums atrodo gražu ir šventa. Manot jis nežino, kad gražiam žmogui, ypač nuostabiai dailiai jaunai moteriai, o dar jei su kūdikėliu ant rankų, mes linkę priskirti vien teigiamas savybes? Jis gi nesirodys mums drakono pavidalu, jeigu norės mus apgauti. Ne, jis pasirinks tai kas atrodys šventa ir nekalta ir labai gražu. Tą sako ir Dievo Žodis. 2Kor, 11 13–15: „Juk tokie yra netikri apaštalai, apgaulingi darbininkai, besidedantys Kristaus apaštalais. Ir nenuostabu. Juk pats šėtonas apsimeta šviesos angelu. Tad nieko ypatingo, jei jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Bet jų galas bus pagal jų darbus“.

Šviesos angelas labai gražus, be abejo. Ar tikroji Marija, toji, kuri pagimdė Jėzų paklusdama Dievo valiai, buvo graži? Mes iš tiesų nežinome, iš Dievo Žodžio nežinome. Ir pirmieji krikščionys tikrai nepiešdavo Marijos paveikslų. Jeigu jūs norite kliautis legendomis – jūsų valia. Bet Dievo žodyje apie išorinį grožį nieko nepasakyta. O Dievas ne žmogus, Jis tikrai renkasi ne pagal išorę. Ir žinote, tai visai nesvarbu, Marijos išvaizda. Mes ją turime tiesiog kaip pavyzdį, kaip nuolankumo Dievo valiai pavyzdį, bet ne daugiau. Apaštalas Paulius laiške žydams sako, kad reikia sekti gerais pavyzdžiais: Žyd 13, 7: „Atsiminkite savo vadovus, kurie jums skelbė Dievo žodį. Įsižiūrėkite į jų gyvenimo vaisius, sekite jų tikėjimu“.

Prisiminkite Mariją ir jos nesvyduojantį „taip“, kai būna sunku, prisiminkite visą jos gyvenimą, atiduotą Dievui, įsižiūrėkite į jos gyvenimo vaisius, sekite jos nesvyruojančiu tikėjimu, kaip kad Paulius yra sakęs, bet nesimelskite jai, negarbinkite kūrinio ir nesiduokite suvedžiojami šėtono. Nebūkime užsispyrę, kaip tie izraelitai Jeremijo laikais, garbinę tą pačią „dangaus karalienę“ kaip ir mūsų dienomis. Jer 44, 15-17 Tuomet visi vyrai, kurie žinojo, kad jų žmonos smilko svetimiems dievams, ir didelis būrys moterų, ir visi gyvenatys Patrose, Egipto žemėje, atsakė Jeremijui: „Žodžių, kuriuos mums kalbėjai Viešpaties vardu, mes neklausysime. Mes darysime tai, ką pasižadėjome: smilkysime dangaus karalienei ir liesime jai geriamąsias aukas, kaip mūsų tėvai, karaliai ir kunigaikščiai darė Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse. Kaip anuo metu izraelitai atsisakė klausyti Dievo, taip ir Naujosios Sandoros laikais buvo, yra ir bus daugybė paklydimų. Taip pasakyta Dievo Žodyje: 2 Tes 2, 9–12: „Ano nedorėlio atėjimą, šėtonui veikiant, lydės visokios jėgos, ženklai ir netikri stebuklai ir visokia neteisumo apgaulė žūstantiems už tai, kad atsisakė mylėti tiesą savo išgelbėjimui. Todėl Dievas jiems pasiųs stiprų paklydimą, kad jie tikėtų melu ir būtų nuteisti visi, kurie netikėjo tiesa, bet pamėgo neteisumą“.

   Dievo Žodis sako, kad egzistuoja klaidinančios dvasios ir demonų mokymai. 1 Tim 4, 1–3: „Dvasia aiškiai sako, kad paskutiniais laikais kai kurie atsitrauks nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokymams, veidmainingiems melo skelbėjams, turintiems sudegintą sąžinę, draudžiantiems tuoktis, liepiantiems susilaikyti nuo maisto, kurį sukūrė Dievas, kad jį su padėka priimtų tikintieji ir pažinusieji tiesą“.  

Dievas per apaštalą Paulių ragina savo tikruosius sekėjus sakyti tiesą. 2Tim, 4, 1–4: „Aš primygtinai prašau prieš Dievą ir Viešpatį Jėzų Kristų, kuris teis gyvuosius ir mirusiuosius, Jam ir Jo karalystei atėjus: skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku, bark, drausk, ragink su didžia ištverme ir pamokymu. Nes ateis laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, pasikvies sau mokytojus, kad tie dūzgentų ausyse; jie nukreips ausis nuo tiesos ir atvers pasakoms“.

Apaštalas Paulius žinojo, kad tikintiesiems Jėzumi Kristumi nebus paprasta: 2Kor 11, 2–4 „Aš pavyduliauju dėl jūsų Dievo pavydu, nes sužiedavau jus su vienu vyru, kad nuvesčiau jus Kristui kaip skaisčią mergelę. Bet bijau, kad kaip gyvatė savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų mintys nesugestų be paprastumo Kristuje. Mat jei kas užklydęs ima skelbti kitą Jėzų, kurio mes neskelbėme, arba jei jūs priimate kitą dvasią, kurios nebuvote priėmę, ar kitą evangeliją, kurios nebuvote gavę, jūs ramiausiai tai pakenčiate“.

Bet taip neturėtų būti, jeigu esame krikščionys, sekantys Jėzų Kristų, mes neturėtume pasiduoti klaidinančioms dvasioms ir netikriems mokymams. Sunku girdėti ir priimti, kad tai, ką mūsų tėvai ir seneliai ir mes patys iki šio momento taip nuoširdžiai darėme yra neteisinga ir įžeidžia Dievą. Gyvajį Dievą, kuriuo mes galvojome, kad tikime. Nieko keisto, kad dauguma šito nepriima. Žinau, kad Dievo vaikus vadins sektantų vardais, velnio apsėstais ir dar balažin kuo.

Tai nelabai svarbu. Svarbiausia vykdyti Dievo valią, kuri visa yra atskleista ne bobučių pasakose, bet Jo Žodyje. Jūs neprivalote žmogum aklai tikėti, jūs patys paklauskite Dievo, įsigilinkite į Jo Žodį ir klausykite Šventosios Dvasios vedimo širdyje. Dievas yra Dvasia. Tokia didelė dvasia, kad joje telpame mes visi, kartu su milijardais žvaigždžių. Jis panorėjo mus sukurti, Jis panorėjo bendravimo su mumis, Jis nori, kad mes Jį pažintume ir todėl davė mums savo Žodį, kuriame viskas pasakyta, visa tiesa apie tai, koks Jis yra ir ko iš mūsų nori. Jis pats būna su mumis savo Šventąja Dvasia.

Dievo Žodyje yra pasakyta, kad jis trokšta mūsų širdžių, nori, kad mes tik Juo tikėtume ir pasitikėtume ir yra pasakyta, kad Jis ieško garbintojų, kurie Jį garbins tiesoje ir dvasioje. Kiekvienas savęs paklauskime – kokia mano širdis? Ko aš noriu iš Dievo? Ar noriu Jį tikrai pažinti? Ar noriu gyventi pagal Jo Žodį, ar noriu, kad tas Žodis išliktų manyje? Ar tikrai noriu garbinti Jį tiesoj ir dvasioj, net jei tai reikštų žmonių pasmerkimą? Ar aš noriu, kad Dievas vadovautų mano gyvenimui, pilnai, nepaisant to, kad tai sukels nepatogumų? Ir Jeigu tikrai nuoširdžiai pasakysite Dievui „taip“, kaip tai savo laiku padarė Jėzaus motina Marija, Žodis liks jumyse ir Jis jums atskleis tiesą. Patikėkime savo širdis gyvajam, amžinajam Dievui, vieninteliam širdžių tyrėjui ir Jis mūsų neapleis.