STRAIPSNIAI
Alvydas Veberis. KAS VYKDO TEISINGUMĄ? AR DIEVAS REIKALINGAS TIK ESANT DUOBĖJE?

 

 

 

KAS VYKDO TEISINGUMĄ?

AR DIEVAS REIKALINGAS TIK ESANT DUOBĖJE?


Ką tik paskambino raudanti vieno tarptautinio nusikaltėlio – recidivisto  sugyventinė Sandra ir pranešė, kad jos gyvenimo draugas vėl uždarytas į Panevėžio areštinę. Neseniai jis buvo grįžęs iš įkalinimo įstaigos Norvegijoje. Tai aštuntas kartas!

 

 Kuo išskirtinė ši banali kriminalinė situacija? Šis jaunuolis virš dešimties metų lankėsi mūsų fonde, girdėjo skleidžiamą Dievo Žodį. Įkalinime jis šaukėsi Dievo, troško turėti po ranka Bibliją. Ir jis ją gavo. Tiesiog stebuklingu būdu - Norvegijos kalėjimo pareigūnai ją atnešė į kamerą. Netgi lietuvių kalba! Apsidžiaugė. Skaitė, gilinosi. Dievo dėka metė rūkymą, narkotikus, svajojo grįžęs nebesusidėti su blogais draugais, atgimti naujam gyvenimui. 

 

Pradžioje sekėsi. Susirado darbą, netgi pats organizavo tarptautines konferencijas internetu tarp tikėjimo bendraminčių. Šalia - graži sugyventinė... Atrodo, kad gyvenime nieko nebetrūko. Deja, kai viskas gerai, Dievas paliekamas už durų. Nebereikalingas.Sugyventinė neteikė pakankamai dėmesio jo atsivertimui ir pati meldėsi tik tada, kai draugelio nebuvo šalia. Šis nustojo lankytis krikščionių bendruomenės konferencijose. Vėl tie patys draugai, kompanijos, alkoholis... Eilinis areštas – tik logiška tų veiksmų pasekmė.

 

Lietuvai puikiai žinomas ir  kitas Panevėžio atvejis. Vienas „šmikinių“ gaujos lyderių Kęstutis Vaitiekūnas Lukiškių kalėjime, laikydamas rankoje Bibliją, visu garsu šaukėsi Dievo. Visiems, ypač kaliniams, atrodė keistai, tarsi pamišėlis. Prieš laiką buvo paleistas į laisvę. Kartą, būdamas mūsų fondo patalpose, kur liudijo kitiems krikščionims apie savo atsivertimą, išeidamas man tarė: ,,Ir vis tik Dievo turbūt nėra''. Aš buvau suglumintas jo tokio pasakymo. Tuoj pat mintyse pamąsčiau, kad jam laisvėje laikas trumpas. Taip ir nutiko. 

 

Su gaujos vadu G.K. vėl pradėjo daryti  nusikaltimus. Įkliuvo. Rezultatas tas pats - įkalinimas. Ar vėl šauksis Dievo, kurio laisvėje gyvenant nėra? Tiesa, gaujos vadas G.K., sėdėdamas kalėjime, auklėja sūnų Biblijos dvasia. Šiam jau šešiolika metų, bet berniukas imlus gėriui ir kol kas stiprus Dievo karys. Ar vaikinukas  išsilaikys Dievo dvasioje, parodys ateitis. 

 

Pastebėtina, kad tėvas sūnų veda teisinga linkme: pasimatymų metu per stiklo užtvarą kartu studijuoja Bibliją, išmokė žaisti šachmatais. Deja, realus pavyzdys netinkamas. Tėvo šalia nėra. Motina irgi vėjus gaudo užsieniuose. Auga jis vienas senelių globoje. Vaikinukas depresijoje ir nežinioje: kada su tėvu bus kartu. Tėvas vis už spygliuotos vielos tvoros ir geležinių vartų.

 

Populiariausiame TIESOS žodį skleidžiančiame „Laisvame laikraštyje" radviliškietis Robertas Nakčiūnas keikia Šiaulių ir Radviliškio teisingumo mafiją. Tą galiu tik patvirtinti. Dorų pareigūnų visoje respublikoje tiek, kiek galima rasti deimantų, besimėtančių šiukšlyne. Rasti sudėtinga, bet įmanoma. R.Nakčiūnas guodžiasi ir nori rasti TIESĄ, pats būdamas neteisus.

 

Žmogau, ar lindint kavinėse, girtaujant, apsvaigusiu protu sukeliant muštynes, chaosą, tu vaikštai TIESOS keliais? Ar tai įmanoma? Juk, net jei ir nekaltai apkaltintas R.Nakčiūnas, į bėdas papuolė ne eidamas į biblioteką, kinoteatrą, bažnyčią ar muziejų, bet į kūniškų geidulių ir klastingų malonumų įstaigą - kavinę. Ten juk alkoholis, padidėjusi rizika proto sumaiščiai, nusikaltimams, nelaimėms. Tai kas kaltas? Jeigu jauti, kad kiši pirštą į mėšlą, tai po to uostyk neuostęs – jis tikrai ramunėlėm nekvepės...

 

Man dar nebaigus rašyti šio pasakojimo, paskambino kita moteris, čia aprašomo  brolio recidivisto sutuoktinė Rita. Nesant problemų, iš šių broliukų moteriškių skambučių nesulaukiu. Rita guodėsi laukianti skyrybų. Jau trečią kartą. Nesiseka jai su vyrais. Jos paskutinis sutuoktinis (šio recidivisto brolis, taip pat fondo globotinis) ne tik įpuolė į narkotikus, girtavimą, bet priklausomybių pasekoje smurtaudavo. Įkalinti savo vyrą  labai troško, ne visada teisi, jo žmona Rita.  


Pakliuvęs į bėdą, Ritos vyras prisiminė mane, Dievo Žodį, mokymą. Kai jau buvo paruoštas orderis suėmimui, pasibeldė į fondo duris. Ašarodamas prašėsi pagalbos. Eilinį kartą buvo ištiesta ranka. Vietoje Pravieniškių, suderinus su teisėsaugos darbuotojais, atsidūrė viename respublikiniame reabilitacijos centre. Ten puiki aplinka, psichologai, pastoriai... Ar žmogus pasikeis, priklausys nuo jo asmeninių pastangų. Laisvas kelias rinktis. Eiti į pražūtį ar pasirinkti Laisvę.

 

Kristus beldžiasi į kiekvieno duris. Įsileiskite vidun!