STRAIPSNIAI
Alvydas Veberis
Ką dar reikia padaryti? Stebiu įvykius ir negaliu atsistebėti.
,, ...Mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje“. (Biblija. Ef 6,12)
Pastatęs namą, išauginęs vaikus, pasodinęs ne vieną medį, pradėjau mąstyti, ką naudingo galima būtų padaryti ne tik asmeniškai sau, savo šeimai, bet ir kitiems. Pradžioje turėdamas didžiulius namus Panevėžyje nusprendžiau juose įrengti patalpas soc. remtiniems žmonėms, našlaičiams, kaliniams, priklausomybių turintiems suteikti pastogę, maitinimą..., padėti adaptuotis visuomenėje. Bandžiau gauti pritarimą ir pagalbą iš valstybinių įstaigų vadovų ar pareigūnų. Pradžioje nuvykau į Prezidentūrą į Almos Adamkienės paramos Fondą.
Pasiūliau savo didžiuliame name įkurti pagalbos namus seneliams ar našlaičiams. Pasirodo, kad tokios pagalbos valstybės ,,geradariams‘‘ net nereikia, nors begalė nuskriaustųjų. Pasiūlė mano asmenines lėšas, kurias numatęs skirti vargšams, geriau pervesti A.Adamkienės fondui. Ši sijoną pasikaišiusi, su kalėdiniu traukiniu-furgonu reklamai, perlėks per Lietuvą ir, vietoje senelio šalčio, išvežios vaikučiams saldainiukų ar dovanėlių. Geras pagalvojau. Savo lėšas aš pats moku dalinti. Man tarpininkės, svetimam gėriui ir jos reklamai, tikrai nereikia.
Tuomet įkūriau savarankiškos vienos bendrijos Panevėžio filialą. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Antanas Račas, lankydamasis mano namuose, prieš tai buvęs tos bendrijos Prezidentu, perspėjo, kad ten sulindę komunistiniai ,,tranai“, kurie nepatenka per rinkimus prie ,,lovio“. Jiems iš biudžeto skiriamos milijoninės lėšos, iš kurių jie minta. Aišku, trupinius numeta vargšams. Kaip kitaip nurašys gautas pajamas? A.Račas patarė kuo greičiau bėgti iš tos bendrijos.
Pabėgau ir savarankiškai įkūriau paramos-labdaros Fondą ,,Biblijos studijos‘‘. Tikslas padėti ne tik materialiai, bet dar daugiau mokant Švento Rašto-Biblijos tiesų. Atverti paklydusiems akis. Per daugiau nei 23 metus tektų ilgai aprašinėti visus nuveiktus darbus. Šimtams varguolių teko padėti teismuose, Valstybės biurokratų įstaigose, globos namuose, susidurti su begale nesprendžiamų problemų soc. remtiniems žmonėms, kaliniams po bausmės atlikimo. Jiems privalo padėti ir spręsti jų problemas Valstybės išlaikytiniai. Juk jie už tai gauna algas. Deja. Apart korumpuotos sistemos vagių ir asmeniškų poreikių tenkinimo, reto rajono valdžia, nekalbant apie Seimą, Vyriausybę, rūpinasi žmonių gyvenimais, ištiesia jiems pagalbos ranką.
Tiesą sakant, ne tik patys juos niekina ir trypia, bet kenkia, ir tiems visuomenininkams, kurie be atlygio, pagal Dievo mokymą, suteikia pagalbą. Apmėto akmenimis. Tenka sutikti su kunigo R.Doveikos žodžiais, kad jei tavęs neapdrabsto purvais, vadinasi nieko gero tu nepadarei. Tai akivaizdžiausias, visiems žinomas, Kristaus pavyzdys. Jį be jokios kaltės už pagalbą žmonijai nukryžiavo. Jeigu taip pasielgė su Dievo Sūnumi, tai ko norėti mums, turintiems vienokių ar kitokių nuodėmių?
Teko ne kartą be pagrindo baudas mokėti. Už pagalbą našlaičiams, senoliams įkalinimą gauti, būti pasmerktu, apšmeižtu, tąsytis po teismus, išgirsti sektanto, aferisto ar kitokių įžeidžiančių žodžių. Visame kame Dievas tik stiprino ir neleido nuleisti rankų. Jis niekam neduoda didesnės naštos, nei gali ją pakelti. Priešingai elgiasi šėtono tarnai. Jie, nusigręžusius nuo Dievo, nuveda myriop. Ypač tai matosi šiomis paskutinėmis dienomis. Apie tai kalbėjo Jėzus.
Nuo gamtos stichijos,- žemės drebėjimų, uraganų, liūčių, eksperimentinių vakcinų, karų... griūna miestai, žūsta milijonai žemės gyventojų. Užterštas oras, vanduo, maistas, o per juos ir protas. Blaiviai susišnekėti ar priimti teisingus ir vieningus sprendimus nebeįmanoma. Ypač nėra vienybės TIESOJE. Tai dvasinis nuopuolis. Visuotinė problema.
Žmonės akli ir kurti. Neskiria grūdus nuo pelų. Pasitiki įvairiomis klaidinančiomis religijomis, prietarais, šarlatanais, burtininkais, melagių valdžia. Kaip žinia, visi valdovai ir eiliniai piligrimai, skuba į Romos katalikų bažnyčią Vatikane. Tai Babelė-ištvirkėlių namai (Biblija. Apr 18,1-24) . Juose sukaupti patys didžiausi turtai, paniekinant Dievą. Jis perspėjo, kad kaupkite dvasinius, o ne materialius turtus. Pastaruosius išdalinkite vargšams (Biblija. Mt 19,21; Lk 12,33-34; Jok 5,2.3, Mk 10, 21 ...). Ar matote tokių pavyzdžių? Nebent vieną, kitą išskirtinį atvejį,- iš milijono. Visur sąžinė parduota už Judo sidabrinius. Apie moralę, dorą neverta net kalbėti.
Nepaisant to, vis dar mąstau, kuo galiu padėti, kad tikintieji praregėtų. Martynas Liuteris savo laiku sudrebino Romos katalikų bažnyčią. Prieš tėvų valią, priėmė vienuolio įžadus. Nuolankai tarnavo Romos katalikų bažnyčiai, kol suprato, kad tarnavo prieštaraudamas Dievo valiai. Jis išvertė N.Testamentą į visiems suprantamą vokiečių kalbą. Suteikė tikintiesiems ir sau nušvytimą. Metęs vienuolystę, sukūrė šeimą ir toliau skelbė Dievo Žodį. Parašė 95 tezes, pasipriešino Romos diktatui dėl prekybos indulgencijomis ir pan. Žodžiu sudrebino to laikmečio Antikristo tvirtovę, įsitvirtinusią Romoje.
Pagal savo galimybes seku tuo pavyzdžiu. Skelbiant Dievo Žodį mano įkurtas Fondas išgelbėjome ne vienam gyvybę. Ne viena Tiesa pasiekta teismuose. Pagerintos našlaičiams, kaliniams, soc, remtiniems senoliams gyvenimo sąlygos. Išspręstos jų problemos. Aprūpinti maistu, pastoge, aprengti...Išgirdo Dievo žodį. Tie, kurie nusisuko nuo nuodėmės, atrado Tiesą ir gyvenimo prasmę. Apart gerų pavyzdžių, po kurio laiko, daugelis atkrenta. Vėl būna įvilioti į velnio žabangas. Suvilioja kūniški malonumai. Nojaus, Gomoros, Sodomos, Kristaus, M.Liuterio laikai liko užmarštyje. Vėl Pasaulyje visiška suirutė, dvasinis nuosmukis.
nuotr. Romos katalikų bažnyčia ir jos šalininkai, paniekinę Dievo Žodį, užsitraukė prakeiksmą
Matant šią dvasinę tuštumą esu parašęs begalę straipsnių. Tikinčiųjų praregėjimui nuverčiau ,,Kryžių kalne“ garbinamą betoninės Marijos skulptūrą (stabą). Padaviau į teismą Romos katalikų bažnyčią, kad neklaidintų tikinčiųjų. Prašiau, kad jų bažnyčia atsinaujintų arba jos filialai Lietuvoje būtų uždaryti. Juk KGB-istų ,,šaika“ meluoja ir visur pristato Lietuvą pirmaujančią. Šioje melo tvirtovėje irgi būkime pirmi, gimstant iš naujo.
Pastarieji apsiskelbę ir kitus moko, kaip nugalėti blogį. Kovoti su korupcija, pasiekti Rusijos atžvilgiu pergalę, netgi užsimojo Kiniją pažeminti, nekalbant apie Baltarusiją. Ukrainos kraujas jiems, tarsi, kvepia, darant pastovias į tą šalį ekskursijas ir vaikštant krauju pasruvusiomis gatvėmis. Tam tikslui jie patys uoliausi. Be gyventojų pritarimo (referendumo) įstojo į NATO, siunčia į karą tankus ir patrankas. Tuo tarpu savo tautos žmones pavertė ubagais ir emigrantais.
O kad taip tarnautų Dievui, o ne velniui! Pasirodo, kad teisingumo ministerija duodanti leidimus Romos katalikų bažnyčiai steigti filialus yra nekompetentinga spręsti jos uždarymo ar kontrolės klausimų (jų atsakymas man). Ši velnio irštvos tvirtovė, be licenzijų prekiauja netgi alkoholiu.
nuotr. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis
Raugas mišių metu! Aišku, apsvaigusiems kunigams maloniau ir drąsiau tvirkinti kūdikius ir vaikus. Kristus už tokį kunigų elgesį ne tik gyvatėmis, angių išperomis išvadintų, bet gerai įkrėstų į kailį. Visi paveikslai, drožiniai, šventieji sudegtų, kaip degė dešimtys Lietuvos bažnyčių, Tytuvėnų vienuolynas, Kryžių kalnas už Dievo Žodžio paniekinimą.
Jie nuo mano pastatyto pamato nuvertė teisingą Dekalogą, parašytą ant dviejų akmens plokščių. Su Šiaulių vyskupo A.Bertulio ir Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros klebono E.Venckaus žinia, vėl pasistatė Marijos garbinimui ir tikinčiųjų klaidinimui, stabą. Šį kartą moters betoninę skulptūrą su vaikeliu rankose. Ar tokiam veiksmui gavo Dievo leidimą? Jis nurodė priešingai. Aš apie jų priešpriešą Dievo įsakymams parašiau 10 Tezių. (Fondo leidinyje ,,Tiesos šaukliai“. /out_data/2020_m./tiesos_pataisytas_2.pdf)
Šiais laikais 95 surašytų M.Liuterio Tezių, nebūtų kam skaityti. Pervargtų. Paprastai tikintieji pasitenkina perskaitę tik pavadinimą ir skuba komentuoti, parodant savo proto gebėjimus - ,,išmintį“. Bibliją-Šventąjį Raštą aplamai retas studijuoja ar skaito. Tankiai aiškina, kad ji neteisinga, iškreipta. Perskaitę ją, nieko nesupranta. Tai kokiu mokslu reikia vadovautis? Melagių pedofilų,- už ką nespėja atsiprašinėti popiežiai, aukoms mokant baudas?
Kad tikintieji atsigręžtų į Dievą, neužtenka mano pastangų. Matyt, reikia kviesti atgal, taip tironijos pasaulio nekenčiamus rusus, kad talkintų sugriaunant bažnyčias, betonines skulptūras, sudegintų ,,šventuosius‘‘ paveikslus...? Musulmonai savo šalyse taip daro. Teisingai elgiasi, nes tai Dievo nurodymas (Biblija. Ezechielio knyga. 6 skyr.). Apie tai Biblijoje rasite ir tokius žodžius, kur parašyta: ,,Prakeiktas žmogus, kuris amatininkų rankomis pasidaro drožtą ar lietą atvaizdą, pasibjaurėjimą Viešpačiui, ir slepia jį. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. Jų dievų drožinius sudegink, neimk iš jų sidabro ir aukso, kad nepatektum į spąstus. Tai yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, tavo Dievui“. (Biblija. Įst 27,15; Įst 7,25; Įst 4,16...)
Tarybų Sąjungos laikais politikai-ideologai ėmėsi to darbo. Teisingai darė. Gaila, kad tai darė kovodami su tikinčiaisiais savo jėgomis ir savo supratimu. Nesivadovavo Šventu Raštu - Biblija. Jiems truko išminties ir neskatino žinių švietimo sistemoje. Jie naudojo prievartą. Draudė tikintiesiems vykti į Šiluvos atlaidus, griovė Kryžių kalną, juos persekiojo. Tik švietimu ir laisva valia galėjo būti pasiektas norimas tikslas, kad tikintieji pasikliautų Dievu ir Jo įsakymais. To išdavoje atsirastų Ramybė, Meilė, Santarvė ir Draugystė. Nebūtų melo, baimės dėl organizuojamų karų, vakcinų ar žmonijos naikinimo-genocido.
Kad pasaulis praregėtų, turi atsirasti ne tik drugni, pilni nuodėmių, bažnyčios tarnai, bet ir valdžios vyrai, kurie tarnautų Dievui, o ne velniui. Tuomet ,,davatkos‘‘ ir žemės gyventojai susimąstytų, kam jie tarnauja. Tikrai ne Dievui. Kas imsis šio darbo?
Na, Landsbergiai, - seneli ir anūke, su visa nuolankiai jums tarnaujančia ,,šaika“, būkit pirmi! Juk visuose klausimuose Lietuva, jūsų asmenyje, pirmauja. Ypač pasitarnaujant blogiui, - korupcijoje, žodžio laisvės suvaržyme, karo kurstyme ir tiesiogiai dalyvaujant jame. Pirmauja savižudybių skaičiumi, narkotikų liūne, skubate siekti partnerystės, įsivaikinti vaikus (ar ne pedofilams tvirkinti!?!) įgyvendinant Stambulo konvenciją...
Jūs užimate ir ,,Babelės“ filialuose pirmąsias suolų eiles. Vykstate su visais pasaulio valdovais-išlaikytiniais į ,,Babelę“ (ištvirkėlių namus) Vatikane. Jūsų, bet ne Dievo garbei, jau stovi milijoninės vertės pastatyta privati bažnyčia Radviliškio rajone Rokainių km. Pateisinkit jos vardą, suteikdami garbę ne sau, bet Dievui. Gal savo garbės atsisakė Kūrėjas? ,,Aš esu Viešpats-tai mano vardas. Aš neduosiu savo garbės kitam ir savo šlovės stabams“. (Biblija. Iz 42,8)
Tuomet bažnyčių nereiktų sprogdinti, naikinti ar griauti, nors Dievas reikalauja tą daryti. Jos galėtų atlikti ne maldos namų, bet muziejų ar kultūros paveldo bei kitų reikmių paskirtį. Dievas negyvena rankų darbo pastatuose, prifarširuotuose meno drožinių (Biblija. Apd 17, 24-25; Apd 7, 48-53). Šventovė, tai jūsų širdys! Arba Dievas ten yra, arba Jo nėra.