STRAIPSNIAI
Alvydas VEBERIS. DIEVO ŽODŽIO PANIEKINIMAS ,,KRYŽIŲ KALNE" SUSILAUKS NAUJOS ATPILDO BANGOS!

 „Metas yra jau veikti Viešpačiui, jie sulaužė Tavo įstatymą (Biblija , 119 psalmė, 126 eilutė).

 

 

Biblijoje, Pakartoto įstatymo knygoje parašyta: ,,Štai aš padedu prieš jus šiandien palaiminimą ir prakeikimą.

 

PALAIMINIMĄ – jei klausysite Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, kuriuos šiandien jums skelbiu.


PRAKEIKIMĄ – jei neklausysite Viešpaties, savo Dievo įsakymų, nukrypsite nuo kelio, kurį šiandien jums rodau, ir seksite svetimus dievus, kurių nepažįstate.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS 2016 m. gegužės 12 d. Nr. XII-2349 NUTARIMU PASKELBĖ

2017 METUS REFORMACIJOS METAIS.

 

Tai džiugi naujiena visam krikščioniškam pasauliui. Pirmasis reformatorius nutarime paminėtas Martynas Liuteris. Tai 1517 metai. 500 metų paminėjimo sukakčiai būtina atkreipti ypatingą dėmesį ką šia data norima pasakyti žmonėms.

 Vatikane buvo sudaryta bendra liuteronų ir katalikų komisija, parengusi dokumentą „Nuo konflikto iki bendrystės“, kuriuo siekiama paminėti Reformacijos sukaktį kaip bendrą tikėjimo išpažinimą, bendras vienybės paieškas. Kyla klausimas, ar tai įmanoma? Ar vėl norima įklampinti į naują religinį liūną su Vatikano (Antikristo) jungu. Reformaciją reikia sugrąžinti į krikščionybės ištakas.

 

Krikščionybė – tai nuostabiai paprastas ir viską paaiškinantis mokymas. Jo grožis ir gylis atsiskleidžia iš pirminių šaltinių, būtent,- iš pirminių, nes dabartinė krikščionybė yra taip iškreipta, kad praranda esmę ir todėl tampa nepriimtina. Mums reikia grįžti prie krikščionybės ištakų, nuvalyti nuo jos šimtmečių apnašas ir tada prasidės tikrasis Atgimimas, ta GEROJI DVASIA, kuri mus jungė Baltijos kelyje, prie Parlamento rūmų, draugų ir net visai nepažįstamų tarpe – vėl sugrįš.

 

Argi jūs nenorėtumėte vėl patirti to jausmo dar kartą ir gal dar žymiai stipriau? Mes to labai norime ir mes tuo tikime, nes“… kaip vanduo pripildo jūrą, taip Žemė bus pilna Viešpaties pažinimo”. (Biblija, Izaijo knyga, 11 skyrius, 9 eilutė)

 

TYLA PRIEŠ AUDRĄ

 

Baudžiamasis kodeksas sako, kad matant nusikaltimus, privalu ne tik juose nedalyvauti, bet ir apie juos pranešti atitinkamoms institucijoms. Priešingu atveju tampi nusikaltimo bendrininku.

 

Tą pačią nuostatą rasime ir Biblijoje:

Paulius sako: „Ištirkite, kas patinka Viešpačiui, ir neprisidėkite prie nevaisingų tamsos darbų, o verčiau atskleiskite juos.“ (Ef 5:10, 11) Būkime drąsūs, jei norime padėti žmonėms atsisakyti tamsos ir rinktis šviesą. Svarbiausia — nestokokime gailestingumo, rūpinkimės kitais, trokškime dalytis tiesos šviesa jų amžinai gerovei. (Mt 28:19, 20)

 

Vienintelė tikėjimo prasmė yra Tiesa. Tiek intelektualinė, tiek moralinė. Tiesa apie visatą ir žmogų. Ji negali būti privatizuota nei vienos tautos, nei vienos kultūros, nei tuo labiau – atskiro individo. Ji – universali. Arba ji nėra Tiesa.

Aš Kryžių kalne atitaisiau savo klaidą, kurią buvau padaręs dėl Romos katalikų bažnyčios visuotinio tikinčiųjų klaidinimo t.y. nugrioviau Marijos skulptūrą. Ji buvo tapusi garbinamu stabu. Ją po įvykusio gaisro, suklaidintas katalikų bažnyčios, buvau atstatęs. Tai neteisinga Dievo akyse. Tą daryti draudžia antras Dievo Įsakymas.

 

Po nugriovimo iš visų pakampių, kaip pajudinus širšių lizdą, sukilo prieš mane visuomenė, valdžia, žiniasklaida, įvairios televizijos, radijo stotys. Įvykis nuskambėjo iki Pasaulio pakraščių. Mane ir man talkinusius krikščionis kaltino ir šmeižė, įvairiais nebūtais dalykais t.y. kad slapčia atlikome vandalizmo darbus, išbadėme net Marijai akis, prigirdėme ją ir nuskandinome upelyje.

 

Grasino baudomis, kad privalėsiu atstatyti skulptūrą vėl savo lėšomis ir už tai reikia mane kartu su Biblija sudeginti ant laužo. Ypatingu akiplėšiškumu išsakytai TIESAI vienų atlaidų metu pasižymėjo aršus ir vienintelis belikęs šalia Kryžių kalno Pranciškonų vienuolyno vienuolis Mykolas Rimantas Letkauskas. Jam talkino vienuolių moterėlių pulkas. Kur išgaravo jų propaguojama meilė artimui, kad ir tariamam priešui? Juk tai Dievo Įsakymas, kad priešus privalome mylėti.

 

Tokie, kaip ir viduramžiais Vatikano tamplierių vienuolių ordinas, pirmai progai pasitaikius, vėl vykdytų krikščionių žudynes – kryžiaus karus. Liuciferio tarnai (Vatikanas) gal vėl, kaip ir prieš 500 metų, lietų jiems ordinus ir džiūgautų? Deja, Romos katalikų bažnyčios ,,tarnai“ Kryžių kalne su šia kova prieš Dievą, liko įspausti į kampą ir nežino, kaip išsilaisvinti. Problemos sprendimą esu nurodęs.

 

Apie tai šioje nuorodoje: http://www.tiesoskariai.lt/straipsniai-65/lt/del-naujos-kryziu-kalno-tvarkymo-politikos-180.html

 

ŠVENTUMO IMITACIJOS

 

Tarp 10 šiurpiausių Pasaulio vietų 3-ioje vietoje - Kryžių kalnas. Piliakalnis paverstas Golgota. Kai į Kryžių kalną 2012 m. buvo atnešta TIESA - DIEVO ŽODIS su parašytais 10 Dievo įsakymų ant dviejų akmens plokščių, Romos katalikų bažnyčia ir jos vietininkas Šiaulių krašte vyskupas E.Bertulis sukruto.

 

Sukruto ir kalno šeimininkai Šiaulių r. savivaldybė ir kultūros ministerija, patvirtinę naujas kalno taisykles. Katalikų bažnyčiai jos nė motais. Jie Kryžių kalne jaučiasi dievais ir daro savo iniciatyva versliuką. Šalia piliakalnio už keletą milijonų įrengtas vienuolynas liko tik su vienu vienuoliu. Išdvėsė jų turėtos avių bandos, bankrutavo alkoholiu ir stabais prekiaujanti kavinė...Nelaimėliai. Dievo nepažįsta ir nenori Jo pažinti.

Antikristai. su savo aklais šalininkais, tarsi vagys, nakčia plokštes nuvertė ir vėl tikinčiųjų mulkinimui pasistatė betoninį stabą ant mano įrengto postamento. Puolė statyti be leidimų didžiulius kryžius bei mūryti pamatus ant jų įrengiant stabus. Už tokį jų elgesį be bausmės neliko.

 

Degė ne tik Kryžių kalnas, Tytuvėnų vienuolyno ansamblis, bet ir viena po kitos dešimtys ,,Marijos žemės" bažnyčių. Kryžių statymo iniciatorius E.Bertulis su savo svita skaičiavo nuostolius, o Seimo narys E.Vareikis šėtono vedinas norėjo atimti sau gyvybę, o proto sumaištį skandino alkoholio liūne.

 

Jeigu turistų ar suklaidintų tikinčiųjų paklaustumėte dėl ko tempia medžio drožinius, knygas, rožančius, baisiausius Romos laikų žudymo įrankius - kryžius... teisingo atsakymo negautumėte. Užrašai ant kryžiukų byloja, kad vieni tikintieji prašo ,,Marijos" išlošti loterijoje milijono, kiti sveikatos, santarvės šeimoje, numirusiems palaimos...

 

Ką gali duoti negyvas medžio ar betono stabas? Juk jis turi išdrožtas ar išlietas akis, bet nemato, turi ausis, bet negirdi, ko iš jo prašysite, to negausite. Nebekvailinkite savęs. Atsigręžkite į Gyvąjį Dievą, kuris yra ten, kur jūs esate. Jo ieškoti nereikia. Jis beldžiasi į jūsų širdis.  Įsileiskite ir atidarykite jduris.  Nebūkite akla avių banda. Atsiverskite!

 

LAUKIA NAUJI DIDELI PAVOJAI

 

Lietuvių tauta, tokia pat, kaip to meto Dievo išrinktoji žydų, kietasprandžių tauta. Izraelis to pasekmes jaučia iki šių dienų. Kur pažvelgsi išžudytųjų kapinynai. Kraujas liejasi upeliais. Jų senoliai patys išsiprašė tokio nuosprendžio. Štai ką šiuo klausimu rašė apaštalas Matas:  ,,Visi žmonės šaukė: “Jo (Kristaus) kraujas tekrinta ant mūsų ir ant mūsų vaikų!” Tada jis (Romos imperijos paskirtasis Judėjos valdytojas Poncijus Pilotas) paleido jiems Barabą (žmogžudį, nuteistą myriop), o Jėzų (Dievo Sūnų) nuplakdinęs atidavė nukryžiuoti." (Mt27:25-26). Šiandien tik dalis nuodėmingųjų suprato, kad kovoti su Dievu beprasmiška.

 

Teko lankytis vienoje žydų bendruomenėje Vilniuje. Jie jau atsitraukė nuo pagonybės. Studijuoja Bibliją ir seka Kristaus pėdomis. Tokių dar vis mažuma, nors informacijos apstu.

 

Kaip su lietuvių tauta? Pagonybei kol kas galo nematyti!!! Kur nuves nauji pagonybės puoselėtojai ir tautos ,,gelbėtojai‘‘? Kai kurie iš jų, Romos katalikų bažnyiose, užima pirmąsias suolų eiles garbindami stabus. Už nepaklusnumą Dievui tokių laukia pelnyta bausmė. Į Lietuvą jau nukreipti Dievo rūstybės ginklai. Tik laiko klausimas, kada jie suveiks.

 

Visų nelaimių pradininkas puolusių angelų vadas. ,,Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti“, ir nors jo negalime matyti, vis dėlto jis yra . Jis parodo savo veidą melu, neapykanta, neištikimybe, žudymu ir karu. Šiandien jis yra šio pasaulio kunigaikštis (Jn 12,31), nes jis nugalėjo pirmąjį žmogų ir jo palikuonis. Tiek angelų pasaulio, tiek ir žmogaus nuodėmės motyvas buvo ir yra toks pat: Dievo Įstatymo nepaisymas, ištikimybės sulaužymas, puikybė. Kūniški sunkumai, kančia, ligos, rūpesčiai, kova ir mirtis – tai nuodėmių pasekmės.

 

Todėl gyvename, bėgdami nuo Dievo, ir mirštame iš nevilties, nes ,,...atpildas už nuodėmę mirtis“ (Rom 6,23). Turima omenyje ne tik laikinoji žemiška mirtis, bet ir antroji mirtis, t.y. Dievo teismas, nuspręsiantis, kuriam gyventi amžinai, o kuriam – ne. ,,Bet bailiams, netikintiems, nešvankėliams, žudikams, ištvirkėliams, burtininkams, stabmeldžiams ir visiems melagiams skirta dalis ežere, kuris dega ugnimi ir siera; tai yra antroji mirtis” (Apr 21,8) Gal šiandieninis Pasaulis kitoks? Gal mūsų vadų ir vadukų siekiai kiti? Gal jie pasirinko kitas vertybes? O kaip su tavimi, šių eilučių skaitytojau? Pasvarstyk.

 

Pavojingiausia kai šėtonas ateina

apsimetęs šviesos angelu su Dievo vardu lūpose.

 

„Ne kiekvienas, kuris man šaukia: 'Viešpatie, Viešpatie!', įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią. Daugelis man sakys, anai dienai atėjus: 'Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų tavo vardu?!' Tuomet jiems pareikšiu: 'Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs nedorėliai!‘‘ (Mt7,21-23)

 

Šiaulių policijos komisariate tebevyksta ikiteisminis tyrimas dėl atliktų Kryžių kalne vandalizmo darbų. Man paprašius, pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroro Sigito Dobiliausko nurodymą, iš Šiaulių policijos komisariato gavau Katalikų bažnyčios vandalų suniokotų Dešimt Dievo įsakymų dviejų akmens plokščių nuotraukas. Jos, nuo mano pastatyto postamento per daugiau nei metų laikotarpį, nukeliavo į šiukšlyną. Tai spjūvis ne man, bet Dievui į veidą.

Romos Katalikų bažnyčia nepajėgi žiūrėti TIESAI į akis. Nuotraukoje matote jų vandalizmo darbus. Ant mano pastatyto postamento, kaip vagys nakčia, nugriovę Dešimties Dievo įsakymų dvi akmens plokštes, pasistatė tikinčiųjų mulkinimui betoninę moters su kūdikiu skulptūrą. Antras Dievo įsakymas tai draudžia daryti. Romos Katalikų bažnyčia šį įsakymą išvis panaikino. Jame rašoma: ,,Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų‘. (Iš 20, 4-6)

 

Gaila, kad Sovietų laikais įsibrovę svetimšaliai, griovė Daumantų piliakalnyje kryžius buldozeriais, bet nepasinaudojo Šventu Raštu – Biblija. Jie buvo teisūs. Šį kartą, Azijos šalių pabėgėliai (islamo tikėjimo propaguotojai), matyt, atliks tvarką Europoje. ,,Krikščionys‘‘ patys nesusitvarko. Jie vykdo ne Dievo, bet Jo priešininko valią. Darbas jau prasidėjo. Stabai, svetimšalių rankomis, virsta duženomis.

 

Po akmens plokščių nuvertimo Kryžių Kalne tuoj pat užsidegė Tytuvėnų vienuolynas. Susirinkusi kompetentinga komisija, pas buvusį Šiaulių r. merą Algimantą Gaubą, spaudė mane į kampą. Norėjo, kad gera valia, išvežčiau Dešimties Dievo įsakymų plokštes iš Kryžių kalno. Aš griežtai atsisakiau tai daryti. Tuomet buvo svarstomi kiti variantai. Dar nesibaigus posėdžiui, įvyko dar vienas Dievo priešininkams perspėjimas,- įgriuvo Tytuvėnų bažnyčios stogas. Vėliau degė viena po kitos dešimtys katalikų bažnyčių su jų sukauptais turtais. Dabar manau, laukia jų didesnė bausmė.

 

DIEVAS TEISĖJAS!

 

Turiu pastebėti, kad Šiaulių policijos komisariatas dirba nepatenkinamai. Nusikaltėlių, kurie atliko Kryžių kalne vandalizmo darbus, visa armija. Jie nurodyti, bet policija, atseit, nesugeba jų rasti. Drąsiai sakau, kad pirmu numeriu turi būti patrauktas atsakomybei prieš Dievą ir Teisingumą Šiaulių vyskupas E.Bartulis ir jo aktyvus talkininkas-ūkininkas iš Pasvalio rajono Girsūdų kaimo Petras Karoblis.

 

Jis beveik kas savaitę, kai kada ir tankiau sukaria virš 100 km atstumą ir pasistatęs atokiau savo automobilį, persirengia ir ,,šeimininkauja“ Kryžių kalne. Bent trijose vietose leidžia Marijos radijo muziką, apsimetęs vergeta renka aukas, nors yra vienas iš stambesnių ir turtingesnių ūkininkų, turinčių virš 1000 ha žemės plotus Pasvalio rajone. P.Karoblis nakčia savavališkai pastatė naują raudonų plytų postamentą Marijai. Jį pagal Šiaulių savavaldybės ir policijos komisariato raginimą privalėjo nugriauti. Iki šiol nepaklusta raginimams.

 

Kas gali paneigti, kad P.Karoblio ,,apsauga“ rūpinasi Šiaulių vyskupas E.Bartulis? Vyskupas, po įvykdyto nakčia vandalų išpuolio, nugriaunant akmens plokštes, ant mano pastatyto postamento, krapino vandeniu (šventino) naują atvežtą stabą (betoninę moters skulptūrą) paniekindamas Dievą. Šiaulių policijos komisariatas ikiteisminiame tyrime dėl vandalizmo darbų ,,šventojo“ vyskupo E.Bartulio bijo net apklausti. Primenu tokiems bailiams, kad Dievo reikia bijoti daugiau nei žmogaus. Biblijoje rasite tokius Dievo ištartus žodžius: ,,Prakeiktas žmogus, kuris meistro rankų darbu daro stabą ar lieja paveikslą, pasibjaurėjimą VIEŠPAČIUI, ir jį slapta pastato!' O visi žmonės atsakys: 'Amen!‘' ( Įst 27,15 ).

 

/out_data/maketas_ts.pdf

Štai, kaip Romos katalikų bažnyčia pasielgė su neiškraipytais Dievo įsakymais. Jie Dievo pirštu surašyti ant dviejų akmens plokščių, kurie buvo įduoti pranašui Mozei ant Sinajaus kalno. Jie paniekino Dievą. Suniokoti Įsakymai atsidūrė šiukšlyne.

 

KODĖL LIETUVOS TEISINĖS INSTITUCIJOS UŽMERKIA AKIS PRIEŠ NUSIKALSTAMAI VEIKIANČIĄ SEKTĄ?

  

Ryšium su Antikristo (Romos katalikų bažnyčios) veikla paprašiau Teisingumo ministeriją (informuodamas Vatikaną ir visas valdžios institucijas), kad šią galimai nusikaltėlių sektą Lietuvoje uždarytų arba pripažintų padarytus nusikaltimus ir nustotų ji klaidinti tikinčiuosius. Tiesą sakant, žodžiais trys paskutiniai popiežiai atsiprašė, bet praktine veikla ir toliau vykdo tikinčiųjų klaidinimą tempdami juos į pražūtį.

 

Turiu skaitytoją informuoti, kad mano skundą,  dėl katalikų sektos klaidų atitaisymo ar jos veiklos uždraudimo, kaip karštą bulvę mėto iš vienos įstaigos į kitą. Teisingumo ministerija informavo, kad tokius globalius klausimus nekompetentinga spręsti. Apskundus jų atsakymą LR  administracinių ginčų komisijai,  ši po keletos  atsirašinėjimų atmetė išvis skundą.

 

Toliau skundas pateko į Vilniaus apygardos administracinį teismą.  Šis teismas septynių lapų rašliavoje, kur net velnias koją nusilaužtų, norėdamas suprasti ko jie  nori iš parašyto skundo,  tenkino Teisingumo ministerijos ir LR  administracinių ginčų komisijos atsakymus, kurie atmetė skundo nagrinėjimą. Pasiūlė jų veiksmus apeliacine tvarka skųsti dar vienai biurokratų institucijai - Lietuvos administraciniam teismui. Tai kas gali skirti tiek laiko  galynėtis su šia biurokratine sistema?    Kam reikalinga Teisingumo ministerija ir visos biurokratų-išlaikytinių  institucijos?  Dangstyti  nusikaltimus?!! 

 

http://www.tiesoskariai.lt/straipsniai-65/lt/alvydas-veberis----vatikano-paslaptys-252.html


 


 


 



Susisiekite su mumis!

Vardas:*
Vardas:*
Įmonė:
El. paštas:*
Telefonas:
* Privalomi laukai
Siųsti