STRAIPSNIAI
Alvydas Veberis. ATPILDAS UŽ DIEVO ŽODŽIO IR JO ĮSAKYMŲ PANIEKINIMĄ. BAIMĖ SUKVIETĖ PRIE BENDRO STALO ?!

Žiniasklaidoje  pasipylė  žinia,  kad  dvasininkija  ir  politikieriai priėjo kryžkelę ir nebežino, ką daryt.  Kelių daug, jie platūs, bet dauguma veda į prarają. Gal pasukti siauro kelio, gyvojo tikėjimo kryptimi? Bet juo eiti šių dienų fariziejai nenori, kad nesugadint savo autoriteto, pasipūtimo, orumo, garbės... Populiarus dainininkas Radžis savo dainos žodžiais: ,,Ką daryt ?“ taip pat atsakymo nedavė.

 

 Todėl  nerasdami atsakymo ir nebesugebėdami išspręsti susidariusių šalyje problemų, dalyviai 2011  metų pabaigoje susirinko Seime ir suruošė nacionalinius maldos pusryčius.  Per maldos pusryčius jie ragino išsaugoti tikėjimą, viltį ir meilę. Šiam sumanymui idėją pakišo Nacionaliniai maldos pusryčiai, kartą per metus prezidentūroje rengiami nuo tada, kai šalies vadovas buvo Valdas Adamkus, o dabar šis renginys vyksta Seime.  Prisiminta, kad tokie renginiai nuo senų laikų rengiami Amerikoje Baltuosiuose rūmuose, taip pat ir kitose  jos valstijose, net mažuose miesteliuose, kur prie vieno stalo susėda bent jau meras, šerifas ir kunigas.

 

  Mūsų šalies Prezidentė turėdama daugiau išminties ir suvokdama  tokių renginių naudą, šios idėjos prezidentūroje atsisakė ir renginyje nedalyvavo.

   Pusryčiai  turėtų vykti be pompastikos, labai šilti ir nuoširdūs. Ar jie iš tikrųjų tokie? Kelrode žvaigžde galėtų pasitarnauti buvę Tėvo Stanislovo pusryčiai ar pietūs, vargdienių apsupty.

 

  Lietuvai reikia tikėjimo, vilties ir meilės dorybių, tardamas įžanginį žodį  per nacionalinius maldos pusryčius Seime sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Jo krūtinę puošia Romos laikų žiauriausias žudymo įrankis - kryžius. Keista, kad nuopelnai  ir pagarba tenka  ne atpirkėjui už mūsų kaltes - žmonijos aukai Kristui, bet kuo brangesnio metalo švytinčiam žudymo įrankiui.

 Vargu ar įgaus daugiau išminties nacionalinės maldos pusryčių dalyviai  pasimaitinę ekologišku  maistu?

Susirūpinę veidai ir praktika to nerodo.

 

Kreipdamasi į renginio dalyvius Seimo vadovė pabrėžė, kad  platesnis visuomenės atstovų ratas turi bendrauti  dažniau ir  daugiau.

 

 "Nuoširdžiai linkėčiau, kad  plačioji visuomenė ir kuo daugiau mūsų piliečių, rastų noro ir galimybių bent trumpam stabtelėti tarp darbų ir tiesiog pasikalbėti, pamąstyti, kaip ir vardan ko gyvename. Gaila, kad tokiems susitikimams dažniausiai lieka laiko tik per didžiąsias krikščionių šventes - Šventas Velykas, Šventas Kalėdas.

 

Tvirtai laikausi nuostatos, kad žmogaus atsivėrimas žmogui, pagarbus bendravimas krikščioniškųjų ar bendražmogiškųjų vertybių pagrindu - visada savalaikis, visada labai reikalingas ir vertingas", - sakė I. Degutienė. Seimo Pirmininkė priminė, kad būtent taip gimė ir patys maldos pusryčiai. Valstybių vadovai, matydami, kad protas ir išskaičiavimas, fizinė ir karinė galia nepajėgia atsakyti į svarbiausius klausimus, dar kartą atsigręžė į Dievą, į šalia esantį žmogų. Tai prisimenant, tikriausiai ne vienam kyla klausimas: nejaugi Dievo prasmės, grožio ir išminties paieškos žmoguje pabunda tik neišsprendžiamų problemų akivaizdoje? Nejaugi žmogus tik kilus mirties grėsmei ir siaučiant karui susimąsto, kokia jo misija šiame pasaulyje?

 

 „Tų karų priežastis - nepasitikėjimas kitu, baimė, mąstymas, kad finansinė, materialinė gerovė išspręs visas problemas, atsakys į visus klausimus. Deja, ir šiandieninėje Lietuvoje matome, kad įtampa ir netikrumas, apėmę finansus ir ekonomiką, netrunka persimesti į moralinę ir vertybinę sritį. Tai matydama, klausiu savęs ir visų Lietuvos žmonių: kokie išeisime iš krizės - kiek pasikeitę, ką patyrę, ko išmokę? Sunkumai dažnai atveria gilius ir prasmingus dalykus - žmonių solidarumą, atjautą, moralinę pareigą padėti tam, kuriam šiandien sunkiau. Ar tikrai šiandien mumyse ir mūsų visuomenėje bręsta ir užima deramą vietą šios vertybės?", - sakė I. Degutienė.

 

Seimo Pirmininkė pabrėžė nenorinti moralizuoti ir mokyti gyventi, tačiau labai norinti, kad kiekvieno žmogaus gyvenime, visuomenės gyvenime, Lietuvos gyvenime rastųsi šiek tiek daugiau krikščioniškosios trejybės - Tikėjimo, Meilės ir Vilties.

 

"Todėl ir šiandien, kad ir kaip sunku būtų eiti, negalime pamiršti: nesame vieni Lietuvos kelyje. Esame vienas su kitu, esame su Dievu, ir todėl, lydimi tikėjimo, vilties ir meilės, tikrai esame pajėgūs savo kelią nueiti garbingai. Nenuvertinkime šiame kelyje mus lydinčios galingiausios jėgos, vadinamos Dievo ir žmogaus meile", - sakė I. Degutienė.       Nacionaliniuose maldos pusryčiuose kalbėjo Lietuvoje viešintis visame pasaulyje gerai žinomas pamokslininkas Franklinas Grehemas (Franklin Graham), vienas iš maldos pusryčių Lietuvos Seime skatintojų ir pradininkų Čarlis Parkeris Raitas (Charles Parker Wright, JAV). Baigiamąją maldą vedė Lietuvos stačiatikių bažnyčios kunigas Vitalijus Mockus.

 

 Renginio dalyviai bendraudami ragavo ekologiškose Lietuvos ūkiuose išaugintų gėrybių. Pompastikos ir vandens pilstymo iš kiauro į tuščią netrūko. Politikieriams ir bendruomenių vadovams demagogijos ir tuščiažodžiavimo  dovanos neatimsi. O kaip su darbais? Jie kaip visada skiriasi nuo žodžių. Reiktų Seimo pirmininkei, Premjerui ir  visiems kitiems, save vadinantiems krikščionimis, sunerimti dėl tikėjimo stokos, o ne gražiai čiulbėti prikemšant pilvus per maldos pusryčius ekologiško maisto.

 

Vykstantys pasaulyje ir Lietuvoje įvykiai aiškiai nusako, kad pasikliaujame ne Dievu, o Judo gražbyliavimais ir jo parankinių melu, ir apgaulėmis. Daugelis užimate pirmų eilių „kilmingąsias“ vietas maldos namuose, tik kai esate prie lovio. Nepamirškite ,,kilmingieji“, kad Dievas įsileis greičiau užmirštą paliegusį vargdienį į savo karalystę, nei jūs pakliūsite prie jos slenksčio.

 

Faktiškai Lietuvoje klesti fariziejai, įtakingi korumpuoti politikai ir oligarchai. Jie tik prisidengia tikėjimo šydu, ir pastoviai rezga aferų ir įvairių machinacijų pinkles, patys organizuoja kontrabandą ir dangsto kontrabandos bosus, meluoja bei sukčiauja. Visi tie kubiliai, kirkilai, kazlauskai, stoniai, bosai, janukoniai, čepanoniai, gelašviliai bei kiti jų bendrininkai - faktiškai satanistinės krypties veikėjai. Jie dažnai šypsosi televizijos ekranuose, jų nuotraukų pilna žurnaluose, jie rengia prabangias puotas. Gal tai jų pergalingas žygis? Gal jie dar ilgai karaliaus Lietuvoje? Labai abejotina - toks valdančiojo luomo klestėjimas tik Pyro pergalė. Nebetoli  valanda, kai elitas bus nušalintas nuo valdžios olimpo.