Kaip ylos iš kiauro maišo lenda vis nauji ir nauji vyraujančios Romos katalikų bažnyčios nusikaltimai. Nesibaigia tikinčiųjų klaidinimai.  Per daugelį metų mano įsteigtas fondas savo straipsniais bei kita veikla apie tai informavo visuomenę, šios vyraujančios bažnyčios hierarchus, jų vadovą Popiežių. Tačiau jokių permainų nėra. Ryšium su tuo, parašiau sekančio turinio kreipimąsi-prašymą:

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJAI

ministrui Juozui BERNATONIUI

Kopija: LR Prezidentei Daliai GRYBAUSKAITEI

LR Seimo pirmininkei Loretai GRAUŽINIENEI

Romos Katalikų Bažnyčios vadovui - Popiežiui PRANCIŠKUI

Vilniaus Arkivyskupui Gintarui GRUŠUI

Žiniasklaidos atstovams

 

 

                                                  KREIPIMASIS – PRAŠYMAS

.

VATIKANO PASLAPTYS arba TOKS JŲ REALUS GYVENIMAS.

PASISLĖPUS PO DIEVO KAUKE

 

Dėl vyraujančios sektos, veikiančios Lietuvoje Romos katalikų bažnyčios vardu, veiklos uždraudimo

 

Baudžiamasis kodeksas sako, kad matant nusikaltimus, privalu ne tik juose nedalyvauti, bet ir apie juos pranešti atitinkamoms institucijoms. Priešingu atveju  tampi nusikaltimo bendrininku.

 

 Tą pačią nuostatą  rasime ir Biblijoje:

 

Paulius sako: „Ištirkite, kas patinka Viešpačiui, ir neprisidėkite prie nevaisingų tamsos darbų, o verčiau atskleiskite juos.“ (Ef 5:10, 11) Būkime drąsūs, jei norime padėti žmonėms atsisakyti tamsos ir rinktis šviesą. Svarbiausia — nestokokime gailestingumo, rūpinkimės kitais, trokškime dalytis tiesos šviesa jų amžinai gerovei. (Mt 28:19, 20)

Vienintelė tikėjimo prasmė yra Tiesa. Tiek intelektualinė, tiek moralinė. Tiesa apie visatą ir žmogų. Ji negali būti privatizuota nei vienos tautos, nei vienos kultūros, nei tuo labiau – atskiro individo. Ji – universali. Arba ji nėra Tiesa.

 

Dėl teisingo Dievo Žodžio skelbimo pasaulio žmonėms, Romos katalikų bažnyčios vadovai organizavo kryžių karus, žudė ir degino ant laužų Tiesos skelbėjus. Išnaikinta šimtai milijonų nekaltų žmonių. Romos Katalikų Bažnyčios vadovas Jonas Paulius II pirmasis paprašė atleidimo už daugelį, per 2000 metų katalikų bažnyčios padarytų nuodėmių-nusikaltimų žmonijai. Jis atsiprašė už katalikų bažnyčios barbarišką elgesį su žydais, čigonais, eretikais ir moterimis. Jis kalbėjo, kad katalikų bažnyčia turi atgailauti už kryžiaus žygius, inkvizicijos procesus, už dvasininkų kolaboravimą per holokaustą. Neseniai už katalikų bažnyčioje lendančius į dienos šviesą pedofilijos skandalus atsiprašinėjo popiežius Benediktas XVI, o dabar tai daro popiežius Pranciškus.

 

Neveltui Naujajame Testamente teigiama: ,,Paimkite ir tikėjimo skydą bei dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį, su kuriuo užgesinsite visas piktojo strėles“... Būtent Dievo žodžio skleidimas, tikrųjų krikščioniškų vertybių plitimas visuomenėje gali padėti nuosmukio duobėje atsidūrusiai Lietuvai bei visam pasauliui, kuris eina sparčiu žingsniu į pražūtį.

 

Šiandienos pasaulyje paplitęs dvasinis nuosmukis sukelia ir materialines kančias-finansinius bankrotus, finansines krizes, vis labiau plintančias priklausomybes: alkoholizmą, narkomaniją ir lošimų maniją. Greta turtuolių getų atsiranda ir varguolių getai, gausėja getų judėjimo ir panašių satanistinių judėjimų gretos. Kaip galime įvardyti šias vis labiau plintančias blogio formas? Ir su kuo jos susiję? Ko gero šioje vietoje labai tinka ispanų teologo L.Fernandeso taikli išvada: ,,Yra šėtono tvirtovių, kurios užvaldo šalis ir ištisas bendruomenes, taip pat tokių, kurios įtakoja bažnyčias ir pavienius asmenis. Kur stovi tvirtovė, ten randasi demoniškų jėgų paveiktas mąstymo būdas“.

 

Kai kurie Katalikų bažnyčios hierarchai pamynė kertines krikščioniškas vertybes, jie neregėtai pralobo, jie pasižymi skandalingu elgesiu ir arogancija. Toks jų elgesys, jų gyvenimo būdas tikrai neprisideda prie stabilios visuomenės kūrimo ir humaniškų bei krikščioniškų vertybių įtvirtinimo. Lietuvoje šiuo metu dominuoja bulvarinė ,,akropolių kultūra“, o aukšto rango Katalikų bažnyčios veikėjai tik skėsčioja rankomis, bendradarbiauja su korumpuotais politikais ir oligarchais. Tiesa, kai kurie dvasininkai ir Bibliją studijuojantys aktyvūs krikščionys įvairiais būdais kovoja už autentiškos kultūros išsaugojimą, skleidžia krikščioniškas vertybes.

 

Mūsų kraštas yra atlaikęs daugelį išbandymų, yra daug vilčių, kad tik su Dievo pagalba pakilsime iš šios duobės, prasidės vertybinis virsmas. Tik tuomet ir įvyks esminės permainos-bus pažabota korupcija, skurdas ir socialinė nelygybė. Lietuvoje įsivyraus darna, žmonės atgaus pasitikėjimą savo valstybe. Tačiau pažeminti, paniekinti ir išblaškyti po pasaulį  lietuviai-emigrantai vargu ar sugrįš iš užsienio.

 

Aš esu laisvas krikščionis. Tikėjimo neatsisakau ir, matydamas Dievo darbus,  neatsisakysiu. Įkūręs ,,Biblijos studijos“ fondą, vykdau Dievo Žodžio skelbimą. Tačiau pasaulyje ir mūsų šalyje dominuojanti Romos Katalikų Bažnyčia, gal turi viršenybę Dievo atžvilgiu? Kūrėjo valia sutrypta, paniekinta, o vadovaujamos bažnyčios   tarnai vykdo man nesuprantamą veiklą, klaidindama pasaulio patikliuosius? Kyla pagrįstas klausimas, kieno jie vykdo valią?

Neveltui Naujajame Testamente teigiama: ,,Paimkite ir tikėjimo skydą bei dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį, su kuriuo užgesinsite visas piktojo strėles“,... Būtent Dievo žodžio skleidimas, tikrųjų krikščioniškų vertybių plitimas visuomenėje gali padėti nuosmukio duobėje atsidūrusiai Lietuvai. Dvasios vaisius reiškiasi visokeriopu gerumu, teisumu ir tiesa,- nes ką jie slapčia daro, gėda net sakyti. Bet viskas, kas atskleidžiama, tampa šviesos apšviesta, o kas tik apšviesta yra šviesa. Todėl sakoma: ,,Pabusk, kuris miegi, kelkis iš numirusių, ir apšvies tave Kristus“.(Ef 5,12-14)

 

Didžioji pasaulio visuomenės dalis turi vienokį ar kitokį tikėjimą. Vieni tiki pasaulio evoliucijos raida, kiti sukurtos kūrinijos Autoriumi, kuris įvardijamas Kūrėju (Dievu), treti garbina Kūrėjo sukurtus kūrinius ar gamtos reiškinius. Vyraujanti Lietuvos ir Pasaulio žmonijos tikėjimo stovykla – Romos Katalikų Bažnyčia. Ji pagrindinę vietą užima ir mūsų šalies gyvenime: švietime, kultūroje, politikoje, ekonomikoje, visuomeniniame gyvenime. Nors dvasinė bažnyčia turėtų būti pagal priklausomybę atskirta nuo pasaulietinės valdžios, tačiau realiame gyvenime to nėra.  Jie dirba išvien – ranka rankon. Katalikų bažnyčios atstovai dalyvauja netgi politikos šou rinkiminėje kompanijoje, švaistomos jiems biudžeto lėšos, kai tuo tarpu jų neužtenka vaikams, o iš pensininkų atimami paskutiniai senatvės pragyvenimui skirti grašiai.

 

Pagrindinis Romos Katalikų Bažnyčios tikėjimo kanonas yra Šventas Raštas – Biblija. Šiuo 66 knygų rinkiniu vadovaujasi daugybė kitų konfesinių religinių bendruomenių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Romos Katalikų Bažnyčia nuo pat jos įsikūrimo pradžios pažeidžia šios instrukcijos teiginius ir iškraipo tikėjimo esmę. Jie susikūrė savo instrukcijų leidinį ,,Katekizmą“. Tokiu būdu savo veikla ir nuostatomis  klaidina ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio tikinčiųjų bendruomenę. Ją klaidina ir veda į pražūtį. Visoje Biblijoje aprašyti įvykiai, pranašystės, Kristaus mokymo pavyzdžiai ir nurodymai iki šių dienų iki smulkmenų išsipildė. Galima teigti, kad pati instrukcija – Šventas Raštas (Biblija) yra be kliaudos, nebent viena ar kita pasitaikanti vertėjų padaryta  klaidelė, kurią studijuojantys Bibliją atranda,  suvokia ir atitaiso  pasinaudoję originalo kalba.

 

Romos katalikų bažnyčios pečius slegia ir dar viena dilema. Tai  absoliutus pasitikėjimas Bažnyčios vadovu. Ji tapo rimta grėsme pačios Bažnyčios turiniui ir prasmei. Daugelis tikinčiųjų renkasi pozicijas pagal seną, gerą lietuvių pasaką: ką senelis padarys – viskas bus gerai. Ar tikrai tai – gerai?

Norėtųsi tikėti, jog popiežiaus Pranciškaus norai – patys geriausi: taika, meilė, atvirumas. Bet žinome patarlę: gerais norais kelias į pragarą grįstas. Vargu ar tai – tik metafora.

 

DIEVAS – tai Aukščiausiasis Įstatymas, kuris valdo Visatą. Viskas paklūsta šiam Įstatymui. Jo suvokimas ir  laikymasis leidžia kiekvienam individui vystytis dvasinėje ir dorovinėje plotmėje.

 

Biblijoje parašyta: „VIEŠPATIES žodžiai yra tyri žodžiai, kaip sidabras, išmėgintas žemės krosnyje, septynis kartus išvalytas. Tu juos išlaikysi, o VIEŠPATIE, tu juos išsaugosi nuo šitos kartos per amžius“ (Ps 12: 6-7). Tai – viena iš Dievo žodžio eilučių, sakančių, kad Dievo žodžiai yra tyri, gryni, švarūs – be klaidų, neiškraipyti, ir kad Dievas juos išsaugos per amžius. Jau anomis dienomis, kai Paulius rašė Dievo jam duotus žodžius, buvo ne keletas, bet „daugelis”, kraipiusių Dievo žodžio tekstą. Apreiškimo knygos 22 skyriaus 18-19 eilutėse randame apaštalo Jono užrašytas eilutes, sakančias, kad negalima prie Dievo Knygos žodžių nei pridėti, nei iš jų atimti.

 

,,Jeigu kas prie jų ką pridės, Dievas jam pridės aprašytų šioje knygoje aprašytų negandų. Ir jeigu kas atims ką nors nuo šios pranašystės knygos žodžių, Dievas atims jo dalį nuo gyvybės medžio ir šventojo miesto, kurie aprašyti šioje knygoje“. Taip pat Senajame Testamente Mozė perspėjo Izraelio tautą, kad jie prie Dievo surašyto Įstatymo knygų nei ką pridėtų, nei iš jų ką atimtų (Iš 4:2).

 Kaip bebūtų liūdna, tačiau Dievo Žodis buvo iškraipomas nuo pat tos dienos, kai Dievas jį apreiškė žmogui.

Kalno pamoksle Kristus minias mokė: „Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys“ ( Mt 5, 17.18 ).

 

Įstatymo pakeitimo išdavoje stabų garbinimas veda į nuosmukį, į dvasinį aklumą. Kai garbinami stabai ir stabukai, tikima visokiais pramanais, tikrasis tikėjimas užmirštamas. Prieš du tūkstantmečius, Kristaus laikais tokiu dvasinio aklumo keliu ėjo fariziejai. Matydamas jų nuosmukį, Kristus savo mokiniams sakė: ,, Palikite juos;  jie - akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas  aklą ves, abu  į duobę įkris“ ( Mt 15, 14 ).

Parašyta: ,, Nesikraukite lobių žemėje,“... ( Mt 19,21; Lk 12,33-34; Jok 5,2.3, ...).

Ar Katalikų Bažnyčia laikosi šių nuorodų, pertekusi prabangoje - aukso, sidabro ir auksinių stabų apsuptyje? Gal katalikų bažnyčios hierarchams Dievo Įstatymas negalioja?

Parašyta: -

,,O vyskupas turi būti nepeiktinas: tik kartą vedęs, blaivus... turintis klusnius ir tikrai dorus vaikus. Jei kas nesugeba šeimininkauti savo namuose, tai kaip jis pasirūpins Dievo bažnyčia?! ( 1Tim 2-5 ).

Katalikų bendruomenėje įvestas celibatas. Tai ar ne viena iš didžiųjų nuodėmių, kai Dievo tarnai praradę teisę į šeimą, nuodėmiauja? Ar ne dėl šios priežasties, jie nespėja gesinti skandalus ir atsiprašinėti nuskriaustųjų viso pasaulio žemynuose pedofilijos skandaluose, vietoj to, kad panaikinti savo bendruomenės vadovų išleistus klaidingus į  įsakymus? Gyvenimas - gyva esama realybė, kurioje vyksta Kūrėjo ir kūrinių santykiai. Viską valdo Dievas, Kūrėjas, savo kūrybos Šeimininkas. Terminas  "Dievas" apima galią, asmenį ir tvarką (harmoniją).

 

Vienas žymiausių XX amžiaus fizikų Artur Kompton, Nobelio premijos laureatas, sakė: „Tikėjimas prasideda nuo žinojimo, kad Aukščiausiasis Protas sukūrė Visatą ir žmogų. Man nesunku tuo tikėti, nes plano buvimo faktas, taigi ir Proto – nenuginčijamas. Tvarka Visatoje, kuri atsiskleidžia prieš mūsų akis, pati liudija apie paties didingiausio ir pakylėtojo teiginio: „Visa ko pradžioje – Dievas“ tikrumą.

 

Buvau uolus katalikų bažnyčios tikintysis, kol nepradėjau studijuoti Biblijos-Šventojo Rašto. Esu įkūręs fondą, būtent Švento Rašto studijoms bei pagalbai paklydusiems tikėjime. Aklo tikėjimo išdavoje pasaulis ir Lietuva kenčia  teisinę, ekonominę,  politinę, o svarbiausia moralinę ir dvasinę krizę.

Kyla pagrįstas klausimas, kieno valią vykdo Romos Katalikų Bažnyčia, prisidengdami melu ir iškraipyta Tiesa? Tai ne kaltinimas, bet klausimas.

Šiandien pasaulis kraujuoja vesdamas savo kariauną prieš Dievo galybę.

Nors Romos katalikų bažnyčios vadovai atsiprašė už milijonus išžudytų krikščionių, pedofilijos nusikaltimus, lobizmo pasekmes, bet iš esmės vykdo tą pačią politiką. Neužtenka atsiprašymų, išorinius kraujo spalvos raudonus rūbus pakeisti baltais, o vidumi likti tokiems pat. Reikia vykdyti Dievo valią, o širdis atverti Kristui.

 

Aš pasikliauju Dievo Išmintimi, todėl prašau atkreipti dėmesį į  tai kas parašyta ir tenkinti prašymą.

 

 

     ATVIRAS LAIŠKAS LIETUVOS ŽMONĖMS

 

 

Viešas laiškas Lietuvos krikščionių bendruomenėms, tikintiesiems  ir  žiniasklaidos atstovams

 

Supažindinti tautą su Švento Rašto TIESA, 2015 m. fondas išleido leidinį ,,Tiesos šaukliai“. Šį atvirą laišką Lietuvos žmonėms daugelis yra skaitęs 2014m. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių nespėję tai padaryti, leiskimės į kelionę:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vadovei Dianai Varnaitei, Vilniaus arkivyskupui metropolitui Gintarui Grušui, Šiaulių r. savivaldybės merui Algimantui Gaubui, Šiaulių parapijos vyskupui E.Bartuliui, Šiaulių r. savivaldybės kultūros paveldo skyriaus vyriausiajam  specialistui Vytautui Kirkučiui, Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato  viršininkui Ričardui Šiumberevičiui

 

KELIAS VEDANTIS  Į PRAŽŪTĮ

 

Dėl naujos Kryžių kalno tvarkymo politikos

 

Vis didėjanti sumaištis viešajame respublikos gyvenime kelia didžiulį nerimą ir verčia dar kartą atkreipti dėmesį į vieną labai svarbų dalyką.

 

Visuomenė yra sudėtingas darinys,  panašus į gyvą organizmą. Jo darnų egzistavimą sąlygoja daugybė dėsnių, tame tarpe ir dvasinių, kurie užrašyti Dešimtyje Dievo Įsakymų. Deja, pastarieji  yra akivaizdžiai ir piktybiškai ignoruojami. Šis faktas pradeda kelti pavojų pačios visuomenės stabilumui: auga korupcija, ekonominiai bei kriminaliniai nusikaltimai, sudaroma terpė veikti būrėjoms, šarlatanams ir  stabmeldžiams.

 

Noriu atkreipti dėmesį, kad paskutiniuoju metu Kryžių kalnas Šiaulių rajone yra tapęs grėsminga žmonių klaidinimo ir stabmeldystės vieta. Stabų garbinimas daugybę kartų pasmerktas Šventame Rašte.

Įstatymų pakeitimo išdavoje stabų garbinimas veda į nuosmukį, į dvasinį aklumą. Kai garbinami stabai ir stabukai, tikima visokiais pramanais, tikrasis tikėjimas užmirštamas. Prieš du tūkstantmečius Kristaus laikais tokiu dvasinio aklumo keliu ėjo fariziejai. Matydamas jų nuosmukį, Kristus savo mokiniams sakė: ,,Palikite juos; jie - akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris“ ( Mt 15, 14 ).

 

Dėl teisingo Dievo Žodžio skelbimo pasaulio žmonėms, Romos katalikų bažnyčios vadovai organizavo kryžių karus, žudė ir degino ant laužų Tiesos skelbėjus. Išnaikinta milijonai nekaltų tikinčiųjų. Romos katalikų bendruomenės vadovas Jonas Paulius II pirmasis paprašė atleidimo už daugelį, per 2000 metų katalikų bažnyčios padarytų nuodėmių-nusikaltimų žmonijai. Popiežius atsiprašė už jų bažnyčios elgesį su žydais, čigonais, eretikais ir moterimis. Jis kalbėjo, kad katalikų bažnyčia turi atgailauti už kryžiaus žygius ir inkvizicijos procesus, už dvasininkų koloboravimą per holokaustą. 

 

Šiandienos pasaulyje paplitęs dvasinis nuosmukis sukelia finansinius bankrotus, finansines krizes, vis labiau plintančias priklausomybes-alkoholizmą, narkomaniją ir lošimų maniją. Greta turtuolių kvartalų atsiranda ir varguolių getai, gausėja satanistinių ir panašių judėjimų gretos.

 Kaip galime įvardyti šias vis labiau plintančias blogio formas? Ir su kuo jos susiję? Ko gero šioje vietoje labai tinka ispanų teologo L.Fernandeso taikli išvada: ,,Yra šėtono tvirtovių, kurios užvaldo šalis ir ištisas bendruomenes, taip pat tokių, kurios įtakoja bažnyčias ir pavienius asmenis. Kur stovi tvirtovė, ten randasi demoniškų jėgų paveiktas mąstymo būdas“.

 

Įkūręs fondą "Biblijos studijos“, vykdau Dievo Žodžio skelbimą. Aš, fondo ir krikščioniškų bendruomenių nariai, atliekame misionierišką darbą Lietuvoje. Pasaulyje ir mūsų šalyje manipuliacijų dėka Romos katalikų dominuojanti bažnyčia yra įgavusi įtaką, kurios dėka nustelbia kitas krikščioniškas bendruomenes. Kūrėjo valia sutrypta, paniekinta, o katalikų bažnyčios tarnai klaidina pasaulio patikliuosius. Kyla pagrįstas klausimas, kieno jie vykdo valią? Šėtono, kad nepaklūsta Dievo įsakymams ir Jo nustatytai tvarkai?

 

Dievo Žodžio skelbimas, tikrųjų krikščioniškų vertybių plitimas visuomenėje gali padėti duobėje atsidūrusiai Lietuvai. Mūsų kraštas yra atlaikęs daugelį išbandymų. Turime suprasti, kad tik su Dievo pagalba pakilsime iš šios duobės - prasidės vertybinis virsmas. Tik tuomet ir įvyks esminės permainos - bus pažabota korupcija, skurdas ir socialinė nelygybė. Lietuvoje įsivyraus darna, žmonės atgaus pasitikėjimą Dievu. O gal ir toliau klaidžiosime tamsos labirintais? Šiandien pasaulis kraujuoja, nes šėtonas veda savo kariauną prieš Dievo galybę. Gal tikisi jis savo pergale? Istorija to nerodo.

1993 m., po Romos katalikų bažnyčios vadovo popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo, Kryžių kalne įvyko gaisras. Sudegė pagrindinė betoninė skulptūra pavadinta Marija. Popiežiaus klūpėjimas prie jos ir malda  nepadėjo - nepasiekė dangaus.

Po pusmečio 1994.06.02 d. aš, pasikliaudamas Romos katalikų bažnyčios mokymu, suderinęs su Šiaulių m. Petro ir Povilo bažnyčios monsinjoru Kleopu Jakaičiu, savo lėšomis atstačiau sutrūkusį postamentą ir moters skulptūrą. Vėliau, mane Šv.Raštą studijuoti pakvietė Amerikos misionieriai iš krikščioniškos Kristaus bažnyčios, kur mokydamasis tarptautiniame „SUNSET“ Biblijos institute, Teksaso valstijoje, Lubocko mieste, supratau Romos katalikų bažnyčios klaidinimus.

 

Pamačiau, kad atstatydamas garbinamą stabą, aš pasitarnavau šėtonui ir prisidėjau prie tikinčiųjų klaidinimo. 2011m. pagaminau granito lentą su Dievo Žodžio perspėjimu, kad tikintieji atsigręžtų į Gyvąjį Dievą ir Jam vienam tetarnautų. Vandalai tuoj pat pavogė lentą. Šiaulių policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės. Jie nesugebėjo nustatyti kaltininkų. Po to, padariau naują granito lentą, tačiau ji buvo apstatoma kryžiais, paveikslais, gėlėmis ir kitais drožiniais.

 

Tikintiesiems paakinti buvo pritvirtinta granito lenta, bet greitai vandalai ją nudaigojo.  Teko pagaminti naują, tačiau ir ją netruko užmaskuoti paveikslais, gėlėmis, drožiniais, kryžiais, kad nebūtų galima perskaityti perspėjančių Dievo žodžių...

Teko imtis ryžtingų veiksmų. Nugrioviau savo pastatytą skulptūrą. Jos vietoje pastačiau dvi akmens plokštes su teisingais Dievo Įsakymais. Šis darbas išbuvo keturis mėnesius. Po to Romos katalikų bažnyčios šalininkai vandališkai nakčia nugriovė akmens plokštes su Dievo Žodžiu. Ikiteisminis tyrimas ir šį kartą liko be rezultatų. Nusikaltėliai nenustatyti.

 

Romos katalikų bažnyčios fanatikai be garbinamo stabo gyventi negali. Nakčia pasistatė naują plytų postamentą ant kurio užkėlė naują stabuką. 

 

Ant mano lėšomis įrengto postamento Romos katalikų bažnyčios šalininkai nakčia nuvertė dvi akmens plokštes su 10 Dievo įsakymų ir pasistatė tikinčiuosius mulkinti betoninę moters skulptūrą. Priedo, dar ir su vaikeliu, - atseit gimusiu Kristumi!!!

 

Koks absurdiškas aklumas! Ką tik gimusį vaikelį-į Kryžių kalną! Juk tai - ,,Piktoji magija“! ,,Ant kryžiaus jį!‘‘- šaukia aklųjų minia. Štai kodėl klesti pedofilija, homoseksualizmas, gėjų paradai ir kitokia bjaurastis. Vatikanas tą žino ir slepia, nes tai Tamsioji Vatikano pusė! Tačiau Lietuvos ir viso pasaulio valdžia vykdo demonų užsakymus ir su jais bendradarbiauja.

Šiaulių parapijos vyskupas E.Bartulis šį dirbinį pašlakstė vandeniu - ,,pašventino“. Todėl manau, kad jam žinoma, kas atvežė ir pastatė šią skulptūrą. Šiaulių r. savivaldybėje buvo sprendžiamas klausimas dėl šio vandalizmo akto. Policija eilinį kartą pasirodė neįgali nustatyti nusikaltėlius.

 

Diskutuota apie statinius Kryžių kalne

 

Rajono vadams pateiktas rimtas iššūkis. Kaip pasielgti ir kam paklusti, klaidintojams ar Dievui? Dievas sako: ,,NEBIJOKITE!

 

2012 vasario 22 d. sutartu laiku nuvykau pasikalbėti su Šiaulių rajono savivaldybės vadovais – meru Algimantu Gaubu, administracijos direktoriumi Kęstučiu Lukšu ir mero pavaduotoju Antanu Bezaru (aut.past. šiuo metu meras. Jo mąstymas ir pastabos pasižymėjo išmintimi).

 

Diskusijoje, taip pat dalyvavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vadovas Rytis Budrys, Meškuičių seniūnė Jolanta Baškienė ir savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėja Sigita Tauterienė. Buvo kalbama apie įvykdytą vandalizmo aktą, nugriaunant 2 akmens plokštes su Dešimt Dievo Įsakymų ir ant mano įrengto postamento nakčia naujai pastatytą betoninę skulptūrą bei sugadintą pamatą, šviestuvą, perspėjančią plokštę...

Buvo svarstoma, kad naujai pastatytą skulptūrą privalėtų pasiimti Romos katalikų bažnyčia, o tą vietą išvalyti nuo postamentų, kurių atsirado net du (vienas vėl nakčia - raudonų plytų). Kas aikštelėje galėtų būti – diskusijų tema. R. Budrys priminė, jog kažkada stovėjo koplyčia, o XX a. pradžios nuotrauka liudija, jog Kryžių kalne ganėsi ožkos.

 

2013 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-129 paruoštos naujos Kryžių kalno taisyklės, kuriose nurodyta, kad jokie betoniniai statiniai Kryžių kalne neleidžiami, o medinių kryžių aukštis neturėtų viršyti 3 m. Tačiau katalikų bažnyčiai jokios taisyklės negalioja. Jie savavališkai Kryžių kalne, negavę raštiško Valdytojo (Kultūros paveldo skyriaus) leidimo, 2012 m. rug­sė­jo pradžioje greta betoninės moters skulptūros pastatė neleistino dydžio du didžiulius kry­žius-dvy­nius.

 

Jie buvo skir­ti te­ro­ris­tų iš­puo­lio JAV au­koms ir su­griau­tiems dan­go­rai­žiams-dvy­niams pa­gerb­ti. Rug­sė­jo 11-ąją – iš­puo­lio die­ną – kry­žiai buvo pa­šven­tin­ti. Kryžių pastatymo iniciatoriai, - LR Seimo narys, besigydantis nuo alkoholio Egidijus Vareikis ir Šiaulių parapijos vyskupas Eugenijus Bartulis.

 

Už šiuos vandalizmo darbus, nugriaunant dvi akmens plokštes su Dievo Žodžio įsakymais, spjaunant Dievui tiesiai į veidą, Romos katalikų bažnyčia gavo ,,atlygį“ - degė ne tik Tytuvėnų vienuolynas su sukauptais jų lobiais, įgriuvo bažnyčios stogas, bet eilinį kartą degė Kryžių kalnas, viena po kitos liepsnojo dešimtys katalikų bažnyčių. Šie faktai parodo, kokios pasekmės ištinka tuos, kurie kovoja prieš Dievą. Manau, tai ne pabaiga.

Kadangi viešai buvo paniekintas Dievo Žodis – nugriautos akmens plokštės su Dešimčia Dievo įsakymų Šiaulių r. Kryžių kalne, prašau, Romos katalikų bažnyčios su jų šalininkais atstatyti minėtas dvi plokštes į buvusią vietą, sutvarkant postamentą į buvusį lygį.

 

Šiaulių r. kultūros paveldui, rajono policijos komisariatui yra parašytas ne vienas prašymas ir skundas. Informuota daug kartų pokalbiuose telefonu ir susitikimuose asmeniškai, buvusi kultūros paveldo vedėja S.Tauterienė, tačiau jokio rašytinio atsakymo nesu gavęs ir joks galutinis sprendimas šiuo klausimu nepriimtas. Mano pozicijai pritaria, tačiau tai slepia viešai.

Kryžių kalnas paverstas prekiautojų tarsi plėšikų landyne. Tai atliekų, įvairiausių Dievo uždraustų drožinių, paveikslų sąvartynas. Jis minimas tarp 25 baisiausių vietų žemės planetoje. (http://www.adme.ru/svoboda-puteshestviya/25-samyh-strashnyh-mest-na-planete-786160/).

 

 

KĄ DARYTI, KAD ,,VILKAI BŪTŲ SOTŪS IR AVYS SVEIKOS‘‘?

 

SPRENDIMO BŪDAS

 

Siūlau racionalų piliakalnio sprendimo būdą, kaip Kryžių kalną vietoje baisiausios žemės planetoje vietos, paversti mėgstamiausia Šviesos ir Tiesos skleidimo vieta.

Reikia labai nedaug: pakeisti mąstymą ir vietoje pardavinėjamų žudymo įrankių – kryžių su neva tai Kristaus drožtu ar lietu atvaizdu, horizontalioje kryžiaus dalyje užrašyti Dievo Žodžius. Juk Kristus gyvas, prisikėlęs. Dvasios išdavoje gimęs, niekada joje nebuvo miręs. Jo kūniška mirtis taipogi nugalėta - prikelta.

 

Dievas uždraudė Jo atvaizdą piešti ar drožti II Įsakymu. Romos katalikų bažnyčia nusiplautų vieną iš didžiausių savo nusikaltimų atitaisydama panaikintą II Dievo įsakymą: ,, Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų“( Iš 20 ) .

 

Golgotos - mirties piliakalnis taptų atversta Biblijos knyga.

Prie centrinio įėjimo į piliakalnį galėtų pasitikti užrašas su Kristaus žodžiais, kad Jis yra: TIESA KELIAS GYVENIMAS ir dvi akmens plokštės su pilnais neiškraipytais Dešimties Dievo Įsakymų tekstais. Darbus atlikčiau savo jėgomis, talkinant krikščionims - savanoriams. Piliakalnio kryžių sąvartyną tektų išvalyti, nes ši vieta jau yra patekusi į šiurpiausių pasaulio vietų sąrašą. Nežiūrint to, nebūtų nuskriaustų. Amatininkai ir prekiautojai neliktų be darbo, o turistų skaičius padidėtų.

 

Lietuva vietoje Marijos žemės, tapusios viena iš pirmaujančių pagal savižudybių, alkoholio suvartojimo, skyrybų, žmogžudysčių, autoavarijų skaičių, virstų palaiminta Dievo tauta.

 

 Atitaisyti padarytas klaidas niekada nevėlu. Kalčiausi ne tie, kurie daro nusikaltimus, bet tie, kurie žinodami tai, neperspėja, nesustabdo ir juos slepia. „Dievas nori, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų Tiesos pažinimą.”

Jeigu jūs dar nesate tikras, kur praleisite savo amžinybę – Danguje ar Ugnies ežere, tuomet jums reikia šiandien tuo užsitikrinti. Jums tereikia tikėti Jėzumi Kristumi kaip savo Gelbėtoju.

Negavęs atsakymo per LR priimtų įstatymų nustatytą laiką laikysiu, kad su tuo ką išdėsčiau sutinkate. Tuomet būsiu priverstas savo jėgomis pašalinti naujai pastatytą skulptūrą nuo mano lėšomis įrengto postamento. Darbai bus atlikti pagal ankstesnį sprendimą paviešinant juos per visas žiniasklaidos priemones Lietuvoje ir užsienyje.

 

Dėl akių dūmimo atsakymai gauti, bet vietoje to, kad atitaisyti klaidas, spręsti problemas verkšlenanti Romos katalikų bažnyčia dėl pinigų stygiaus, suskubo ir paruošė naują projektą. Dabar  Kryžių kalną apstato masyviomis skulptūromis (stabais) ant akmens mūro pamatų, kad ir toliau galėtų mulkinti tikinčiuosius, o bobutės šliaužiotų keliais ir lankstytųsi medžio drožiniams.

Teisingiausią sprendimą  žodžiu pasiūlė vienas aukštas pareigūnas. Jo nuomone, kad ką darome privalome ir daryti, nes vykdome ne žmonių, bet Dievo valią. Raštu atsakyti negalįs, nes tektų apleisti jam  postą dėl prieštaraujančių tam (suprask, katalikų hierarchų ir jiems talkinančių). Antra vertus pareiškė, kad jis viso labui tarnauja pasauliečiams, o mes Dievo-dvasinai tarnai. Tokiu atveju  leidimas iš žmonių dėl Dievo žodžio skelbimo ir Kristaus sekėjų daromų darbų mums nereikalingas.

 

Laukiniai žvėrys savo teritorijas atžymi apšlakstydami šlapimu arba išmatų spiručiais. Žmonės riboženkliais ar tvoromis. Romos  Katalikų Bažnyčia nepaisydama antro Dievo įsakymo, jį panaikinusi, atžymėjo stabais (medžio drožiniais). Kas tai? Šios klaidinančios bažnyčios viršenybė kitų krikščioniškų bendruomenių atžvilgiu? O gal  šis žemės lopinėlis liko jų privati nuosavybė?

 

Daugiau medžiagos šiais klausimais rasite internet:http://www.tiesoskariai.lhttp://www.tiesoskariai.lt/straipsniai-65/lt/ ; http://www.tiesoskariai.lt/lt/search.html

http://www.delfi.lt/veidai/kinas/kataliku-baznycios-krize-sukelusi-istorija-t-mccarthy-filme-sensacija.d?id=70368304...

Šiurpi tyla apie pedofiliją  : http://www.sarmatas.lt/03/siurpi-tyla-apie-pedofilija-internete/