STRAIPSNIAI
Alvydas VEBERIS. SUJUDINTAS ŠIRŠYNAS 2d.

 

                                                

 

 

                              SUJUDINTAS ŠIRŠYNAS

 

 

            

                              

SVARBIAUSIA NEPRARASTI SAIKO, KAD NEUŽSPRINGTI

 

 

                    Direktorei šlubuoja atmintis

   

Po mano parašyto laiško, VŠĮ ,,Vilties namų“ direktorė L.Biržitienė parašė man atsakymą. Ji  daugelį faktų nuneigė arba iškraipė tiesą. Rašo, kad jai nėra žinoma, kad  buvęs jos vadovaujamų globos namų (turinčių psichinę negalią)  gyventojas K.Šimašius net du kartus buvo pabėgęs dėl psichologinio smurto iš jos įstaigos ir prašėsi nakvynės pas būsimą darbdavį.  Ten negavęs, nes pajungta nakčiai signalizacija, kreipėsi į mūsų fondą, kur buvo suteikta laikina  jam pagalba apsigyventi, kad neliktų gatvėje. Atgal grįžti į savo gyvenamą vietą VŠĮ ,,Vilties namuose‘‘ dėl psichologinio direktorės ir jos darbuotojų smurto, kategoriškai atsisakė. Kokia ji vadovė, jei nežino kas dedasi jos įmonėje? Taip pat apsimetė, kad nežino, kaip jos darbuotojai veda susirinkimus ir apie ką jos soc. darbuotoja Simona  globotiniams kalba. Turbūt tuo metu grybaudama Šimonių girioje ir negali girdėti, bet vadovės pareiga būti visuotiniuose susirinkimuose, kurie vyksta ne taip dažnai. Kad susirinkimo eigą išgirstų, aš galiu jai pateikti susirinkimo  garso įrašą. Keisčiausia tai, kad vieniems reikalinga susirinkime susipažinti su jos  naujai išleistomis vidaus taisyklėmis, o kiti su direktore miške grybauja. Atsakyme skleidžia melą, kad aš be globotinių ar jos leidimo paveiksluoju ir nuotraukas talpinu internete, žiniasklaidos priemonėse. Tai dar vienas jos eilinis melas. Yra tiek globotinių, tiek jos pačios rašytinis sutikimas su jos parašu ir antspaudu.

 

Šioje įstaigoje, užmaskuojant verslą daromą iš globotinių skriaudų, rengiamos prabangios puotos. Į jas  pasikviečiami jiems naudingi biurokratai. Stalai lūžta nuo valgių ir nustatytų  alkoholio butelių. Visa tai daroma neįgalių globotinių su psichine negalia akivaizdoje ir jiems leidžiama mėgautis alkoholiu!! Tai vyksta gimtadienių, kitų jų rengiamų švenčių metu. Direktorei esu padaręs pastabą. Jos atsakymas buvo: ,,Ar jie ne žmonės? Ir jie nori paskanauti.‘‘ Jos mąstymu,- negeriantys yra ne žmonės. Ar ne dėl šios priežasties šioje įstaigoje ir aplamai valstybėje  krūva neįgaliųjų? Ar tokie vadovai gali išvis vadovauti tokioms įstaigoms? Ar ne dėl tokios  priežasties  ir tokio mąstymo būdo pati augina neįgalų sūnų?  Šioje įstaigoje rūko moterys ir vyrai. Girtaujama. Vyksta psichologinis smurtas ir muštynės. Mėtosi kambariuose išgerti ir tušti alaus ,,bambaliai‘‘.  Apie tai,  besilankydamas įmonėje, ne kartą informavau administraciją, kodėl jie to nemato. Sujudintas ,,širšynas“ vos manęs neužkapojo savo ilgais liežuviais ir pasmailintais ,,snapais“. Iš visų pakampių sulėkė krūva darbuotojų. Vietoje to, kad matytų ten vykstančią betvarkę, guodžiasi, kad nespėjantys.  Gintis nuo teisingų pastabų personalo į marias. Praeitais metais  vienas jų globotinis K.Jutis iššoko iš II aukšto balkono.  Jis buvo  uždarytas jame ir neįleistas į vidų. Dėl šios priežasties išsisuko ir susižalojo koją. Vietoje to, kad būtų gydoma sužalota koja, nuvežtas į psichiatrijos skyrių ir ,,pumpuojamas“ savaitę vaistais, kad nusiramintų.

nuotr. globotinis neįgalusis našlaitis  Kęstutis Jutis ilgai gydėsi koją, kurią susižalojo ,,prestižiniuose‘‘ Panevėžio VŠĮ ,,Vilties namuose.

 

 Tik po to medikai prisiruošė sužeistą ir ištinusią koją sugipsuoti, ją gydyti.  Dėl tokio nerūpestingumo ir nusikalstamų tiek medikų, tiek tokios įstaigos vadovės veiksmų globotinis antri metai sunkiai vaikšto. Ne kartą jis buvo pabėgęs iš šių namų, kad nevežtų į ligoninę raminti be reikalo vaistais. Kol gyveno pas ankstesnius globėjus, vaistų ir ligoninės pagalbos niekada jam  nereikėjo. Pašlijo jo sveikata tik gyvenant šiuose išgirtuose prestižiniuose namuose. Nusiraminimui pastoviai geria kavą, stiprią arbatą ir be perstojo nuodija organizmą tabako gaminiais.  Likusi iš jaunuolio oda ir kaulai. Sveria kiek daugiau nei 50 kg.  Neįsigilinęs į vidaus tų globotinių problemas, anksčiau ir aš mąsčiau, kad tai puikūs namai. Materialinė bazė puiki. Globoja užsieniečiai. Deja. Egzistuoja ir antra nematoma, užmaskuota negalią turinčių ir ,,daržovėmis“ paverčiamų globotinių, medalio pusė.

 

Man berašant šį straipsnį neįgalusis (veiksnus) jų globotinis K.Jutis su policija ir medikų pagalba eilinį kartą vėl buvo išvežtas į ligoninę. Mat pastarajam paprašius dėl skausmų skrandyje ir širdyje vaistų, įmonės darbuotojos Aldona ir Monika kaip visada apsimetė nieko nežinančios. Iš tikro, medicinos  darbuotojo ir psichologo pagalbos ši įstaiga neturi. Įstaigoje gyvena virš 24 globotinių su psichikos negalia. Kai užvaldo tokius ligonius skausmai, jie tampa agresyvūs, nes jiems pagalba neteikiama. Tada kaip mano straipsnyje aprašyta vežami į ligoninę, kad medikai nuraminimui ,,pumpuotų" vaistus, padarant juos ,,daržovėmis". Jokių teisių jie neturi ir save apginti jie negeba. Kas jais patikės, kad jie sako tiesą ir kovoja už savo teises. Dauguma tokių neįgaliųjų atsiranda ne tik dėl asocialių gimdytojų kaltės, bet ir dėl valstybės sukurtų įvairiausių įstaigų biurokratų priežiūros stokos, aplaidaus jų darbo. Tokie neįgalieji neturi į ką atsiremti, jie tiesiog sugniuždyti, pasmerkti.  Jiems kaskart kalama į galvą, kad jie ,,durneliai“. Galiausiai jie pradeda tuo patikėti.  Bendraudamas su jais, pastebėjau, kad nemaža  jų dalis turi daugiau išminties ir proto,  nuoširdžias, gailestingas atviras širdis už savo ,,globėjus“, darančius iš jų verslą.

 

Kiek pastebėjau tai ne tiek ligoniams, kiek darbuotojams reikia psichiatro pagalbos. Jie dirba agresyviai, iššaukiančiai, patys provokuoja konfliktus. Tokiems darbuotojams be meilės ir atjautos su ligoniais sunku rasti bendrą kalbą.

Globotinis K.Jutis nuvežtas į ligoninę šaukėsi pagalbos ir pranešė apie vykstantį incidentą telefonu.  Kalbėjo ramiai, išdėstė savo mintis ir priežastį, kad veža jį norėdami užčiaupti, kad nesiskųstų ir nereikalautų vaistų, paliekant užrakintą psichiatrijos skyriuje. Susisiekęs su VŠĮ darbuotoja Aldona, perspėjau ją, kad jei nesusitvarko su globotiniu ir yra problemų, nepaliktų jo ligoninėje, o vežtų į mūsų fondą. Jis mūsų fonde iki apgyvendinimo VŠĮ ,,Vilties namai" išgyveno 4 metus. Problemų su juo nebuvo.

Po mano skambučio nepaliko ligoninėje, o susigrąžino atgal. Matyt, darbuotoja Aldona pasitarė su vadove L.Biržitiene, kad globotinio palikimas ligoninėje, ,,pumpuojant“ raminančius  neišeis  joms į gera. Arba pabūgo, kad ir šis iš jų namų pabėgs, nors tam turi pilną teisę. Aišku tiek, kad dėl šventos ramybės medikai suleido vieną ampulę, kad ligonis nusiramintų ir vaistų iš globėjų neprašytų. Grįžęs paskambino, kad suleisti vaistai jį migdo.

 

 

Kęstas Šimašius, kuris  po Ventos globos namų, pakeitė net tris vadinamus globėjus sako: ,,Visų tokių globėjų tikslas vienas, - išnaudoti likimo nuskriaustuosius ir iš jų turėti naudos‘‘. Net jam dar nepalikus šių namų,  nuspėdama L.Biržitienė tokias jo užmačias, įspėjo, kad jei išeis iš jų,  nupirktus rūbus už valstybės jiems skiriamas lėšas ar gautas iš labdaros, neduos. Juos laikė po raktu. Iš tiesų, pabėgant K.Šimašiui iš šių namų paleido su viena suplyšusių kojinių pora ir vienomis apatinėmis kelnaitėmis. Negrąžino net mūsų fondo dovanotos striukės, batų, tapkių... Tai rodo tokių vadovų visišką nuosmukį, amoralų elgesį. Vadovė L.Biržitienė kuria naują įstaigos filialą, ištisai guli ant naujų projektų rašymo, kad vis gautų naujų lėšų. Ar neužsprings, susirgus pinigų liga? Puola padėti krūvai likimo nuskriaustųjų, o turimą vieną savo šeimos neįgalų asmenį nesugeba prižiūrėti!!

 

Kol jos vyras nebuvo prikaustytas prie lovos, tol neįgalųjį savo sūnų tampydavo maitinti į šią įstaigą. Dabar jo priežiūrai naudoja  globotinį Garį mokėdama jam atlygį.   Visą dieną pastarasis dirba nelegaliai ir kitose vietose bei vienam iš jos rėmėjų. Tai kaip čia taip? Ar ne teisingiau būtų, kad dalį valstybės skirtų pinigų jų išlaikymui, padengtų tie dalinai veiksnūs globotiniai, kurie geba užsidirbti  patys?  Lėšos šiuose namuose skiriamos ganėtinai didelės. Vos ne po tūkstantį eurų vienam asmeniui! Ir tai neskaitant rėmėjų, užsieniečių, labdaros organizacijų, ES skiriamos paramos. Bepigu tokiems namams rodyti prabangą, pasislėpus po paviršutiniškų tikrintojų mandatais, pasislėpus po  popierinių ataskaitų stirtomis. Tokioms įmonėms reikalinga išsami giluminė analizė, o ne popierinės nušlifuotos ataskaitos ir suvestinės. Privalo būti įvertintas žmogiškasis faktorius ir nusiskundimų analizė. Neapsikentusi tokių įstaigų darbu ir veidmainyste garsiai savo nuomonę išsakė LR  Prezidentė.

 

Po našlaičių skundų sujudintas ,,širšynas“ griebėsi atakos. Tuoj buvo sukviesti ne tik neįgaliųjų tėvai su vaišių nukrautais stalais, bet skubiai išėjo LRyto Aido Makštučio pilnas pagyrų ir liaupsių straipsnis, pagal vadovės L.Biržitienės pasakojimą. Straipsnį pakomentavo  fondo vadovas

 Svajūnas Marcinkevičius. Jis rašo :

 

Priedanga tikrai įstaigos veiklai. Priešprieša realybei.

 

Apie šioje nuorodoje išgirtus lryto autoriaus Aido Makštučio VŠĮ ,,Vilties namus" rasite A.Veberio straipsnį  pagal šią nuorodą arba ,,Laisvo laikraščio‘‘ Lietuvai Nr 43,44). Skaitysite  ne užsakomąjį straipsnį išoriniui blizgesiui, bet betarpiškai autorius stebėjo verslininkės L.Biržitienės darbą nuo įmonės įsikūrimo pačios pradžios. Tai jau penkiolika metų.  Į jos vadovaujamą įstaigą jis nukreipė ne vieną neįgalųjį. Deja, kurie turėjo nors kiek savo sveiko proto, ten negalėjo užsibūti. Ne vienas pabėgo iš šių namų. Vieno neįgaliojo ko gero nebėra net gyvųjų tarpe dėl jų tokio ,,nuoširdaus" darbo, apie ką direktorė postringauja. Kitam (K.Jučiui) buvo ruošiamos laidotuvės. Deja, jos neįvyko, nes tų namų gyventojas po kelių praleistų dienų gamtoje grįžo. Tik ne atgal į šiuos namus, bet į mūsų fondą. Neseniai pabėgo dar vienas neįgalusis našlaitis, pajutęs direktorės ir kolektyvo psichologinį smurtą. Jo apgyvendinimui šiuose namuose griežtai priešinosi Panevėžio našlaičių fondo vadovas T.Jasinskas. Sakė, kad našlaitis paklius į kalėjimą. Materialinė bazė, kaip LRyto autorius nurodo puiki. Tačiau yra kita medalio pusė, kurios kiekvienas, pabuvęs vos keletą valandų šiuose namuose, nepamatys. Tai šių namų moralinis ir dvasinis skurdas. Neįgalusis šių namų gyventojas Garis talkina direktorės neįgaliajam sūnui prižiūrėti. Už darbą direktorė moka atlygį. Tai ką komentuoja direktorė, tai dviveidės postringavimai. Apie šios įstaigos problemas surašyti globotinių nusiskundimai ir išsiųsti LR atsakingoms institucijoms. Matyt, šis autoriaus Aido Makštučio straipsnis, tik priedanga tikrai įstaigos veiklai paslėpti.

 

Su tokiais pavyzdžiais nuskriaustieji susiduria beveik visuose respublikos globos namuose ar daugelyje įkurtų šeimynų. Tai savotiški kalėjimai. Globotiniai juos vadina pragaru, pekla ar koncentracijos įstaigomis. Ir tai ne be pagrindo. Valdininkija tokiose įstaigose užima šiltas kėdes ir naudojasi asmeniniams tikslams materialine gerove. Globotiniams sudaro sąlygas, kad jie liktų nemąstančiomis būtybėmis ir neduok Dieve, kad dar kam nors skųstųsi. Tam visais įmanomais būdais užkertamas kelias.

 

KENČIA AUKOS IR JIEMS SUTEIKIANTYS PAGALBĄ

 

Šioje istorijoje taip pat. Štai „Vilties namų“ kitas pabėgėlis Kęstas nuvyko pasisvečiuoti pas savo seserį Ligitą Bartkutę. Vieną vakarą jos sugyventinis D.Dragenis sukėlė ne pirmą šiuose namuose smurto sceną. Sesuo su vienu nepilnamečiu sūnumi spėjo pabėgti, tad kliuvo ir Kęstučiui. Smurto sceną matė paliktas vyresnysis  sūnus.

Tai sužinojusi L.Biržitienė, suskubo skambinti Kęstui ir bandyti jį susigrąžinti atgal. Šis net nesileido į kalbas. Tuomet griebėsi meilikauti su Kęsto seserimi Ligita, manydama, kad ši paveiks Kęstą.  Ją įtikinėjo, kokie puikūs jos namai.  Naudoja švedišką modelį.  Pamiršo paminėti, kad gyveno Kęstas palėpės kambaryje trise ir šuo, kuris smirdi ir turi blusų, kurių išeidamas atnešė į suteiktas Fondo patalpas.  Abi suokalbininkės „varė“ mano adresu. Viena kitai pritarė, kad esu sektantas ir joms nepriimtina Biblija. Nors abi vargu ar žino, kas yra sekta ir kas rašoma Biblijoje. 

Pasiteiravau ar Šilutės vaikų teisių skyriui žinoma apie L.Bartkutės šeimoje auginamus vaikus ir šią šeimą.  Tarnyba atsakė, kad jiems nežinoma ši šeima ir ten vykstantys konfliktai, nors  šioje šeimoje smurtas, barniai, ne kartą kviesta policija,  sugyventiniui iškelta baudžiamoji byla. Tai koks valstybės  išlaikomų įstaigų bendradarbiavimas? Ar ne dėl tokių motinų ir vaikų teisių, policijos  tarnybų aplaidaus darbo  garsiai trimituoja motinos ir jų šalininkai, kai vaikai atimami į pakliūna į neabejingų valstybių tarnautojų rankas? ( Skandalai Norvegijoje)

 

Po šių įvykių smurtautojas D.Dragenis prašė atleidimo, nes supranta, jeigu Kęstutį imčiau ginti iki galo, jam „kvepia“ kalėjimas, kurio duona jam pažįstama.  Ligita manęs klausė ką daryti? Aš jai patariau, kad kol su peiliu neperdūrė jos pačios, mąstytų kaip elgtis. Pasiguodė, kad viena neišlaikys savo vaikų, nes stovi darbo biržoje ir tegaus tik pašalpas. Aš jos paklausiau, kas jai svarbiau? Palaidas amoralus gyvenimas,  paskutinio jos sugulovo smurtas prieš ją pačią mažamečių vaikų akivaizdoje, gyvenimas iš soc. pašalpų,  jos  lakstymas dėl smurto iš savo namų ar  neįgalus jos brolis - našlaitis, kurio sveikata, po smurtautojo veiksmų buvo pašlijusi? Pasirodo, kad jai svarbiau sugulovas.  Jis palikęs savo žmoną  su 3 mažamečiais vaikais treti metai randa guolį jos lovoje, drauge rūko, palaiko namuose  kompaniją prie ,,bambalių“.  Po to dažnos ,,peštynės‘ vaikų akivaizdoje.

Tokie vaizdai, kaip žemiau nuotraukoje  lenda ne tik iš televizijos ekranų.  Jie rodomi mūsų vadinamo elito, žemiškų ,,žvaigždžių“, šou programose. Tokiais gestais  ,,mėgautis“ galime ne tik paauglių elgsenoje, kurie pavyzdį ima iš suaugusių degradų vaizduotės.

nuotr. Šilutės m. smurtautojas D.Dragenis pabėgęs su peiliu  rankose iš policijos glėbio. Šie pareigūnai, kaip ir Vilniuje paleidę nusikaltėlį su Kalašnikovu, liko musę kandę. Policijos tyrėja J.Šicienė nutarime vietoje peilio kalba apie batų šaukštą!! Tai kodėl tiems degradams nedemonstruoti tokios savo išmonės?

 

Kaip padėti skriaudžiamajam ir kas gali ryžtis kovoti su ,,širšių“ lizdais? Ar ne dėl  visuomenės ir biurokratinių įstaigų abejingumo, tėvai mėto gyvus kūdikius į šulinius, paauglės dega bagažinėse, policijos stebimi nusikaltėliai girtauja ir žudo nekaltas aukas, o nusikaltėliai iš policijos rankų su Kalašnikovais ar kitais nusikaltimo įrankiais pasprunka iš jų panosės, o šie lieka musę kandę?  Našlaitis Kęstas kol kas nepasimeta, nors buvo priverstas palikti VŠĮ ,,Vilties namus“. Fondas  dar kartą nepaliko likimo valiai neįgalaus skriaudžiamo našlaičio ir suteikė reikiamą pagalbą kol jam bus rasta tinkama nuolatinė gyvenimui vieta.

 

 

 

KAIP DIENA IR NAKTIS

 

Kaip priešingybė įvairaus plauko globos įstaigoms yra Panevėžio r. įsikūrusi Grigaliūnų šeimyna. Du žmonės daugybę metų dirbo be atlygio, o dabar dviese, daug kuklesnėmis sąlygomis nei Vilties namuose“, globoja keliolika likimo nuskriaustųjų. Šeimynoje globotinių beveik yra tiek pat, kaip ir aprašytuose VŠĮ ,,Vilties namuose“.  Bet didžiulis kontrastas VŠĮ namams, kurie turi etatinių personalo darbuotojų beveik tiek pat kiek globotinių. Priedo, dar šiuose namuose  sutiksime talkinančius studentus pagal įvairias programas.  Finansavimas ne tik administracijos, bet ir globotinių skiriasi kaip diena nuo nakties. Kuriuose namuose  globotiniai kelia daugiau rūpesčių ir reikalauja didesnės pagalbos? Manyčiau, Grigaliūnų šeimynoje.

Viena turėti atviras širdis ir visai kas kita - vystyti  verslą iš nuskriaustųjų. Tokia ta žmonėse moralė. Kai pas žmones nelieka Dievo, Jo priešininkas velnias susuka galvą. Tie, kam dievu tampa pinigas, anksčiau ar vėliau lieka prie suskilusios geldos. Ne be pagrindo VŠĮ ,,Vilties namų“ direktorė L.Biržitienė augina neįgalų sūnų, jos vyras kaip milžinas atgulė į ligos patalą, namai sudegė iki pamatų... Ji nesugeba prižiūrėti savo neįgalaus vieno sūnaus, bet lipa per kitų neįgaliųjų galvas, vystydama savo verslą dėl savo materialaus gerbūvio ir savo šeimos dinastijai  tęsti verslą. Tai tik priedanga, kad gailestinga mama, kankinė, auka, geradarė... Jos verslo pėdomis seka agresyvaus būdo dukra kuri jau šiuose namuose dirba.

 

BŪTINI POKYČIAI

 

Kiek gali tęstis mūsų pragirdytoje šalyje tokia betvarkė (,,bespridielai‘‘) vaikų globos namuose, šeimynose, soc. rizikos šeimose, įkalinimo įstaigose... Piliečiai liko abejingi, įbauginti, persekiojami už išsakomą tiesą ir sukandę dantis laukia pokyčių. Visuomenė apvogta, nusivylusi, išgąsdinta politinių ir ekonominių intrigų, išblaškyta po pasaulį, praradusi bet kokį ramybės ir teisingumo jausmą,  pragirdyta, amorali, dvasiškai kvailinama,  o dalis jos piliečių degradavę visomis prasmėmis. Šiuo metu atkreiptas padidintas dėmesys, į mano ir daugelio žiniasklaidos atstovų iškeltas jautrias ir vis nesibaigiančias  temas,  ne tik LR ministro pirmininko A.Butkevičiaus, soc. apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, vaikų teisių kontrolierės Editos Žiobienės. Šiais klausimais neigiamai atsiliepia ir susirūpinusi  LR Prezidentė. Globotiniai tik statistiniai vienetai verslui.   

 

Atsakingoms institucijoms reikia rimtai  susirūpinti ir beatodairišku valstybės išlaikomų globos namų draskymu. Turi būti padidintas dėmesys į kokias šeimynas ar globėjų rankas paklius nelaimėliai. Ar ne padaugės išnaudojimo faktų ir pedofilijos skandalų skaičius? Privalo būti užtikrinta tokių šeimynų ar globėjų atviros durys visoms kontroliuojančioms  institucijoms, žiniasklaidai, visuomenei. Priešingu atveju, atsivers naujos žaizdos neapgalvotam žingsniui.  Kiek tenka išsiaiškinti su suaugusiais našlaičiais, išaugusiais globos namuose, asocialiose šeimynose, pas vienišas motinas, kurios gyvena su sugyventiniais, tai būtent ten ir prasideda vaikų pragaras ir kančios, neskaitant įvaikintuosius, kurie  atiduodami  į užsieniečių rankas. Apie juos jokios žinios. 2011m. Kaune įvyko tarptautinė konferencija – pedofilija pasaulyje ir Lietuvoje.  Užsienio šalių specialistai  nedviprasmiškai įvardijo šią  globalią problemą su kuria kovoti labai sunku.  Internete teko užtikti ir pasidalinti  informacija, kad vaikai, kurie  pakliūna į užsieniečių rankas, daugumoje pakliūna į tvirkintojų rankas verslui. Jie išnaudojami sekso reikmėms, kuriami kuo žiauresni kino  filmai.  Vėliau,- iki 10 metų amžiaus tokių aukų organai panaudojami donorystės reikmėms ar jie  nužudomi, kad neprabiltų apie patirtas  kančias.

 

Tokio nusikalstamo verslo sąsajos ir internetinės schemos sudėtingos ir labai painios. Naudojami slaptažodžiai, kodai, kurie  norimai ,,prekei“ sužinomi tik per to verslo gaujų narius, kol pasiekiamas paskutinis taškas – sandoris. Visą grandinę  valdo centras. Iš jo finansuojama visa nusikalstamos šios rūšies veikla.  Su jais tarpinės grandys – iešmininkai ryšio ir sąsajų neturi. Jauni ,,manikenai‘‘, kurie kruopščiai atrenkami tokiam verslui ,,nekaltuose“ konkursuose,  pasirenkami pagal akių, plaukų spalvą, amžių, grožį... Kai tokiam ,,manikenui“ atsiranda užsakovas, prekė dingsta ir apie ją daugiau jokios žinios. Ar ne dėl šios priežasties dingusių vaikų skaičius vis auga, o galai tarsi į vandenį? Juk žmogus tai ne adata, kur jie dingsta?! Adatą ir tą galima rasti.  Tai klastingas nusikalstamas voratinklis. Ar ne dėl šios priežasties taip slepiama Lietuvoje Garliavos mergaitė, o kita paslėpta užsienyje? Nors ir kaip traiškomi šioje istorijoje žmonių likimai, bet juk tai akivaizdi pedofilija į kurią įsipainiojo aukšti ,,ponai“.  Daugelis juos žino,  tik nedrįsta garsiai ištarti pavardžių, kad neužspringtų švendrės lapu, kaip  D.Kedys ar neprigertų varlių balutėje, kaip  A.Ūsas. Kol kas kalbama užuominomis, inicialais...  Apie šias minimas mergaites visuomenė neturi jokios informacijos. Neįtikėtina, bet tai akivaizdu.