STRAIPSNIAI
Alvydas Veberis
NUMARINTA NAŠLĖ, NAŠLAITIS IŠMESTAS Į GATVĘ
Parašyta: ,,Neskriauskite našlės ar našlaičio. Jei juos skriausi ir jie šauksis mano pagalbos, Aš (Dievas) tikrai išklausysiu jų šauksmą. Tada savo rūstybėje išžudysiu jus kardu: jūsų žmonos liks našlėmis ir vaikai našlaičiais. (Iš 22, 22-24)
nuotr. tokią vienišą 90-tę močiūtę radome, kuria privalėjo pasirūpinti išlaikytinių armija
Tie, mano aprašomi įvykiai, tęsiasi virš keturių metų. Tai tik vienintelė iš daugelio istorijų,
kai senyvo amžiaus žmonės papuola į slaugos ar globos namus, o iš ten tiesiu taikymu į kapus. Nenuostabu, kad tokių paslaugų senoliai bijo, kaip velnias kryžiaus. Tačiau, tankiai nutinka, kai senyvo amžiaus žmonės pasirinkimo neturi.
Tokia istorija įvyko Panevėžyje, Statybininkų gatvėje. Vieniša 90-tė veiksni našlė, išsekusi, prasiskolinusi visoms įstaigoms ir organizacijoms, už komunalines ir kt. paslaugas, susilaužiusi dėl silpnos sveikatos rankas M.V.Kasiulienė pabėgo ne kartą iš tokio pragaro (slaugos namų) sugipsuotomis rankomis. M.V.Kasiulienės kaimynai daugiau nei keturis metus nedavė ramybės Panevėžio savivaldybei. Skambino, reikalavo, aiškino, kad būtina ir reikalinga vienišai močiutei pagalba.
Klerkai ne tik nieko nedarė, bet laukė jos mirties. Mat senolė neturinti giminių, yra vieniša. Nuo jaunystės našlaitė. Mačiusi daug vargo ir našlaitės dalios kančių. Nors jos ir apleistas butas, bet tai savivaldybės ir jų bendrų,- antstolių bei jiems talkinančių tarpininkų, grobis. Fondas tokios informacijos turi. Apie tai garsiai kalbėjo, rašė straipsnius, Lietuvos žmogaus teisių gynėja, teisininkė, medikė Scholestika Katavičienė.
Jai teko susidurti tais klausimais, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Ji bandė apginti ir šią Panevėžio močiutę, ir jai talkinantį labdaros-paramos Fondo vadovą Svajūną Marcinkevičių, kai šis pakliuvo į savivaldybės, ir jai talkinančių biurokratų (mafijos šaikos) nemalonę. Scholestika geranoriškai važinėjo į Panevėžį, susitikinėjo su šia močiute, bendravo, ją lankė globos namuose, dalyvavo teismų procesuose. Apie tai ji rašė:
Kaimynai, nesulaukė savivaldybės biurokratų pagalbos. Iš žiniasklaidos žinodami Fondo darbus, kreipėsi pagalbos. Sužinoję apie įvykį ir radę apleistą, vienišą, išsekusią, alkaną, merdinčią, sulaužytomis rankomis, prasiskolinusią močiutę M. V.Kasiulienę, Fondas užkirto kelią tokiems biurokratų veiksmams (neveikimui). Skubiai išsprendė visas senolei susidariusias problemas: pamaitino, sumokėjo įsiskolinimus, nes buvo ruošiami dokumentai per teismus ir antstolių kontorą išmesti ją į gatvę, vedžiojo pas gydytojus, slaugė, visiškai apleistą butą (kiaura kanalizacija,-gamtinius reikalus atlikinėjo į kibirą, kiauri vandentiekio vamzdžiai, kurie naudojant vandenį užliedavo apatinio aukšto butą, atjungtas telefonas, kambario kvapas nosį rietė, antisanitarinės sąlygos, kai net santechnikai vengė įeiti į kambarį) sukeitė su močiutei tinkančiu.
Prašė prokuratūros (tuo metu dirbo vyr. prokurore N.Grunskienė), kad ginant viešą senolės interesą iškeltų Panevėžio savivaldybei baudžiamąją bylą už neveikimą. To nedarė. Delsė. Palaukė pusę metų, kol Fondas visas senolės problemas išsprendė. Tuomet ta pati savivaldybė (soc. skyriaus vedėjas V.Michailovas, jam talkinanti vyr. specialistė R.Žeimienė, kurią greičiau rasi bylinėjantis teismuose, išmetant žmones į gatvę, nei sprendžiant jų problemas) įjungė ,,atbulinę pavarą“ ir dabar jau kaltino Fondą, kad šie neteisėtai elgėsi močiutės atžvilgiu. Paprašė tos pačios prokurorės N,Grunskienės, kad gintų močiutės interesus. Vienintelis tikslas,- atimti jos butą.
N.Grunskienės pavedimu prokuroras R.Senkus suskubo veikti. Sukvietė net visos respublikos sisteminės žiniasklaidos ,,skalikų“ armiją, kad parodyti, kaip ,,nedorai“ dirba Dievo tarnai. Ne tik pavertė globos namuose sulaukusią 92 metus močiutę neveiksnia, bet po dviejų metų laikotarpio atbuline data su teismų ir savų medikų pagalba, panaikino teisėtas sutartis, testamentą, po mirties jos pačios noru sudarytą dovanojimo aktą.
Teismuose apginti mafijos neteisėtų veiksmų nesugebėjo net trys atskirų Panevėžio notarinių kontorų notarai, šeimos gydytojai, psichologai. Jie liko tarsi šlapiu skuduru gavę per veidą. Toks pat atvejis įvyko gretimame Statybininkų g. name su neįgaliu, nedarbingu 78 metų gyventoju V.Abromavičiu. Jis išmestas į gatvę. Keturis metus varstydamas teismų duris galiausiai nesulaukė tiesos ir mirė gatvėje. Butą, kuriame jis išgyveno 37 metus, atėmė ta pati mero R.M.Račkausko savivaldybė!
Toks pat likimas laukė ir šios močiutės. Vienišai 90-tei močiutei ar kambarys būtų tinkantis, švarus, prižiūrėtas ar ne, bet jai buvo reikalinga pastovi priežiūra maitinimui, higienai, sveikatos priežiūrai ir pan. Juk ji gavo vos varganus 200 eurų! Kaip iš jų išgyventi? Kaip maitintis, sumokėti buto mokesčius, kt. paslaugas? Kaip nusipirkti vaistų? Fondas, pasitaręs su šeimos gydytoja, nusprendė, kad vienintelė jai išeitis tik senelių namai.
Savivaldybės soc. skyriaus darbuotoja R.Žeimienė senolę laikinai nukreipė į Lavėnų globos namus pas direktorių Krikščiūną. Neperžengus tų namų slenksčio pasitinka pastatas su užrašu ,,šarvojimo salė“. Vien tai atvežtas senolis gauna ,,šoką“, nekalbant apie tai, kad ten suvaryti senoliai ir visai jauni, psichiškai nesveiki globotiniai. Kaip tokiuose namuose jaustis senyvai močiutei? Pamatę tokią tvarką bandėme išspręsti šią problemą ir buvome susitarę jai gyvenimą pakeisti kituose senelių namuose. Tam buvo užkirstas kelias. Fondui to padaryti neleido.
Apie tuos įvykius yra parašyta daugybė straipsnių. Įdomiausia tai, kad vis tik mafijinė Lietuvos nusikaltėlių šutvė (šiuo atveju Panevėžio savivaldybė,- iš teismų neišlendantis Panevėžio meras R.M.Račkauskas, soc. skyriaus vedėjas V.Michailovas, R.Žeimienė, prokuratūra su šiuo metu paaukštinime dirbančia gen. prokurore Nida Grunskiene, kuri Fondui prašant negynė viešo močiutės intereso, tačiau talkino savivaldybei) padarė savo. Veiksnią močiutę, su teismų ir ,,mafijinės šaikos“ medikų pagalba, globos namuose padarė neveiksnia (to tikslas, atimti butą, kurį po mirties padovanojo Fondui, našlaičių globai).
Ją galimai prieš laiką numarino. Kad nebūtų žinoma mirties priežastis kremavo, netenkinę paskutinio jos priešmirtinio prašymo, kad būtų palaidota tradiciškai su karstu. Slapta palaidojo, apie tai nepranešę ją lankiusiems: Fondui, draugams, visuomenininkams ar kaimynams.
Po mainų sutarties, šį visiškai apleistą močiutės butą suremontavo ir atliko kapitalinį remontą Fondo vadovas. Jis pagailėjęs senolės, savo tvarkingą suremontuotą butą, perleido iškankintai močiutei jos pageidavimu. Vis tik vieninga mafija, su teismų ir medikų pagalba atėmė iš Fondo ir našlaičio Svajūno Marcinkevičiaus po močiutės mirties, testamentu paliktą butą ir grąžino mirusiai. Kadangi ji mirusi, perėmė Valstybė - Turto bankas.
Tuo įvykiai nesibaigė. Po M.V.Kasiulienės mirties, praėjus pustrečių metų Turto bankas gavo palikimo liudijimą. Iki to laiko šiame bute gyveno teisėtas buto savininkas S.Marcinkevičius. Kol palikimo liudijimo neturėjo turto bankas negalėjo į jį pretenduoti.
Dėl duonos kąsnio lietuviai emigruoja svetur
Lietuvoje dirbantis S.Marcinkevičius šeimos išlaikyti negalėjo, kaip ir daugelis Lietuvos gyventojų, dėl duonos kąsnio, tankiai išvykdavo uždarbiauti į svečias šalis. 2020 m. į atremontuotą butą laikinai įleido gyventi, verkšlenančią moteriškę (A.K), kuri ne tik sirgo onkologine liga, bet guodėsi, kad smurtą naudoja jos vyras ir negalinti su juo gyventi. Pasigailėjo ir įleido.
Pasirodo, kad jos gydymas ilgai nesibaigia, todėl Svajūnas buvo keletą kartų perspėjęs ir paprašęs, kad ji atlaisvintų butą, nes jis reikalingas savo reikmėms, o be to teks jį atiduoti mafijai. Ji delsė. Galiausiai, po 2,5 metų Turto bankas gavo Paveldėjimo liudijimą. Jo darbuotojai labai operatyviai, stringalviais tą pačią dieną, atvyko į butą. Bute rado nuomininkę A.K. Svajūnas, kaip minėjau, tuo metu dirbo užsienyje. Jis turėjo notaru patvirtintą įgaliotą asmenį.
Nuomininkė (A.K) iškvietė jį. Atvykęs jis rado kambaryje kavą geriančią Turto banko Valstybei perduotino turto administravimo skyriaus vyr. specialistę Neringą Žėkavičienę ir Panevėžio regiono grupės techninės priežiūros vadovą Rytį Uglinską. Jie jau buvo padarę buto nuotraukas, surašę aktą, kuriame pažymėta, kad toliau nori gyventi su šiuo butu nieko bendro neturinti, S.Marcinkevičiaus laikinai įleista nuomininkė A.K, o buvęs faktinis gyventojas S.Marcinkevičius turi atlaisvinti butą ir išsikraustyti.
Įgaliotas asmuo, nesant teisėto buto savininko paprašė, kad atlaisvinimui būtų skirtas laikas, nes apie tai reikėjo informuoti buto savininką. Jis 2.5 metų, neturėjo kam perduoti šio buto, nes turto bankas nebuvo gavęs palikimo paveldėjimo liudijimo. S.Marcinkevičius šį butą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, užlaikė tvarkingą, ką Turto banko atstovai patikrinimo akte pažymėjo. Turto banko atstovai davė dviejų savaičių laikotarpį buto atlaisvinimui.
Per tą laiką buvo susisiekta su S.Marcinkevičiu ir nuspręsta išsikraustyti. Nuvykus išvežti daiktų, atvyko kažkokie du asmenys,- vyriškis ir moteris. Primygtinai paprašius prisistatyti, kad tikrai jie atstovauja turto banką, jie to daryti vengė. Nerodė pažymėjimų, įgaliojimo, nesakė pavardžių. Neleido paimti daiktų. Teko daryti video įrašą, kad nustatyti jų tapatybę, nes įsiveržė, kaip gatvės banditai. Aiškiai bijojo viešumo, prašė nefilmuoti, puolė kviesti policiją. Tik policijai atvykus, sužinojome kas jie tokie.
Tai Panevėžio turto banko darbuotojai Monika Gaižauskienė ir Arūnas Sprainaitis. Policija, nematydama jokių pažeidimų, leido imti ir išvežti asmeninius daiktus. Tačiau banko atstovai stebėjo, kaip pakuojami asmeniniai daiktai, sekiojo iš paskos juos nešant! Tai dirbančiuosius žemino, darė sumaištį, kėlė nesantaiką, nepasitikėjimą. Kokia to prasmė? Juk, nors visiškai neteisėtai Valstybės užvaldomas butas, bet jis paliekamas, o ne baldai ir asmeniniai daiktai. Sienų neišsineši! Juo labiau butas nufilmuotas, padarytos nuotraukos, akte pažymėta, kad butas prižiūrėtas, paliekamas geros būklės, tvarkingas.
Keisčiausia tai, kad gyvenant senolei, Panevėžio savivaldybės klerkai, soc. skyrių darbuotojai nesirūpino senole ir vengė bute lankytis dėl antisanitarinių sąlygų ir kvapų. Net butų ūkio santechnikai vengė lankytis bute. Būtų gerai buvę, kad tuomet turto banko darbuotojai būtų atsilankę ir pauostę tos smarvės. Įdomu, kiek minučių būtų ištempę? Tuomet ,,geradarių“ nebuvo.
Neatlaisvinus buto, nesurašius perdavimo akto, Panevėžio turto banko atstovai iš karto leido nuomininkei pakeisti spyną, atsivežti į butą savo daiktus, o našlaitis, kuris teisėtai suremontavo butą, jame gyveno, investavo didžiulę pinigų sumą, išmetamas į gatvę! Jam iki šiol nesumokėtas mokestinis reiklavimas dėl padarytų išlaidų šio buto pagerinimo darbams-kapitalinio remonto. Kas čia per parazituojanti išlaikytinių naujovė!
S. Marcinkevičius sužinojęs iš įgalioto asmens, kad yra gautas palikimo liudijimas ir nespėjęs sugrįžti į Lietuvą, parašė ir išsiuntė el. paštu Turto bankui prašymą, kad toliau pats norėtų jį nuomuoti, o paskelbus aukcioną nupirkti. Atsakymo nesulaukė.
Baldai buvo ardomi ir vežami penktadienį. Į butą įsiveržę ir neprisistatę turto banko atstovai Monika Gaižauskienė ir Arūnas Sprainaitis policijos prašė, kad daiktams paimti leistų tik vieną valandą iki 15 val. Mat turto banko ,,ponai“ neturi daugiau laiko stebėti, kaip imami asmeniniai daiktai.
Teko susitarti ir paklusti policijai. Reikėjo darbus pratęsti po išeiginių,- pirmadienį. Iš užsienio atvyko Svajūnas. Susiskambinus su nuomininke A.K. ši pareiškė, kad likusių daiktų išvežti neleis, į butą neįleis, nes tai turto banko atstovų nurodymas. Teko atsakyti antrą kartą transportą, pasamdytus darbininkus baldų išnešimui. Ne gana to, Turto bankas užsakė antstolių kontorą, kad šie aprašytų Svajūno daiktus!
Svieto pabaiga! Perduodamas juk butas! Po keturių su pusę metų susirūpino asmeniniais buto savininko daiktais! Gal jiems ir triusikus ant nosies užkabinti? Matyt narkotikų dekriminalizavimas duoda savo rezultatus? O gal jie žiurkšūdžių apsiėdę? Lietuva iš tikro pavojuje! Tenka tautai organizuoti ,,Šeimų maršus“, kad keisti parazituojančią bukapročių išlaikytinių valdžią. Jie visiškai prarado sveiką protą. Išsigimė.
Galiausiai vėl iškviesta policija. Jokių S.Marcinkevičiaus nusižengimų nerado. Daiktus pasiimti leido. Turto banko atstovai neprisistačiusi Monika Gaižauskienė, bei techninės priežiūros vadovas Valdas Narbutas iš paskos slampinėjo, sekiojo, trikdė darbus, kaitino nesantaiką. Elgėsi, kaip visiški menkystos.
Baigus darbus, Turto banko atstovai nesurašė jokio perdavimo akto, neprašė raktų nuo rūsio, sandėliuko, paliko gyventi nieko bendro su šiuo butu neturinčią nuomininkę A.K., neskelbdami viešo konkurso. Išlaikytiniai elgėsi, kaip savo namuose. Jiems negalioja nei LR Konstitucija, nei įstatymai. Apie sąžinę, moralę, gailestingumą neverta net kalbėti. Anot bankininko Vito Vasiliausko, šios savybės, tai ne šio pasaulio dimensijos.
Gal būt, bet būtina žinoti, kad Dievas už blogus darbus nepalieka nei vieno nenubausto. Panevėžio meras R.V.Račkauskas jau daugelį metų ,,kankinamas” teismuose, buvusi Panevėžio prokurorė, - nusikaltėlių stogas Nida Grunskienė, nespėja vaduotis iš jai metamų kaltinimų, kiti perspėti, kaip ir A.K. ar visokios šakalienės bei skverneliai onkologinėmis ligomis, artimųjų nesėkmėmis, tragiškomis mirtimis… Lazda turi du galus. Maitvanagių niekšiški darbai lenda į paviršių. Jų nusikaltimai skamba visoje Lietuvoje. R.Karbauskis išleido net žurnalą ,,Neliečiamieji”. Išlaikytiniai apsimeta, kad nei girdi, nei mato, bet vaikšto su apsaugomis pilnomis baimės kelnėmis. Šeimų maršas parodė, kas yra kas.
nuotr. Panevėžio skyriaus turto banko ,,prievaizdai" Monika Gaižauskienė ir Valdas Narbutas išneša kudašių iš mafijinės valdžios neteisėtai užgrobto našlaičio buto
Per 4,5 metų mafija atliko savo juodą darbą. Močiutę numarino, našlaitį išmetė į gatvę. Atremontuotą butą užgrobė. Teatleidžia jiems Dievas. Jie nežino, ką daro. Lietuvos Judai. Svarbiausia nepamirškite Dievo žodžių: ,,Mokykitės daryti gera, ieškokite teisingumo, padėkite prispaustiesiems, apginkite našlaičius, užstokite našles‘‘.(Iz 1,17)
Keletas nuorodų apie šią istoriją: http://www.tiesoskariai.lt/lt/straipsniai-65/lt/valentinas-repsys--grobuonys-2017-11-30--286.html
