STRAIPSNIAI
A.Veberis. MAITVANAGIŲ PUOTA

A.Veberis

Maitvanagiai gretinami su žmogumi kelia įdomias asociacijas, verčia kiekvieną dar kartą susimąstyti apie mūsų santykį su aplinka ir vienas kitu.

 

Neatsitiktinai aš pasirinkau būtent šios metaforos palyginimą. Gyvename beprotiškame, beprotiškame pasaulyje. Daugelio protus ir mintis užvaldė materialinių turtų ir kūniškų geismų troškulys. Šie jausmai tapo neprognozuojami ir nevaldomi. Norint paaiškinti jų pasekmes, sveiku protu nebeįmanoma. Norint suvokti ir gauti atsakymus į troškimų liūną papuolusių maitvanagių klausimus, tenka pasikliauti Dievo Išmintimi ir ,,Šventame Rašte“ išdėstyta Jo Žodžio galia ir Jo Tiesa. 


Palyginti neseniai, vaikščiodamas Izraelio žeme, Dievo sūnus Jėzus Kristus savo mokiniui Tomui į jo klausimą, kaip pasirinkti ir žinoti kelią, kuriuo turėtume eiti, sakė: ,,AŠ ESU KELIAS, TIESA ir GYVENIMAS. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“. Daugelis padorių tautos piliečių, pasirinko kauniečio Drąsiaus kelią, kuris veda Kristaus nurodytu Tiesos keliu.

 

JĖZUS - KELIAS - TIESA - GYVENIMAS

Dauguma esame kurti ir akli išsakytoms Dievo ir Jo Sūnaus tiesoms. Kad pradėtume mąstyti, Kristus minioms kalbėjo palyginimais. Tačiau ir tada reikiamo suvokimo bei dėmesio Didysis Mokytojas nesulaukė. Jo nėra ir šiandien. Esame užsispyrę savo poelgiais ir nuklydimais. Esame kietasprandžiai, kaip ir to meto Dievo išrinktoji, žydų tauta. Pasaulio kurinijoje matome įstabiausius Kūrėjo darbus. Ir anksčiau ir šiais laikais žmonija niekaip negali suvokti, kad niekas iš nieko neatsiranda. Kiekvienas kūrinys turi kūrėją. Jei mūsų protas tai nesugeba paaiškinti, mes bandome viską neigti. Vienas gražiausių Dievo tarnų - angelas Liuciferis bandė pasipriešinti Dievui.

 

Jis sugundė pirmuosius žmones Adomą ir Ievą nusidėti, nepaklusti Jo galiai. Žinome to pasekmes. Šiandien pasipriešinusių Dievo tarnų-angelų trečdalis, kurie išmesti iš Dievo karalystės danguje į žemę. Jie su didžiausiu pasitenkinimu džiaugiasi, kad jiems sekasi. Jie įnirtingai visas jėgas ir išmintį panaudoja vesdami žmoniją į šeolą - mirtį. Šiuo metu liko paskutinės dienos tai daryti, nes velnio tarnai beturį mažai laiko. Jie klaidina pasaulį, todėl neretai kai kuriuos jų veiksmus sunku sveiku protu paaiškinti. Stebimės, ieškome atsakymų ir nerandame. Jei skaitytume ,,Bibliją“, atsakymas paprastas. Einame ne tuo keliu. Sekame įsikibę į velnio uodegą. Prašome iš jo pagalbos ir užtarimo. Tikrai nesulauksime. Ieškome teisingumo pas nusidėjėlius.
Tikrai ne į tas duris beldžiamės. Jose išganymo ir pagalbos nerasime.

 

NEPAKLUSNIŲJŲ KŪNAI MĖTYSIS IR JUOS LES PADANGIŲ PAUKŠČIAI

Po Sovietų Sąjungos griūties, maitvanagiai neužleido savo pozicijų. Tauta patikėjo jų balselių gražbyliavimu ir suokimu. Maitvanagių didžiajam mokytojui iškeliavus anapilin, jo palikti mokiniai spiegė savo skardžiais lakštingalų balseliais sostinės Antakalnio kapinėse. Atrodytų prikels iškeliavusį, deja... tik aidas tyruose. Auksinių kiaušinių dedeklė iškeliavo, o mokinukai pasimetė. Kuo reikės lesinti naujus maitvanagiukus, kad ir toliau auksinių kiaušinių derlius nesustotų. Mokytojo vietą užėmė mokiniai.


Išniekinta, pažeminta, sutrypta Lietuvos tauta liko išdidi, šokiruota, bet su skausmu ir nerimu širdyje. Mylinti, nenuleidžianti rankų ir laukianti Dievo išganymo - dangiško teismo, palaimos ir Jo pagalbos. Pagalbos, kada sugrįš išblaškyti po pasaulį duoneliauti jos vaikai. Ir aplamai ar sugrįš?

 

TEISINIO NIHILIZMO PASEKMĖS

Lietuvių tauta kantri. Per amžius išgyvenusi ne vieną tragediją: karus, marus, stichines nelaimes. Tauta ėjo ir eina klaidingų religijų klystkeliais. Savo menku suvokimu, užsispyrimu, tradicijomis pelnė sau daug žalos, nepritekliaus. To pasekmes juntame kasdien, niekaip negalėdami atsitiesti.


Lietuvos tauta, atgavusi nepriklausomybę, nepasitiki savo valstybe, jos valdžia, teisingumo vykdytojų veiksmais. Nepasitikima protu nesuvokiamu skaičiumi. Tai ne pavieniai maištaujantys kovotojai, bet daugiau kaip aštuoniasdešimt procentų gyventojų. Galima teigti beveik visa Lietuva, atmetus nusikalstamą klaną, su jam pavaldžiais padlaižiais - tautos išlaikytiniais. Jie maudosi malonumų purvuose, teisina savo nusikaltimus, visiems piliečiams suvokiamais veiksmais, užsiiminėja dezinformacija, kvailina kiekvieną patiklųjį, kuris nesusigaudo jų melo tvirtovės juodame bunkeryje (kreivų veidrodžių karalystėje). 


Visiška teisinė degradacija, teisinis nihilizmas, korupcija, nusikaltimai aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Susidorojimas su tais, kas ieško teisybės. Pastarieji paniekinti, pažeminti, trypiami, be kaltės apkaltinami, šmeižiami. Panaudojamos visos įmanomos juodosios melo technologijos. Fabrikuojamos ir kurpiamos bylos. Tiesa paverčiama melu ir melas tiesa. Vykdomas tautos moralinis ir dvasinis genocidas. Sovietinės komunistinės mokyklos palikimas, likusių koloborantų propaguojamos vertybės. Lietuvos tauta ant visiškos išnykimo ribos. Sovietinė hidra tęsia buvusios imperijos darbą. 


Tautos nusikalstamam klanui - grupuotei reiktų suvokti, kad jų daroma žala šalies piliečiams, neatsigręžtų prieš juos pačius. Atsitiks taip kaip neseniai kaimynams lenkams.Jų vadinamas ,,elitas“,sulaukė bausmės. Jų kūnai neatpažįstamai suplėšyti gabalais. Jokios atsargumo priemonės nepadėjo. Mūsiškių ,,elitas“ nereaguoja. Lūktelkim... kiek ilgai?


Argi iš tikrųjų, galingieji nusprendžia, kas teisu? Argi sąžiningai teisia žmones? Ne! Širdyje sumano, kas nedora, rankomis dalija smurtą žmonėms. Melas ir klasta jų lūpose, visi jų žodžiai nuodėmingi; jie bus pagauti savo pačių puikybės! Kadangi jie keikiasi ir meluoja, jiems bus priminta, kas viešpatauja pasauliui, kieno tiesa egzistuoja .

 

KAUNO ĮVYKIAI STEBINA PASAULĮ

Susipažinęs su kauniečio Drąsiaus Kedžio istorija - pašiurpau. Pedofilų klanas padarė nedovanotiną klaidą. Užsirovė. Užsirovė, tiesiogine to žodžio prasme, ne ant to kūdikio, ne ant tos šeimos. Paprastai ieškomos aukos, kūdikių ar vaikų namuose, asocialiose šeimose, kur bejėgiai, neapsaugoti vaikai palikti likimo valiai, neprižiūrimi savų tėvų ar jų neturintys. Našlaičiai. Ten su jais daro ką nori. Parduoda, skriaudžia tiek psichologiškai, tiek morališkai, smurtauja jų atžvilgiu. Vaikai ten beteisiai - valdiški.


Kauno pedofilijos skandale klanas sutriko. Pasirodo viena iš tvirkintų mažamečių mergaičių turi stiprų užnugarį. Turi tėvą, kuris pasiryžęs ne tik atskleisti mergaites tvirkinusius nusikaltėlius, bet ir likusį gyvenimą, pašvęsti kovai prieš pedofilų klaną.


Drąsius Kedys augo padorioje inteligentų šeimoje. Sesuo Neringa užima aukštas pareigas teisėtvarkos sistemoje. Dirba Kauno apygardos teismo teisėja. Drąsiui, teisinis kelias žinomas ir aiškus. Rašomi pirmieji pareiškimai į Kauno policijos komisariatą, vėliau Prokuratūrą, Seimą, Vaikų teisių atsakingoms tarnyboms, žiniasklaidą... Jokios adekvačios reakcijos. Tyrimas vilkinamas. Galiausiai tėvas, nesulaukęs teisinių institucijų pagalbos, pats ieško įtariamųjų, aiškinasi padarytų nusikaltimų aplinkybes. Savo supratimu, iš skausmo plyštančia širdimi, klausosi dukrelės parodymų ir daro vaizdo įrašus. Tvardosi, kad mergaitė nesuprastų tėvo reakcijos ir nepasimestų. Reikalinga tiesa iš pirmų lūpų. Dokumentinę medžiagą išplatina internete, užsienio ambasadoms, žiniasklaidai, pasauliui.

 

Deja. Vietoj to, kad nusikaltimai būtų tiriami, panaudojama priešprieša paties nukentėjusio tėvo, ginančio savo mažametę mergaitę, atžvilgiu. Vienas iš pedofilijos skandalo įtariamųjų, Andrius Ūsas paprašo iškelti baudžiamąją bylą pačiam ieškovui Drąsiui Kedžiui su milijonine suma jo moralinei žalai atlyginti. Neva už tai, kad įtariamasis pedofilas A.Ūsas nekaltai apšmeižtas. Iš D.Kedžio teisinėmis priemonėmis ieškomos tiesos, klanas tyčiojosi ir bandė užglaistyti pakibusį ore pedofilijos skandalą. Milijoninis ieškinys ir baudžiamoji byla, išvestų kiekvieną iš pusiausvyros. Klanas manė, teisusis pabūgs ir bus palaužtas, deja...


Norint teisinėmis priemonėmis pasiekti teisingumą tenka samdyti teisininkus, rašant pareiškimus išlaikytinių institucijoms. Praktiškai teisusis lieka materialiai išsunktas, morališkai palaužtas ir išsekintas. Galiausiai klaniniai teismai tiesą nustato, ne teisiojo, bet nusikaltėlio naudai. Šis atvejis unikalus. Mat Drąsiaus šeimoje trys stiprūs teisininkai. Viena iš jų sesuo. Ji dirba Kauno apygardos teismo teisėja. Jei sesuo būtų abejinga šeimos tragedijai, nepadėtų nusikaltimo aiškintis broliui, turbūt galima būtų ją apkaltinti bendryste slepiant nusikaltimą. Tačiau teisėja Neringa Venckienė atsiduria nepavydėtinoje situacijoje. Tarp kūjo ir priekalo. Iš vienos pusės, padėti broliui, išsiaiškinant tiesą , iš kitos pusės pati vykdydama teisingumą privalo atskleisti teisėsaugos klano, kuriame dorai dirba, nusikaltėlių paslaptis ir juos išviešinti.

 

Tačiau doram piliečiui pasirinkimo nėra. Tiesos kelias vienas. Apie įvykį teisėja Neringa Venckienė informuoja savo tiesioginį vadovą, Kauno apygardos teismo pirmininką Albertą Milinį. Vienas iš trijų pedofilijos skandalo įtariamųjų, to paties teismo, kur dirba ir Neringa, teisėjas Jonas Furmonavičius. Darbo kolega, kurio kabinetas greta. Tačiau pirmininkas Albertas Milinis atsargus. Nusikaltimas dangstomas. Pedofilų klanas ne tik Lietuvoje, bet stiprus visame pasaulyje. Jų rankose valdžia, pinigai, ryšiai, pažintys ...


Neringa pokalbiui į savo kabinetą pasikviečia vieną iš trijų - įtariamąjį pedofilija savo kolegą Joną Furmonavičių. Jai prašnekus, kad viena iš tvirkintų mergaičių (buvo tvirkintos ir pardavinėjamos dviejų seserų mažametės dukros) jos brolio dukra, J.Furmonavičius sutrinka, pakerta jam kojas, jis nieko nesakęs Neringos kabinete suklumpa. Tokioje situacijoje nereikia didelio psichologo. Reakcija į tiesos išsakymą adekvati. Jo poza išduoda ir patvirtina brolio Drąsiaus nustatytą vieną iš trijų dukros tvirkintoją. Jo nepasiruošta konfrontacija ir gynyba, jo esamoje būsenoje, tarsi pasakė daugiau nei surinktos medžiagos daugybė tomų.


Aš, sužinojęs apie skandalo eigą ir ( vieno iš trijų) įtariamojo pedofilija A.Ūso ketinimus ( pridengiant savo nusikaltimus) iškelti Drąsiui Kedžiui baudžiamąją bylą su milijoniniu ieškiniu, nedelsdamas parašiau atvirą laišką. Ji adresavau Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui, Lietuvos žmonėms. Jame išdėsčiau susirūpinimą nusikalstamu teisėsaugos darbu ir įtariamojo prieštaringa gynyba. Įspėjau, kad tokie veiksmai gali privesti prie neprognozuojamų padarinių. Ilgai laukti nereikėjo.

 

Klanas nieko nedarė. Tylėjo. Pasigirdo pirmieji šūviai. Pirmosios aukos ir netektys. Jei tos aukos būtų, netgi nuo Drąsiaus rankos, nesistebėčiau. Dėl tokio teisinio nihilizmo, kai mažamečio vaiko teisės paminamos, neginamos, į tėvo šauksmą neatsiliepiama, nieko nedaroma, iš jo netgi tyčiojamasi, tenka tik apgailestauti. Atvirkščiai, metamos visos teisingumo vykdytojų pajėgos, kad nuslopinti iškilusį viešumon skandalą ir pateisinti visos supuvusios teisinės sistemos darbą. Jei galima būtų pavadinti tai darbu. Tiksliau teisinį neįgalumą ir impotenciją. 


Tuo metu pedofilijos skandalai vienas po kito, dygsta kaip grybai po lietaus viso pasaulio žemynuose. Katalikų bažnyčios vyriausiasis tarnas - Vatikano galva popiežius Benediktas XVI , nespėja atsiprašinėti tėvų ir seksualiai tvirkintų jų mažamečių vaikų. Vienas skandalas veja kitą. Kaip ir Lietuvoje bandoma visomis įmanomomis priemonėmis slėpti nusikaltimus. Slopinama informacija, įvykių liudininkai ir tiesos ieškotojai žūsta vienas po kito. Teisingumas paverčiamas banditų nusikaltėlių armija. Netgi greta, kaimyninės šalies Latvijos pedofilijos skandalas prislopintas, žiniasklaida persekiota ir įvykiai nuraminti, tik kelių ministrų nušalinimu nuo pareigų.

 

Aišku , neapsieita be nekaltų aukų. Kitas Latvijos skandalas pasiekė ir kitą šalį Norvegiją. Vėl pedofilai užsirovė ne ant eilinių piliečių. Žinoma latvių žurnalistė Rita Broka pakliuvo į pedofilijos skandalo košmarą. Ne su bet kuo, bet su savo sutuoktiniu. Sveiku protu nepaaiškinamas ir nesuprantamas atvejis. Žurnalistė turėjo praeiti pragaro kančių kelius. Pražilo per vieną naktį. Teko įrodinėti tiesą Norvegijos ir Latvijos teisininkams, prieš savo šeimos narį, kuris nuo kūdikystės tvirkino savo nuosavą dukrą, neišeidamas iš namų. O kam malonumų ieškoti vaikų namuose, Tailande ar kitur slapukaujant, jei visi džiaugsmai ir malonumai vietoje? Pasirodo norvegas, vedęs latvių tautybės žurnalistę - pedofilas. 


Savo šalies piliečius, vadinamus šunaujos, runkelių ar panašiais įžeidžiančiais žodžiais, lengva nukenksminti: užtampyti po teismus, atimti gyvybę, morališkai ar psichologiškai, materialiai palaužti. Kai klanas susiduria su drąsiais, išmintingais, dorais, įstatymus išmanančiais piliečiais, gaisrai ne taip lengvai numalšinami. Tada metamos visos turimos pajėgos skandalams gesinti. Taip atsitiko ir su Kaune įvykusiu pedofilijos skandalu. Šviesos tunelio gale, dar nesimato. Tamsa įnirtingai neužleidžia savo pozicijų.


Drąsiaus Kedžio atskleistas pedofilijos skandalas, analogiškas latvių žurnalistės Ritos Brokos įvykiams. Teisinės priemonės ir įstatymai panaudojami teisingumui paminti. Akivaizdūs klano vykdomi veiksmai prasilenkia su bet kokia logika. Kauno įvykių pedofilijos skandalas marinamas, teisieji persekiojami psichologiškai, morališkai, netgi žudomi. Nužudytas netgi pats tėvas, kuris siekė tik vieno,- atskleisti ir išsiaiškinti nusikaltėlius. Vietoj to, kad nusikaltėliai būtų įvertinti ir gautų vienokią ar kitokią bausmę, teisingumo vykdytojų dėka, jau turime ne mažiau aštuonių aukų.

 

Tai aukos, ką nors žinančios ar galinčios suteikti informaciją pedofilų atžvilgiu. Ką tai reiškia? Iš tribūnų maitvanagiai vienas už kitą garsiau plyšauja. Imituoja demokratiją, teisinę valstybę, teisingumą. Tų normų nėra. Nėra piliečių pasitikėjimo valdžia. Galima teigti išlaikytinių - banditų, nusikaltėlių armija. Jie išnaudoja liaudį, tenkindama savo poreikius skurdindama savo šalies piliečius. Tokio vampyrinio teisingumo valstybei, o ypač jo žmonėms nereikia. Sutaupytume milijardines sumas socialiniams tautos piliečių poreikiams, pensininkams, vaikų namams, medicinai, kultūrai ir kitiems doriems žmonių tikslams. Žmonės negali sudurti galo su galu, o ponai - išsigimėliai lėbauja už mūsų visų uždirbtus pinigus.


Vienas žymus pedofilijos skandalo gynėjas, apsikarstęs pigiomis auksinėmis grandinėlėmis ( tarsi masalas gundymui), atstovaujantis įtariamojo pedofilo A.Ūso interesus, žiniasklaidai prasitarė: pedofilija, tai ponų nekalti žaidimai. Ko gero ties čia reiktų ir sustoti, atsidusti ir pasvajoti... ponų, pasišlykštėtinų ponų, kurie skriaudžia silpnuosius, tyčiodamiesi ką Dievas sukūrė šventą - žmogų. Ypač tą žmogų, mažutėlaitį kūdikį, kuris nepajėgus apginti savęs. Labai teisingai pasakyta. Vadinasi šiais klausimais pasikaustęs gynėjas. Jis, ko gero, gerai žino. Tai ponų nekalti žaidimai...

 

TEISINGUMO VYKDYTOJAI AR NUSIKALTĖLIŲ KLANAS ?

Mano išsakytų minčių, straipsnių respublikos dorų redaktorių laikraščiuose nebūtų ir visiškai neskirčiau tam laiko, jei pats nebūčiau susidūręs, tiesiogine to žodžio prasme, su analogiškais įvykiais teisinėje sistemoje.
Didelę savo gyvenimo dalį, praleidau gyvendamas viename iš šalies miestų - Panevėžyje. Lietuvai, atgavus nepriklausomybę ir matydamas vargstančius tautiečius bei ieškančius duonos kąsnio šiukšlių konteineriuose, neištvėriau. Kad galėčiau nors kiek pagelbėti tiems žmonėms, įkūriau labdaros-paramos fondą ,,Biblijos studijos“. Pagrindinis fondo dėmesys dvasiniams poreikiams tenkinti.

 

Pasaulis ir Lietuva daugiausia kenčia nuo dvasinės krizės. Tos krizės pasekmės neaplenkia nė vieno. Daugybė mokytojų - klaidintojų, tenkina tik savo materialinius poreikius, kūniškus geismus. Todėl į daugelį klausimų nerandame atsakymo. Pristingame išminties ir supratimo. Fondo pagrindinės lėšos mano asmeninis turtas ir pinigai, bei vieno kito padoraus verslininko pagalba. Kai paprašiau paramos iš vienos Panevėžio savivaldybės mero, fondo išlaikomiems našlaičiams, seneliams, socialiai remtiniems panevėžiečiams, šis tarė: ,,Gal tu kvailas? Valdžia vykdo žmonių dvasinimo politiką, o tu nori jiems padėti‘‘?

 

Pakraupau nuo tokio mero paprotinimo. Aišku, savo tikslų neatsisakiau, bet daugiau pagalbos iš mero nesikreipiau. Šiandieninė Lietuvos padėtis, tik patvirtina prieš dešimtmetį išsakytus mero žodžius. Turime ne tik žemiau skurdo ribos marinamų piliečių armiją, bet nuosekliai vykdomą tautos genocidą. Kas sukišti į kalėjimus, kas persekiojami už išsakytą tiesą, kas žudomi, kenksminami įvairiomis susidorojimo priemonėmis. Kai kurie skaudama širdimi ir nerimu duoneliauja blaškydamiesi pasaulio platybėse. Tuo tarpu ponai svaigsta pertekliumi, prabanga, kūniškais geismais. Nepasotinami ir apetitais nesiskundžia. 


Jei paliesčiau Panevėžio teisėsaugos klano ar visos šalies nusikaltėlių armiją, kuri privalėtų užtikrinti piliečių saugumą ir ramybę, teisingumą, pakrauptume. Paminėsiu keletą baudžiamųjų bylų ir įvykių su kuriais betarpiškai esu susipažinęs. Perskaitę tai, turėtume suvokti, kodėl piliečiai nepasitiki valdžia, teisingumo vykdytojais, kodėl jie prilyginami nusikalstamoms grupuotėms, banditų armijai? Kodėl nesibaigia Kauno pedofilijos skandalas, o aukų vis daugėja?


Viena baudžiamoji byla iškelta Panevėžio miesto gyventojui - aferistui Vladui Bujokui. Anksčiau už nusikaltimus baustas. Įkalinime įgavęs daugiau patirties savo veiklą tęsė, darydamas vis naujus ir naujus nusikaltimus. Apgaulės būdu, išviliodavęs iš eilės gyventojų materialines vertybes, pinigus. Analogiškai pasielgė ir fondo atžvilgiu. Išviliojo dvidešimt tūkstančių litų verslo plėtrai. Deja, verslas nesisekė. Nesąžiningu būdu įgyti pinigai naudos nedavė. Panevėžio teismas, po kelerių metų teismų maratono, kaltąjį nuteisia įkalinimu, nuosprendžio vykdymą atidedant metams, kad per šį laikotarpį, ieškovams (jų dešimtys) atlygintų žalą.

 

Tačiau žala neatlyginama, nuteistasis tęsia nusikalstamą veiklą. Naujas Panevėžio apylinkės teismo sprendimas nustebina viską mačiusius Anykščių rajono inspektorius, kurie vedė kontrolę dėl priteistų ieškinių padengimo. V.Bujokas už naujus nusikaltimus nuteisiamas dviejų metų trukme, nuosprendį atidedant. Senasis nuosprendis, dar terminus nesibaigus, panaikinamas. Žalos atlyginti nebereikia, priteistos tūkstantinės sumos ieškovams pakimba ore. Jų sugaištas laikas, varstant teismų slenksčius nueina, perniek. Liaudiškai tariant, šuniui ant uodegos.


Tam pačiam aferistui V.Bujokui, pavogus iš vienos AB Panevėžyje darbo įrankius, iškelta kita baudžiamoji byla. Nustatytas ieškovas. Darbo įrankiai pristatyti ir perduoti, kaip daiktiniai įrodymai, į policijos komisariatą, bylą tyrusiam tyrėjui. Nustatytas nusikaltėlis. Po kurio laiko, pasiteiravus apie bylos eigą, suglumau. Pasirodo vogtus daiktus Panevėžio apylinkės prokuroras liepė grąžinti nusikaltėliui, o bylą nutraukti. 


Tas pats asmuo iš Rokiškio rajono vienos urėdijos kirto ąžuolų miško masyvus, juos išveždamas į Panevėžio rajono keletą medžio perdirbimo vietų. Mediena buvo apdirbama ir vežama pardavimui į užsienio valstybes. Panevėžio apskrities ir Rokiškio rajono urėdai, su neįgalios sistemos teisėsaugininkais, negalėjo nusikaltimo išaiškinti. Kadangi minėtas asmuo yra padaręs ne vieną nusikaltimą, o teisinės institucijos neatlieka tinkamai jiems patikėto darbo, teko pačiam pasidomėti jo veikla. Aš pateikiau visą surinktą medžiagą apie V.Bujoko nusikalstamus veiksmus, padarytus įvairiuose šalies rajonuose, Panevėžio policijos komisariatui. Pasitelkti į pagalbą antstolių kontoros darbuotojai, policijos pareigūnai. Areštuotas vogtas turtas, atlikti procesiniai veiksmai.

 

Tačiau po dviejų dienų, materialinės vertybės dingsta. Nors ąžuolo mediena transportuota be leidimų, nustatytos tvarkos transportavimo dokumentų, visi galai tarsi į vandenį. Vėliau paaiškėja, kad nusikaltimas nurašomas ant vieno Panevėžio nakvynės namų gyventojo, nesenai grįžusio iš įkalinimo įstaigos. Iš jo nieko nepeši. Tai valstybės išlaikomas pilietis, tačiau ,,sugebėjęs“ išvogti mišką, transportuoti ir apmokėti už paslaugas dirbantiesiems, vairuotojams, medžio apdirbimo įmonei, transportavimui į užsienio valstybes. Pareigūnai nusikaltimų neįžvelgia, nesugeba ar kažkodėl nenori jų aiškinti. Kas gali paneigti, kad bylos užgesinamos ne už gražias akis?


Tiesa, minimas asmuo V.Bujokas turi vienos Panevėžio nusikalstamos žemaitukų grupuotės apsaugą. Kyla įtarimų ar teisingumo vykdytojai bijo jų keršto ar dirba išvien?


Ne mažiau įdomi ir dar viena situacija, kai fondas pirko statybines apdailos medžiagas iš UAB ,,Ermitažas“. Pageidaujamus gaminius pardavėjas, pagal reklamuojamus prekių pavyzdžius, turėjo užsakyti ir atvežti iš užsienio valstybės. Kad prekybininkai nepatirtų nuostolių sudarėme sutartį ir avansu teko susimokėti už prekes, prieš produkciją gaunant.Pasirodo atvežtos prekės nekokybiškos. Patys UAB ,,Ermitažo“ darbuotojai pasiūlė nekokybiškų prekių neimti.

 

Tačiau už prekes nebuvo grąžinami pinigai. Teko kreiptis į Vilniaus antrąjį teismą, dėl patirtų nuostolių. Civilinę bylą nagrinėjo ne bet kas, tai ta pati teisėja Jolanta Vėgelienė, kuri pedofilijos skandale nusikalstamai išviešino Kauno apygardos teisėjos Neringos Venckienės kompiuterinių laikmenų paslaptis. Pasirodo ji nežinojo, kad laikmenos yra teisėjos ir ji turi teisinę neliečiamybę. Visa šalis skandalą vos ne kasdien viešina. Visiems žinomi skandalo veikėjai, tačiau ne J.Vėgelienei. Ji, tarsi strutis įkišus galvą į smėlį. Nieko nemato, nieko negirdi, tik save. Savo darbo kolegės nepažįsta ir nepasidomi jos asmenybe. Kyla klausimas, tai J.Vėgeliene, kieno užsakymą vykdai? Nusikalstamo klano ar teisingumo? 


Teisėja J.Vėgelienėi ir fondo byloje, po kelių metų teisminių ginčų, apkaltino fondą. Fondas ne tik negavo, nors ir nekokybiškų prekių bei sumokėtų pinigų už prekes, bet buvo apiplėštas ir priteistos tūkstantinės sumos UAB ,,Ermitažo“ naudai, teisminiams ginčams spręsti. Šypsodamiesi aukštesnės instancijos teisėjai iš dalies nuosprendį panaikino. Fondui tūkstantinių sumų mokėti nereikėjo. Sugaištas tik kelerių metų laikas, patirti nuostoliai . Kelionės su teisininkais iš Panevėžio į Vilnių, kokybės inspekcijų ir kitos išlaidos, nepateisina tokių teismų sprendimų darbo. Teisusis pasijunta sutryptas, pažemintas, paniekintas, apturėjęs daugybę materialinių ir moralinių nuostolių. Aplamai, kaip tokios teisėjos, kaip Jolanta Vėgelienė ir panašios į ją, gali dirbti teismuose ir spręsti žmonių problemas ar likimus?


Ne mažiau įdomios ir kitos mano rezonancinės bylos (jų sufabrikuota ir iškelta netgi penkios ), kurios tęsiasi virš penkių metų. Tai įvykiai, kai fondas padėjo išsiaiškinti neįgaliai teisėsaugai, kai nekaltai įkalino fondo globotinį - našlaitį . Jį apkaltino nuo ryto ligi vakaro, mirkstantis alkoholyje sovietinio saugumiečio sūnus panevėžietis Jarūnas Stanislovaitis. Apkaltino nebūtais nusikaltimais, smurtu išgaunant prisipažinimą. Panevėžio apylinkės prokuroras V.Mažuika bematant surezgė kaltinimus, juos palaikė ir po dviejų dienų globotinis atsidūrė įkalinime. Fondui pasidomėjus, paaiškėjo, kad nusikaltimas nepadarytas, apkaltinto nusikaltimo priemonės ir daiktai randasi pas patį, neišsiblaivėjantį ieškovą J.Stanislovaitį.

 

Panevėžio teisėsaugos klanas ne tik neįvertino nusikalstamų teisėsaugos sergėtojų veiksmų, kurių šioje byloje įvykdyta begalės, bet man už visuomeniniais pagrindais atliktą darbą, sukurpė penkias bylas. Nors prokurorai prašė teismo,( kad ateityje nesikiščiau į klano darbą ir jie pateisintų savo darbo broką) bausti tik bauda, tačiau suinteresuota ir šališka teisėja Daiva Gadliauskienė, tarsi žmogžudžiui skyrė įkalinimą. Negana to, skirti įvairūs apribojimai bei iš manęs priteista tūkstantinė suma dalinei žalai atlyginti, tariamai nukentėjusiam J.Stanislovaičiui. Be to, pažeminant mane, net privalėjau pagal nutartį atsiprašyti neįvardinto nusikaltėlio J.Stanislovaičio. Šališka teisėja D.Gadliauskienė pati rašė melagingus, nusikalstamus tarnybinius pranešimus mano adresu. Jos dėka sukurptos dar dvi papildomos bylos. Viena iš jų už nepagarbą teismui.

 

Kalbu teisme ne šnypšdamas panosėje, kaip daugelis prokurorų ar teisėjų, bet neva tai pakeltu tonu, kad palaikau D.Kedžio veiksmus. Iš tiesų, kokie D.Kedžio veiksmai bebūtų ( teisėsaugos abejingumo išdavoje, jei būtų padarytas netgi nusikaltimas, kuo iš anksto prokurorai visuomenę nuteikinėja ir vadina žmogžudžiu. Aš įsitikinęs, kad juo pasinaudojo klanas, neprofesionaliai surežisavęs įvykių seką), žmonių širdyse ir atmintyje jis liks herojus ir didvyris. Už pasekmes, be jokių išlygų, turėtų būtų įvardinti ir nuteisti pareigūnai. Aš ir brutaliausius D.Kedžio veiksmus suprasčiau. Taip tautos piliečių išlaikytiniams - teisėsaugos klanui, elgtis nevalia nei D.Kedžio, nei mano ar kitų nekaltų piliečių atžvilgiu.


Kita man byla sukurpta, tos pačios šališkos teisėjos D.Gadliauskienės melo dėka, neva už tai, kad mano juodraščio tekste pataisytos dvi priešdėlio raidės. Iškelta baudžiamoji byla su straipsniu iki keturių metų įkalinimo. Kažkoks marazmas. Anekdotu nepavadinsi. Tiesa po ilgo varstymo ikiteisminio tyrimo tyrėjos duris ir apie tai informavus teisingumo ministeriją ir Panevėžio apygardos prokurorę Jolantą Činčikienę ( dar klano pilnai nesugadintą jauną moteriškę), byla nutraukta.

 

Nors mano teisininkai - gynėjai pateikė aibę pažeidimų ikiteisminio tyrimo ir bylų fabrikavimo eigoje, teismai iki aukščiausiojo teismo nematė nusikaltimų pareigūnų veiksmuose ir atlikę kosmetinius pakeitimus, atsirašinėjo. Be kita ko LR Aukščiausiojo teismo nutartyje teisėjai A.Rakauskienė, A.Klimavičius, B.Stakauskas rašo, kad tariamai nukentėjęs J.Stanislovaitis davė teismams išsamius ir nuoseklius parodymus, detaliai nurodydamas nusikalstamos veikos aplinkybes . Taip žmogiška prasme norisi tvoti tokiems teisėjams su kuoka per galvą, kad tokių paistalų nerašinėtų.

 

Atsikvošėkite nusikalstamo klano maitvanagiai!


Šioje fondo globotinio byloje iš keturių inkriminuotų jam kaltinimų, įsikišus į tyrimą fondui, patys aukštesnių instancijų teismai, tris kaltinimus panaikino, sutrumpino įkalinimo laiką? Vieną kaltinimo epizodą paliko tik dėl to, kad pateisinti visos sistemos klano nusikalstamus veiksmus. Kur ieškovo J.Stanislovaičio veiksmų nuoseklumas, išsamūs parodymai, kai fondui teko įdėti daug pastangų, kad apkaltintas jaunuolis būtų išteisintas? J.Stanislovaičio ranka rašytiniai parodymai ir jų kaitaliojimas, tik parodė, kad žmogus ne tik nenuoseklus, bet vykdė nusikalstamus veiksmus, tiek globotinio, tiek mano atžvilgiu. Juk šį darbą privalėjo tinkamai atlikti išlaikytinių armija, be mano ar fondo įsikišimo.

 

Už ką jūs gaunate mūsų kruvinu prakaitu uždirbtus pinigus? Už poniškus žaidimus su kūdikiais, tenkinant savo nešvankius geismus? Tie daiktai, už kuriuos globotinis apkaltintas, buvo pas patį tariamai nukentėjusį, aludžių pastovų klientą J.Stanislovaitį. Tariamai apkaltintas jaunuolis, smurtu išgaunant prisipažinimus, su visos klaninės sistemos pagalba, įkalintas. Varnai varnams akių nekerta, nes retas teisininkas doras ir sąžiningas. Pagrinde apsimetėliai juodomis sąžinėmis, kaip jų mantijos. Nusikaltėliai, išvengiantys atsakomybės. Maitvanagiai.
Analogiškų bylų sąrašą galėčiau tęsti ir tęsti.


Labai neparanki klanui ir dora, sąžininga Kauno apygardos teisėja Neringa Venckienė. Visa sistema pajungta jos karjeros žlugdymui, susidorojimui su ja. Tauta visa tai mato. Žmogiškąja prasme pasipiktinę tokiais klano veiksmais, tačiau meldžiasi už maitvanagius ir prašo Aukščiausiojo pagalbos. Manau sulauksime. Įvykiai pirmuosius ženklus rodo. Juos pastebi ir įžvelgia , kas turi išminties. Drąsiaus Kedžio kovą su pedofilijos skandalu ir teisinio nihilizmo vykdytojų klanu perėmė tauta bei ištikimieji Drąsiaus šeimos nariai ir jo šalininkai. Visai tautai priimtina norma, būti lygiems prieš įstatymą, lygiems prieš Konstituciją.

 

KLANAS IŠSIGANDO, PABŪGO, BLAŠKOSI ?

Demokratijos lopšys - Amerika. Pažvelgus iš arčiau pastebėsime, kad ir ten ne taip jau gerai. Šalis kraujuoja. Pastovūs išprovokuoti karai dėl nepasotinamų turtų, melo, apgaulės , priedangos teisingumu, galiausiai tikėjimu. Tik ką paleistas į laisvę, be kaltės įkalintas, jų pilietis Philipas Bivensas ir dar du jų šalies piliečiai už tą patį nusikaltimą - žmogžudystę. Įkalinime praleido trisdešimt metų. Teisingai supratot, ne dienų, savaičių ar mėnesių. Trisdešimt metų be kaltės. Pasirodo suklydo teisingumo vykdytojai. Vienas iš jų nesulaukė išteisinamojo nuosprendžio. Mirė, su žmogžudžio etikete, įkalinime. Koks nekaltas paaiškinimas - teisėsaugos sergėtojai suklydo. Na ir jokios atsakomybės. Padengs tauta materialinius ir moralinius nuostolius už išgamas.


Aš asmeniškai bendrauju su įvairiais tautos piliečiais: žmogžudžiais (įvardintais ir nuteistais, bei slypinčiais po melo kaukėmis, pastarieji žymiai pavojingesni), muitininkais, profesoriais, našlaičiais, vargdieniais, dvasininkais, seneliais, socialiai remtinais ir kitų profesijų žmonėmis. Giminė labai plati, todėl visame pasaulyje galima surasti sąsajų. Geneologinės šaknys Vokietijoje.


Pamokslauju, mokau ,,Švento Rašto“ tiesų, skaitau paskaitas įkalinimo įstaigose. Vargdienius pagal išgales remiu.
Nesenai vienas nuteistasis, atliekantis bausmę įkalinimo įstaigoje išsiuntė atvirą grasinimo laišką Kauno teisininkams. Nekaltai įkalintas. Už tai išėjęs į laisvę nušaus teisėją ir prokurorę. Ar galima įsivaizduoti to piliečio savijautą, kai nesugebėdamas įrodyti teisėsaugos monstrams savo teisumo, žmogus sugniuždomas ir įkalinimas. Pabandykime įsivaizduoti amerikietį prasėdėjusį nekaltai trisdešimt metų. Įkalintas jaunas dvidešimtmetis, o laisvę atgauna tik senatvėje. Budeliai džiaugiasi gyvenimu, ramūs maudosi savo malonumų purvo voniose. Ar protu galima paaiškinti tokius nuklydimus, ar galima pateisinti tokias klaidas, ar įmanoma gerbti tokius teisingumo vykdytojus? Ne,- ir dar kartą ne. 


Mano fondo vienas iš globotinių - našlaitis pasakojo savo istoriją, kai Kėdainių policijos komisariato kriminalistai įtarė, kad jis nužudė žmogų. Rado nužudytojo kūną be galvos. Smurtu bandė išgauti prisipažinimą bei, kad šis nurodytų, kur padėjo galvą. Kadangi našlaitis apie įvykį nieko nežinojo, pradžioje bandė juokauti, kad galvą išsivirė ir suvalgė. Pamatęs savo pašmaikštavimu, kad ne juokais užrūstino pareigūnus, pasitaisė, kad jam nieko nėra žinoma apie šį nusikaltimą ir jis nieko bendro neturi su pateiktais kaltinimais. Budeliai, su vyr . kriminalistu Vaidu Rudeliu, (kuris beje, tebedirba ir dabar) kankino jaunuolį įvairiausiais metodais. Surakinę rankas, kabino ant kablio, leisdami ant galvos šaltą vandenį ir laikė iki pamėlynavimo.

 

Tada, užmetę lininę paklodę ant apstingusio kūno nuo šalčio, daužė, spardė tarsi obuolį. Ne kartą jaunuolis prarado sąmonę, apsipylė kraujais. Atgavusiam sąmonę, klausdavo to paties, kur nužudytojo galva? Kai kankinys atsakydavo, kad nežinąs, smurtautojai savo egzekuciją tęsdavo. Po kankinimų, kišdavo tuščius lapus, kad rašytų prisipažinimą. Kadangi našlaitis neturėjo kam pasiguosti, turėjo arba mirti nuo budelių nekaltas arba neištveriant kankinimų , kaip ir mano aprašyti amerikiečiai, prisipažinti be kaltės. Vos sugebėjęs parašyti vienoje iš kamerų ( per dvi paras mėtė iš vienos kameros į kitą, kad nebūtų tų pačių liudininkų, matančių sumaitotą kūną. Pabuvojo trečioje, šeštoje ir kt. kamerose) keletą žodžių laikraščio skiautėje, našlaitis rašė: ,,Nežinau už kieno kaltes esu pasmerktas myriop, kankinimams, bet geriau mirsiu, bet budeliams nekaltai neprisipažinsiu“.

 

Po dviejų parų termino reikėjo smurtautojams teismo sprendimo, kad pratęsti įkalinimo laiką. Jo laimei, Kėdainių policijos komisariato tyrėja, nesugebėjo įtikinti Kėdainių apylinkės teisėjos, kad jaunuolis būtų galėjęs įvykdyti jam primestą nusikaltimą - žmogžudystę. Jo išsigelbėjimui nepratęsė suėmimo. Tačiau ir po to, parsivežę į policijos komisariatą dar pusę dienos smurtavo, o vakare, lyg šunį išmetė į gatvę. Išeinant našlaičiui į laisvę, budeliai stebėjosi, koks tai užsispyręs ir kantrus pakliuvo jaunikaitis. Prasitarė, kad paprastai aukos neatlaiko tokių skausmų ir jų naudojamo smurto. Prisiima svetimas kaltes.

 

Skausmais išsekintas nekaltas jaunuolis paprašė, kad grąžintų ir parvežtų į už už kelių dešimčių jo mokslo įstaigos gyvenamą vietą iš kur paėmė. Kėdainių miesto ,,teisingumo vykdytojai“ pareiškė, jei savanoriškai norįs, gali dar pasėdėti įkalinime iki ryto. Tačiau, kad nesulauktų naujų egzekucijų, iš neprognozuojamų kriminalistų, našlaitis nakčia, kruvinomis kojomis ir nukankintu kūnu, priguldamas autobusų stotelėse ant suoliukų, grįžo į savo gyvenamą vietą . Tuo metu jaunuolis mokėsi Šlapaberžės žemės ūkio mokykloje. Už kelių dienų buvo paskelbta žinia, kad rastas tikrasis nusikaltėlis. Pasirodo įtarimai kilo tik dėl to, kad jaunuolis dėvėjo karišką uniformą, nes jis mėgo ją ir tarnavo krašto apsaugoje savanoriu. Tikrasis žudikas, taip pat dėvėjo panašią aprangą.


Pagalvokime kas laukė jaunuolio, jei būtų kankinimų neatlaikęs ir prisipažinęs už svetimą nusikaltimą - ypač žiaurią žmogžudystę. Teismo pasmerktas myriop arba geriausiu atveju įkalinimu ilgiems gyvenimo metams. Amerikiečių analogiškas pavyzdys parodė teisingumo vykdytojų klaidas ir abejingumą. Mano aprašomi įvykiai yra tik dėl to, kad našlaitis atlaikė pragaro kančias ir gali visą tai papasakoti. Ar šiandien galime paklausti dar neįvardintų budelių, kokias kankinimo priemones naudojo Drąsiui Kedžiui? Ar geranoriškai atsakys kaltieji? Galime tik pasvajoti. Aišku tik viena, tiesa vėliau ar anksčiau išlis į dienos šviesą. Doram ir stipriam žmogui, žinančiam įvykius, prabils sąžinė ir tiesa paaiškės. Kada? Tai laiko klausimas. Kol kas apsiribokime kantrybe, ištverme ir laukimu.

 

TIESA AŠTRESNĖ UŽ DVIAŠMENĮ KALAVIJĄ

Lietuvos pilietis, kalintis Pravieniškėse ir išsiuntęs Kauno teisingumo mafijai laišką su grasinimu, neabejoju turi būti ne tik drąsus, bet įsitikinęs, kad teisus. Kokia prasmė sau apkartinti gyvenimą. Jei padarei nusikaltimą ir esi teisėtai nubaustas, grasinimų nesiuntinėsi. Juk teisingumo vykdytojų neapkaltinsi už tai, kad jie gaudo nusikaltėlius, juos baudžia , įkalina. Tai jų kasdienis darbas. Jie privalo vykdyti teisingumą, tokia jų darbo specifika. Visiškai kitokia padėtis, kai įkalinamas teisus. Jo savijauta nepavydėtina. Pasijunta sutryptas, pažemintas, paniekintas, išduotas savos valstybės teisingumo vykdytojų, jų beširdiškų veiksmų, jų nekompetencijos ar savo galios demonstravimo. Tokiais atvejais manau, teisingumo vykdytojams neramu.

 

Begalės atsiliepimų, kai neturėdami gynybai lėšų įkalinami už mažmožius ar nekaltai našlaičiai, vargdieniai ar tie, kurie ieško teisingumo ir nepaklūsta teisingumo monstrams. Tuo tarpu vagys, korumpuoti pareigūnai, banditai, žmogžudžiai, valstybės ir teisingumo vykdytojai - tautos išlaikytiniai vaikšto laisvėje , mėgaujasi prabanga, deklaruoja turtus, milijonines pajamas, deginasi prabangiausiuose kurortuose, žaidžia ponų žaidimus su vaikais. Tai iškrypėliai, nusikaltėliai, bejausmiai išgamos. Jie teisia žmones, jie mėgaujasi suteikta jiems teise. Iš tiesų, po tokių grasinimų, klanas subruzdo. Svarsto, kaip pakelti žmonių pasitikėjimą jais, pakelti jų reitingus. Deja, nesiseka, nes savo galių neatsisako ir demonstruoja visišką teisinę degradaciją - nihilizmą.

 

Kauno įvykiai seniai visiems akis bado. Kaltieji ar įtariamieji ( anąpilin išėjęs A.Ūsas, jo globotinė L.Stankūnaitė) iš tautos lėšų mėgaujasi prabanga, pilnu išlaikymu, apsauga, rengiamos reklaminės spaudos konferencijos. Tyčiojamasi iš tautos didvyrio Drąsiaus Kedžio mažametės dukrelės, rūpestingos, nuoširdžios sesers Neringos ir jos tėvelių. Pastarieji privalo vykdyti kvailus teismų sprendimus, vežiojant tautos išlaikytinei į įvairias slaptavietes pasimatymams pardavinėtą pedofilams jos dukrą, kaukėtų apsauginių apsuptyje. Juodi, tarsi velniai. Tokie kelia baimę netgi suaugusiam, o ką kalbėti apie mažą mergaitę?

 

Kur yra E.Žiobienė, kur vaikų teisių gynėjai, kur Prezidentė? Akli ir nemato, negirdi ir nejaučia artimųjų ir mažos mergaitės skausmo? Ar teisingumo vykdytojams, nuolankiems užtarėjams, psichologams ir čia smegenų neužtenka? Mergaitei būtų saugiau ir nejuokintų tautos monstrai, jei mergaitės pasimatymai būtų apsaugotuose globėjos ar greta esančiuose mergaitės senelių namuose arba darželyje, kurį mergaitė lanko, patalpose. O ir išvis ar į mergaitės norus kreipiamas dėmesys? Ar ji nori tų prievartinių pasimatymų?


Juk L.Stankūnaitė bedarbė, tautos išlaikytinė, turi į valias laiko. Argi šie teisingumo vykdytojų veiksmai nekelia sumaišties visuomenėje? Ar tokius jų veiksmus toleruoja tautos piliečiai? Kas slypi po tokiais deriniais? Ponų nekalti žaidimai, jų demonstratyvi galia, pasimėgavimas tautos piliečių kantrybe? Ne ponai. Jūs tautai rodote savo nepilnavertiškumo, menkystės, baimės kompleksus. Tokiais veiksmais jūs sumenkinote demokratiją, sumenkinote teisingumą, kurio piliečiai nesulaukia. Jūs sumenkinote tautos iškovotą laisvę, jūs sumenkinote save. Norėdami atgauti, ką praradote - pasitikėjimą geriau rašykite, atsistatydinimo pareiškimus.Tą padarė Panevėžio apylinkės klaninė teisėja Daiva Gadliauskienė ar netobula vaikų teisių gynėja Edita Žiobienė. Jų nelaikykit, nedarykit prievartos.

 

Tokiais veiksmais keliate dar didesnį tautos piliečių nepasitikėjimą, sumaištį, pasipiktinimą jūsų poelgiais. Parašiusiųjų pareiškimus tenkinkite. Geriau susirinkę pulkeliu, eikit ramiai pas ūkininkus žąsų ganyt. Visiškai nesvarbu kas tai būtų Edita Žiobienė ar Daiva Gadliauskienė, Algimantas Kliunka ar Kęstutis Betingis, ar D.Kedžio mirtimi su naivia – debiliška šypsenėle besidžiaugiantis ir žmogžudžiu , be įrodytos jo kaltės, įvardinęs R.Petrauskas. Eikit žąsų ganyt, tada tauta tikrai atleis ir galėsite pelnyti jos pagarbą. Jūsų pridaryti nusikaltimai tautos piliečių atžvilgiu lenda , kaip ylos iš maišo. Jums turtus ne aitvarai suneša, jūs tarpstate iš nusikaltėlių nešvarių pinigų, kuriuos maišais semiatės. Jūs savęs nebaudžiate ir įvairiausiais būdais išsisukinėjate.

 

Bet nepamirškite, kad nei vieno nusikaltimo nepadarote, kuris anksčiau ar vėliau neatsigręš prieš jus pačius. Visi jūsų turtai ir nešvarūs sandoriai piliečiams žinomi. Juk jie jums duoda kyšius, juk kaltieji žino, kad už pinigus išteisinate, o teisusis žino, kad be kaltės kenčia. Todėl vienintelis pasiūlymas, pragertoms jūsų smegenims išsivaikščioti arba atgailauti, pradedant sąžiningai ir dorai dirbti. Visų malonumų ir pinigų neapžiosite. Turtams galo nėra, o kelnės pilnos baimės. Todėl nebijokite nei grąsinimų, nei teisingo, kad jums ir nepatinkančio, piktesnio žodžio. Nusikaltėliai gyvena neramiai ir nežino už kurio kupsto užkliūs. Teisiajam nėra ko bijoti. Nebijokime ir netylėkime. Jei teisieji tylės, akmenys pradės kalbėti. Būkime drąsūs ir neleiskime, išlaikytinių vampyrinei armijai, tyčiotis iš tautos dorų piliečių.

 

Šaltinis: N.Venckienė "Drąsiaus viltis - išgelbėti mergaitę"