Suprantama, jog,  nežiūrint blogybių, Dievas vis tik turi savo likutį, pažįsta savuosius ir dėl jų buvimo dar kenčia ir palaiko šį pasaulį. Manyčiau, jog vilties turi ir Lietuvių tauta, kurioje randasi vienas kitas kovotojas už krikščionišką moralę, nors jų  save laikantis krikščionišku pasaulis ne tik kad nepalaiko, bet ir persekioja, tampo po teismus ir pan...

Tie šviesuoliai – sąžiningi mąstytojai, menininkai, opozicinės spaudos leidėjai, vienas kitas Kristaus mokinys ir t.t.

Dauguma žino arba pažįsta atkaklųjį panevėžietį, buvusį kataliką, stojusį į tiesos kelią, misionierių Alvydą Veberį – aktyvų publicistą, neretai tampomą po teismus už tai, kad stoja už skriaudžiamuosius, pažemintus, ieško tiesos ir demaskuoja nusikaltėlius, kovoja su katalikišku stabmeldžiavimu, visokio kirpimo ir masto raganavimais, astrologinėmis pranašystėmis, šiais laikais klestinčiais mūsų tautoje,  palaikomais mūsų sisteminės žiniasklaidos ir valdžios. Prieš tą vieną žmogų, gyvo tikėjimo, veikimo ir darbų požiūriu, dauguma atrodome neįgalūs. Palaikymo, dvasios stiprybės, sveikatos reikia prašyti Dievo tam Kristaus kareiviui. Kad bent 12 -  ką tokių Lietuvai !

Kas trukdo dar esantiems Lietuvos Kristaus mokiniams apjungti savo jėgas bendram organizuotam darbui, tautos išsivadavimui iš dvasinių tamsybių? Manyčiau jog visokių trikdžių esama dėl tam tikro nesuvokimo, jog visi esame riboti, tiesiog žmogiški, turintys ne vienodą supratimo ir pažinimo lygmenį, ką turėtų vis tiktai atsverti bendro darbo būtinumas , ir pašaukimo svarba.

Atsisakius asmeniškumų, konfesinių susireikšminimų, apsijungus tarpusavio pagarba ir meile, pasiskirsčius veiklos barais pagal duotus Dievo talentus ir sugebėjimus, vieniems kitus palaikant, galima būtų padaryti didelių darbų. Darbai turėtų būti ne epizodiniai, pavieniai, o gerai organizuoti, kryptingi ir pastovūs, vykdomi ne konfrontacijos su valdžia, o tiesos paieškos, kompromisų dvasioje. Tam darbui tauta turi, privalo turėti nepriklausomą nuo pasaulinių centrų, suvereniai Kristuje veikiančią bendruomenę – bažnyčią.

Dar labai svarbu atkreipti  dėmesį į labai aktualią ir vieną iš pagrindinių tautos nelaimių - jos vidinį susiskaldymą, vidinę priešpriešą. Ir tą ,,mazgą‘‘ išnarplioti galime pasitelkus tiktai švarią BIBLIJĄ-ŠVENTĄ RAŠTĄ.