STRAIPSNIAI

Alvydas VEBERIS. LIETUVOS SKURDŽIAI REMIA AFRIKOS SKURDŽIUS. KAM TAI NAUDINGA?
 Alvydas VEBERIS. LIETUVOS SKURDŽIAI REMIA AFRIKOS SKURDŽIUS.              KAM TAI NAUDINGA?

 

LIETUVOS SKURDŽIAI REMIA AFRIKOS SKURDŽIUS. 

           KAM TAI NAUDINGA?

 

Jėzus meiliai pažvelgė į jį ir pasakė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik parduok visa, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane... " (Mk 10,21)

 

Buvau pakviestas į  LNK laidą, kurios tema ,,Ar reikia padėti skurstantiems vaikams Afrikoje (Etiopijoje), kai Lietuvoje kasdien daugėja elgetų?“

 

Ši laida pasirodė po to, kai portale 15min viena iš Afrikos tyrimų ir konsultacijų centro įkūrėjų Eugenija Kovaliova iškėlė klausimą – ar tikrai pinigai, kuriuos paaukojame UNICEF organizacijai, nueina ten, kur reikia? Ar jie išties pasiekia vargšus alkanus vaikus Etiopijoje, ar tokios misijos tėra proga žinomiems žmonėms pasidaryti reklamą ir turėti egzotiškas atostogas?

 

Laidoje pirmoji pasisakė Jungtinių Tautų Vaikų fondo „UNICEF Lietuva“ ambasadorė Virginija Kochanskytė, kuri pasikvietė Lietuvos ,,žvaigždes‘‘ (Merūną Vitulskį, Marijoną Mikutavičių, kunigą Ričardą Doveiką, Justę Arlauskaitę vadinama Džiazu... ir kitus  aplankyti Etiopijoje skurstančius vaikus. Parodė vargdienių vaikų gyvenimą, kurie džiaugiasi, jei gauna nors kokio menkaverčio maisto. Ambasadorė pasakojo, kad Afrikos šalių, dalis išsekusių  vaikų dėl bado, nesulaukia net penkerių metų. Gyvena palapinėse, po atviru dangumi. Lietuvoje vaikų gyvenimas  lyginant su jų gyvenimu – rojus“,- postringavo vos ne ašarodama ambasadorė.

 

Ji graudino žiūrovus  ir aiškino, kad Etiopijos vaikai meldė ir šaukė pagalbos iš Dievo ir apsidžiaugė, kad Dievas išklausė jų maldas ir atsiuntė jiems Lietuvos ,,žvaigždžių“ komandą. Gaila, pamiršo pasakyti, kad ,,žvaigždynas“  nemoka jų kalbos ir visa ta kelionė savireklamai. Atvyko ir išvyko  tuščiomis rankomis. Iš surinktų Fondui 150 000 eurų aukų Lietuva nepravedė nė vieno cento.

 

Visas aukas panaudojo direktorės atlygiui,  egzotinėms ir reklaminėms kelionėms, savo prabangaus didžiulio ofiso prie Aušros vartų išlaikymui. Jų savireklama,  kad žmones sugraudinti ir kad jie toliau dosniai aukotų. Katalikų bažnyčia ir jų atstovas R.Doveika, kur pinigai, ten jis pirmose eilėse. Ką geba tai geba, įtikinamai mulkinti lengvatikius. Šėtono tarnų juk toks ir yra darbas, o R.Doveika jį atlieka be priekaištų.

 

Visiškai priešingą nuomonę dėl tokių Fondų reikmės, išsakė viena soc. remtina mama, kuri guodėsi, kad Lietuva gailestinga svetimiems, rūpinasi kitų šalių ne tik vaikais, bet kviečia ir pilnai išlaiko Sirijos pabėgėlius, remia ir siunčia karo techniką žudyti ,,priešus‘‘ Ukrainoje, Afganistane, perka Lietuvoje karo reikmėms  auksinius šaukštus, tankus, didina išlaidas krašto apsaugas gynimui,  perka vienus iš didžiausių pasaulyje dujų terminalus, kurie ne mažina gyventojų dujų kainas, bet jas didina, o savi vargdieniai gauna iš maisto bankų  kirmėlėtą, pasenusiais terminais maisto davinį, kurio net minimaliam išgyvenimui neužtenka. Lietuvoje pilna biurokratų įsteigtų įmonių, vaikų teisių tarnybų, soc. skyrių iš kurių pagalbos, kaip iš pernykščio sniego. Kai reikia  jų neprisišauksi.

 

Kritikos misijos dalyviams pažėrė ir Lietuvoje jau dešimt metų gyvenanti etiopė Eskedar Maštavičienė. Pasak jos, tokia misija neturi išvis vykti. Pašnekovė aiškino, kad „Man skaudu ir pikta, kaip jie piešė Etiopiją. Manau, galima surasti tokių situacijų bet kuriame pasaulio kampelyje, visoje Lietuvoje, net ir sostinėje Vilniuje. Tokia veikla  yra Lietuvos žmonių išnaudojimas ir patyčios iš afrikiečių“.

 

Afrikoje etiopė yra išgyvenusi   virš 30 metų.  Į Lietuvą sugrįžusi papasakojo, kad visiškai kitoks ten gyvenančių mentalitetas. Jie dar gyvena feodalinėje santvarkoje, o mes norime juos integruoti į išsivysčiusių šalių 21 amžiaus lygį. Tai tuščias beprasmis darbas. Tokių, kaip UNICEF misijų, parama niekinė. Su tokiomis paramomis atimame jiems laisvę  tobulėti ir patiems spręsti, kas jiems priimtina.

LNK studijoje prieš laidą ,,Yra kaip yra“. Vedantysis Viktoras Jakovlevas ir etiopė gyvenanti Lietuvoje Eskedar Maštavičienė

 

Išklausęs pašnekovių aš laidoje norėjau papasakoti, kodėl tokie vargai, bėdos ištinka beveik visas šalis. Turėjau rankoje Šventą Raštą-Bibliją. Laidos organizatorius tiesiog priverstinai paėmė knygą ir maldavo, kad nenukrypčiau į tikėjimo tiesas. Jis rengdami šou laidas, visiškai nesuvokia ir neleidžia eteryje išsakyti, kodėl Pasaulis žūsta mūsų akyse. Ko šiomis dienomis laukia Lietuvos katalikų tikintieji? Juk ne paslaptis, kad   laukia Antikristo.

 

Pasaulis taip pat nusisukęs nuo Dievo. Jei Etiopijos vaikai meldė ir prašė pagalbos iš Dievo, neaišku tik kokio,  tai atsiuntė jiems Antikristo šalininkus. Gal suklaidinti vaikai   nepažindami Dievo ir meldėsi Antikristui?  Kuris iš tų Lietuvos misijos ,,žvaigždžių“ Kristaus sekėjas? Gal Ričardas  Doveika, Merūnas Vitulskis, Marijonas Mikutavičius ar Justė Arlauskaitė vadinama Džiazu? Juk visi jie Romos katalikų bažnyčios šalininkai. Ši bažnyčia, anot Švento Rašto - Biblijos, Babelė-ištvirkėlių namai. Biblijoje parašyta: ,,bėkite iš jos visi“. 

nuotr. LNK studijoje 

 

 Aš pritariau abiejų laidoje dalyvavusių pašnekovių – soc. remtinos motinos ir etiopės Eskedar Maštavičienės gyvenančios Lietuvoje išsakytoms mintims ir laidoje pasiūliau toms ,,žvaigždėms“ atvažiuoti į Panevėžį, tai jie dar ne tokių graudžių filmukų galės susukti...Sutaupys krūvą pinigų ir laiko.  

 

Vien parodžius ką išdarinėja Panevėžio miesto savivaldybė su soc. skyrių darbuotojų ir jų tarnybų neįgaliu ,,darbu“, neteksite žado. Jie pasitelkę teismus, antstolius, kai kada prokuratūrą, medikus, sisteminės žiniasklaidos ,,skalikus“ išmeta už menkiausias skolas žmones tiesiai į gatvę. Ne gana to, dar apkaltina jiems talkinančius.  Pagalbos iš jų prisišaukti tiesiog neįmanoma. Ir tai nepavieniai atvejai.

 

Keletas paskutinių jų iš Fondo suteiktos pagalbos pažeidžiamiausiems, kurie apart žiniasklaidos ar aktyvesnių visuomenininkų neturi kur kreiptis. Išlaikytiniai nuo varguolių atsiriboję geležine siena ir įvairiomis užkardomis. Štai Panevėžio savivaldybės  nuopelnai vargstantiems žmonėms:

 

1. Panevėžio m. savivaldybės soc. skyrius 92 metų veiksnią vienišą apleistą senolę patalpino į  globos namus, kur dauguma globotinių turi psichinę negalią, nors čia pat  miesto centre senelių globos namai. Pasirodo, kad  jie, tik išrinktiesiems.

 

 

2. Iš bendrabutyje suteikto   soc. būsto tiesiai į gatvę už 93 eurų patalpų nuomos skolą savivaldybei, su teismų ir antstolių pagalba, išmetė našlaitį E. Strikaitį, nesuteikiant jam kitos gyvenimui vietos. Jis, nors dirbo, tačiau nesugebėjo išgyventi iš menkaverčio gauto atlygio.

 

3. 78 metų neįgalų, turintį psichinę negalią, 100 procentų nedarbingą senolį taip pat Panevėžio m. savivaldybė su teismų ir antstolių pagalba išmetė į gatvę, nesuteikiant kitos gyvenimui vietos. Jis prasiskolino už šildymo kaštus, nes šilumos daugiabutyje negalėjo atjungti, o invalidumo pensijos neužteko net pavalgyti. Tame soc. būste pragyveno 37 metus. Norėdamas sugrįžti atgal, gyvena prisiglaudęs  šaltame rūsyje,  ir bylinėjasi jau keturi metai su savivaldybe. Jo butas atiduotas moteriai su vaiku, kuri gyvena su pareigūnu.

 

4.Daugiavaikė 11 asmenų R. ir M. Kursių šeima išbraukta iš soc. būstui gauti eilės, kurioje prastovėjo daugiau kaip 10 metų, nes penkias dienas nepristatė ,,ponams‘‘ metinės deklaracijos. To padaryti mama negalėjo, nes vyras, kad išmaitintų šeimą, dirbo Anglijoje.

 

5. Nužudyto sūnaus mama Elena Ivanova, niekaip neprisišaukė pagalbos iš Panevėžio m. savivaldybės.  Be to ji slaugė dar vieną aklą sūnų. Ji nepasikėlė iš lovos, gangrenavo kojos. Tik Fondui įsikišus problemas išsprendėme, bet pavėluotai. Vos neteko amputuoti abiejų kojų, bet kol kas apsiribota tik nupjautais kojos  pirštais.

Visa tai ne pabaiga.

 

Laidoje dalyvavo ir Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. Prieš laidą nudžiugau, kad turėsiu progos išsakyti priekaištus už jų netinkamą ir aplaidų darbą. Juoko forma bendraudamas su ja pasakiau, kad jus visus reikia su šakėmis vyti kuo toliau iš Seimo, Vyriausybės ar Europarlamento. Ji bandė teisintis, kad norint ką nors sistemoje pakeisti, tiesiog neįmanoma. Sulaukia didžiulį pasipriešinimą iš savo darbo kolegų ir iš  vieno pačio žymiausio Lietuvoje  politinio veikėjo (pavardę paminėjo). Tai tada kyla klausimas, kam jie išvis reikalingi?

nuotr. Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė

 

Ar ne dėl to tas veikėjas vaikšto su šarvo liemene ir apsauginiu? Siekdama išvengti aštrių kirčių laidoje, pasiprašė vedančiojo, kuo skubiau išvykti, laidai  net nesibaigus. Nepaisant to, vienas ekspertas ją prirėmė prie sienos, kodėl iš Lietuvoje surinktų lėšų virš 150 000 eurų, nei vienas centas tiems Etiopijos vargšams taip ir nebuvo pravestas? Ar  tai ne gėda viešai kalbėti apie tokį dviveidiškumą ir gailestingumą vargšams? Ji atsakyti į tai negalėjo.

 

 

Surinkti iš aukotojų  pinigai išleisti tik vienintelės direktorės protu nesuvokiamo atlygio dydžiui. Ji  gauna daugiau nei Seimo nariai. Taip pat UNICEF vaikų pagalbos centras išlaiko  prašmatnų didžiulį ofisą ir  rengia ,,žvaigždžių“ egzotines ekskursijas, kad paverkšlentų dėl atsilikusių šalių skurdo.

Pasak centro įkūrėjos E.Kovaliovos, ši ir kitos UNICEF akcijos yra prasčiausia, ką galime padaryti mažinant skurdą visame pasaulyje.

 

Plačiau pakomentuoti apie „UNICEF veiklą sutiko vienintelė to Fondo darbuotoja-direktorė Jovita Majauskaitė-Staniulėnė.

Į klausimą ar patys ambasadoriai paaukojo UNICEF? Kiek?  Ji sakė: ,,daugybė žinomų Lietuvos žmonių organizaciją remia ne tik finansiškai, bet – svarbiausia – išnaudoja savo talentą ir žinomumą, padedant skleisti žinią ir rinkti lėšas. Lietuva džiaugiasi didžiule pažanga, padaryta teikiant pagalbą Lietuvos ir pasaulio vaikams. Per pastaruosius 7 metus paaukoti beveik 2 milijonai eurų išgelbėjo 635 588 vaikus iš 11 šalių, kurių gyvenimui ir ateičiai grėsmę kelia badas, ligos, konfliktai, skurdas ir stichinės nelaimės. Visa tai būtų neįmanoma be žinomų žmonių palaikymo.“

 

Tik įsivaizduokite! Surinkti net 2 mln.  ir padalinti 635 588 vaikams. Paprasta aritmetika. Nepatingėjau paskaičiuoti. Vienam vaikui išeina tik 3,14 euro! Už tokią sumą išeina tik  pigesnių saldainių pakelis ar vienas šokoladas. Ar tai ne beprasmė pagalba ir patyčios. Ir jie giriasi, kad sumažina skurdą, badą, ligas...Suma įspūdinga, bet niekinė su vaikų skaičiumi.  Į klausimą kiek vidutiniškai būna paaukojama vienos misijos metu direktorė atsakė: ,,Kiekvienais metais su misija susijusios komunikacijos metu lietuviai paaukoja daugiau nei 150 tūkst. eurų“.

 

Tai spręskite patys, mieli Lietuvos žmonės, aukodami paskutinius centus vargšams. Ar jie pakliūva skurstantiems, ar tai nedoras verslininkų elgesys tokių Fondų steigime ir apsimestinis dviveidiškumas mulkinant patikliuosius?  

 

Turiu priminti, kad didžioji dauguma visuomeninių organizacijų, Fondų ar savivaldybių, kurios  gauna labdaras iš užsienio valstybių,  naudoja lėšas ir gautą paramą savo asmeninėms reikmėms ir gerbūviui kelti. Likę trupiniai atiduodami vargšams, kaip ir šioje paskutinėje UNICEF veikloje, kurią parodo egzotinės žvaigždžių kelionės. Neliko net trupinių.

Lietuva iš UNISCO tik  2004-2005 metų dalyvavimo programai pateiktiems Lietuvos projektams gavo  111 tūkst. JAV dolerių. Kur jie iššvaistomi? Tikrai ne vargšų pagalbai.

 

- Kaip turėtų būti atrenkami tie, kas atstovauja Lietuvai tarptautinėse organizacijose?

 

- Problema yra kita - pačioje Lietuvoje beveik nėra valstybės interesų, juos jau apskritai mažai kas formuluoja. Šiandien mūsų šalyje viskas yra susiję tik su pinigų darymu ir savo gyvenimo lengvinimu.

- Ar skurdo akivaizdoje valstybei būtina dalyvauti kone visų tarptautinių  organizacijų veikloje?

- Į šį klausimą būtų galima atsakyti tik apžvelgus konkrečius šios dienos Lietuvos valstybės interesus, tačiau dabar aišku tik tai, kad pinigų yra jūros.

 

Vyriausybė  taip lengvai skolinasi naujus milijardus, milijonus moka banko bankroto administratoriui iš užsienio, keliasdešimties tūkstančių litų algas Visagino atominės elektrinės projektų rengėjams, narystė net visose tarptautinėse organizacijoje kainuoja labai mažai.

 

Sakoma, kad už narystę ES mes jau gavome 24 mlrd. litų išmokų, tačiau kartais žmonėms galbūt kyla klausimas - kur šios lėšos yra? Kadangi Lietuva jau labai gerai išmoko plauti pinigus, todėl ir tie milijardai nusėdo tik tiems, kurie geriausiai plauna. Zuoko sumanymas už 100 mln. litų rekonstruoti Gedimino prospektą Vilniuje ir jau jį remontuoti, turbūt geriausiai parodo, kaip šiandien veikia mūsų valstybė panaudodama ES lėšas.

 

 

 Tas pats ir su labdaringais Fondais. Aišku,  ne su visais. 

 

 

https://www.youtube.com/watch?v=oWN8ye-RJXw&feature=youtu.be