Alvydas VEBERIS 

Apie senelį, anūką, tėvą, sūnų ir tautą

Su džiaugsmu ar skurdu, su vėliavėlėmis languose ar kančia veiduose sutiks tauta Lietuvos nepriklausomybės 100 – ečio metines?

Dar 2016 m. Artūras Jančius rašė: „Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės, jei aš vienas džiaugsiuos, o šimtai liūdės.“

Taip prieš daugelį metų, dar praėjusiame amžiuje, viename vaizdo klipe atviravo Vytautas Landsbergis, kandidatavęs į prezidentus.

Išgirdo tuomet tauta profesoriaus, nufilmuoto mažame kambarėlyje, prašymą – neišrinko į aukščiausiąjį postą. Kad tik būtų kuo daugiau besidžiaugiančių ir kuo mažiau liūdinčių. O pats V.Landsbergis, žinoma, iki šiol yra už tai dėkingas supratingiesiems tautiečiams.

Gal prisiminusi tą nesavanaudišką profesoriaus požiūrį į tautą, o gal įsitikinusi, kad tautos gebėjimas išgirsti valstybiškai skambančius žodžius neišnyko, prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš šiuos Seimo rinkimus ėmė garsiai melstis: „Reikia permainų, reikia permainų, reikia permainų.“ Stebuklas: tauta vėl pakluso – išrinko į Seimą minias „valstiečių“, kurie jau iš anksto buvo pasiraitoję rankoves imtis permainų.

Bet tuomet iš prezidentės lūpų išsprūdo aimana: „Deja.“ Mat D.Grybauskaitė vylėsi, kad permainas gali daryti tik Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. O ši politinė jėga, vairuojama Gabrieliaus Landsbergio, pyst ir pralaimėjo. Tiesa, susidarė įspūdis, jog net po partijos prakištų Seimo rinkimų V.Landsbergio anūkas jautėsi tarsi laimėtojas, kitaip sakant, ne kaip Karalienės Mortos savininkės sutuoktinis, o kaip pačios karalienės vyras.

O perfrazuodamas garsiojo senelio dainą tarsi niūniavo: „Man užteks tos laimės ir užteks garbės, nors aš vienas džiaugsiuos, o šimtai liūdės.“ Taigi, nors obuolys nuo obels netoli nurieda, ne visada taip atsitinka su anūkais ir seneliais. Užtat su tėvais ir vaikais viskas gerai. Antai savo politinį sūnų Eligijų Masiulį praradęs liberalų patriarchas Eugenijus Gentvilas iškart į Seimą atsivedė biologinį sūnų Simoną Gentvilą. Nes vėlgi tai lėmė supratingoji tauta – patikėjo E.Masiulio pasakomis apie paskolas ir liberalams atleido galimas nuodėmes.
 

KAIP ELGTIS?

Pasitinkant Lietuvos Nepriklausomybės 100 metų sukaktį daugelis lietuvių pasimetę, nežino kaip elgtis. Gal šokti ant pražudytų vaikų ar tėvų kapų polką su ragučiais, muzikuojant Prof. Vytautui Landsbergiui, gal bėgti kuo toliau nuo gimtų namų, o gal tylėti, tylėti ...arba niurzgėti, niurzgėti ir nieko nedaryti?

Lietuva užima pirmąsias vietas savižudybėse, korupcijoje, emigracijoje, teisiniame nihilizme, visuomeninių organizacijų, žodžio ar išsakytos nuomonės persekiojime, žlugdant verslą, skiriant, nelojaliems valdžiai piliečiams, nepagrįstas baudas, neteisėtus įkalinimus, netgi juos žudant... Daugelis gyvena žemiau skurdo ribos. Senoliai už skolas metami į gatves arba tiesiu taikymu į kapus. Jų iš anksto ten laukia ,,verslo“ rykliai. Tokią tragišką statistiką Lietuva užima Pasaulio valstybių tarpe.

Visomis įmanomomis prasmėmis žlugdoma Lietuva. Vykdoma planinga žmonių dvasinimo politika-genocidas. Dar viena patarlė labai gerai nusako tokią padėtį: ,,Žuvis genda nuo galvos“. Tą visi mato, bet iki šiol tyli arba kalba už nugaros. Pirmas išdrįso įvardinti ką mano apie Prezidentę, buvęs Seimo parlamento pirmininkas Arūnas Valinskas, pavadinęs ją ,,boba“. Vėliau, žurnalistams postringavo, kokia Prezidentė veidmainė ir aferistė, ilgametė parlamentarė Irena Degutienė.

Kad išsiskirtų iš savo kolegų tarpo, įžeidžiant Prezidentę Dalią Grybauskaitę, teatro ir judesio meno aktorius – pedagogas, žurnalistas ir rašytojas politikos apžvalgininkas, uolus socialdemokratas Arkadijus Vinokurovas iškoneveikė ją pavadinęs „frigidiška sterva“ ir „dvasine politine prostitute“. Tuomet apžvalgininkas Arkadijus Vinokuras sulaukė žurnalistų etikos sargų dėmesio. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (ŽLEK) nusprendė atkreipti A. Vinokuro dėmesį į naudojamą leksiką ir įspėjo ateityje panašių atvejų vengti.

Ir jei ne Lietuvos Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas Antanas Miškinis, vargu, ar ciniškas keikūnas būtų sulaukęs Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos įspėjimo: „Nu nu nu, daugiau taip nerašyk, nes labai negražu...“ Labai buitinis reikalas – Prezidentas džentelmenas bandė ginti Prezidentę damą... Net Šarūnas Navickis pasielgė padoriau už LŽLEK, išmėždamas nepraustaburnį analitiką iš savo veidaknygės draugų internete.

“Dvasinė, politinė prostitutė“, - arogantiškai tėškė žmogus, kurio pavardės amžinai neprisiminiau, kol vienas bičiulis iššifravo, kad tai sudurtinis žodis – „vynas ir stiprokas rusiškas keiksmažodis“. Kai pasiteiravau sąmojingo konsultanto, iš kur jis pažįsta klouną politologą, žmogus pasidalijo prisiminimais apie savo keliones į Švediją, kai kempinguose apsistojusius lietuvius lankydavo vienas disidentas ir vis dejuodavo, kaip sunku Lietuvoje gyventi, koks buvęs nuskriaustas tų, su kuriais dabar mielai bolotiruojasi Seiman.

Visada taip: nemoki piešti - tampi dailėtyrininku, nepatekai į didžiosios politikos galerą – politologu. Štai todėl tokį Arkadijų Vinokurą taip dažnai matome TV ekranuose. Tik kodėl jis įsižeidžia ir grasina teismais, kai jam primena, kaip jis išvadino LR Prezidentę? Juokingi klouno paaiškinimai, kad neva pati D. Grybauskaitė neatleidinėja žmonių iš darbo už kalbas, nes atsisakė atleisti teisėją Neringą Venckienę už jos komentarą apie teismus. Tai ir jis esą gali sau leisti tai, kas leidžiama Jupiteriui. Taip būna, kai užsimiršti tik veršis esąs... O juk N. Venckienė ir jos motina tąsyk apie teismus nepasakė nieko naujo, ko nematytume reitingų lentelėse ar neskaitytume kriminalinėse suvestinėse apie teisėjų paimtus kyšius, padangomis ar brendžio butelaičiais...

,,Todėl manau - arba sapnuoju nemiegodama - kad ne tik Generalinį prokurorą Darių Valį, bet ir policijos vadovus, saugumiečius ir kitokius tvarkos sargus dera atleisti iš darbo, nes nebuvo apginta LR institucijos – Prezidentūros - garbė, kai kažkoks artistas dergė dabar jau politikos Oskaru, Karolio Didžiojo apdovanojimu pagerbtą galimą kandidatę į ES Prezidentės postą. Ir nors politologai jau ėmė postringauti, kad D. Grybauskaitė pernelyg kategoriška Europai, Lietuvoje kol kas, nepaisant visuomenininkų prašymo nesibalotiruoti antrą kartą, regis, buvo ramu kaip Dievo ausy.

Pagarbina žmonės Prezidentę, ciniškai iškoneveikia, bet myli, ir negina net tai daryti turinčios struktūros. Klausite, KODĖL? Ogi todėl, kad struktūros pačios ginasi nuo Tautos išrinktojo Naglio Puteikio. Šiame rašinyje sąmoningai sugretinu dvi, regis, nesulyginamas situacijas. Aukščiau aprašytoje – akivaizdus pavyzdys, kaip kvailiams leidžiama tyčiotis ir baisiau nei siusioti ant Prezidentūros, kitoje gi užčiaupinėjamas Seimo narys, kritikuojantis tam tikrose situacijose nederamą policijos darbą.“,- savo mintis dėstė viena valstybės kūrėjų, signatarė Vidmantė Jasukaitytė.

 2013 m. Irena Vasinauskaitė, Šiaulių miesto Sąjūdžio pirmeivių klubo pirmininkė rašė: ,,Dvidešimt penktais Sąjūdžio metais MORALAS toks: Prezidentė nekoliojama? Seimo nariai neužčiaupinėjami?  Policija žmonių nemuša? Teisiamų Garliavos gynėjų nebus? Mergaitės Gintaras Černiauskas nenešė? Mergaitė nė kiek nerėkė? Prezidentė išsiaiškino, ar buvo panaudotas smurtas prieš vaiką, jį perduodant biologinei motinai? Lietuviai neemigruoja? Visi gyvena turtingai ir nėra valdžiažmogių žeminami? ...“

Gavusi apdovanojimą 2017-ųjų Laisvės premijos laureatė, laisvės gynėja ir politinė kalinė Nijolė Sadūnaitė iš istorinės Seimo tribūnos prisipažino: jos kova už laisvę tęsiasi. „Buvau tiesos pusėje slogiais okupacijos metais, ir dabar stengiuosi laisvoje Lietuvoje išlikti toje tiesos pusėje. Siekdama tiesos ir teisingumo kovoju už laisvę nuo melo, nuo baimės, nuo kitaminčių persekiojimo, nuo prisitaikėliškumo ir veidmainystės“, – sakė vienuolė.

Pasakiusi ne vieną Lietuvą įkvėpusią, istorinius lūžius ženklinusią kalbą N. Sadūnaitė ir šįkart ištarė tai, ką kiti nutyli, tai, ko nedrįsta pasakyti net tie, kurie turi pareigą ginti tiesą ir teisingumą.

Paskutinės kantrybės lašas, matyt su amžiumi ir tuo, ką akivaizdžiai regi, baigėsi drąsiai kovotojai, disidentei, Laisvės premijos laureatei Nijolei Sadūnaitei. Ji laisvės dienos proga, gavusi šį garbingą apdovanojimą iš Seimo tribūnos paprastai ir nuoširdžiai kalbėjo, ir pareikalavo, kad iki 2018 m. vasario 16 d. Prezidentė ir jos pavaldinių komanda atsakytų jai asmeniškai, visuomenei, suinteresuotiems asmenims, kur Valstybės vardu randasi Garliavos pedofilijos-žudikės bylos Valstybės ,,saugoma“ viena iš dviejų pagrindinė įvykių liudytoja Deimantė Kedytė.

Ji, nuo 2012 gegužės mėnesio brutaliu smurtu su kaukėtų 240 ,,plėšikų“ armija, išplėšta iš privačių senelių namų ir išvežta nežinoma kryptimi. Apie antrą įvykių liudytoją Orintą visuomenė jokių žinių irgi neturi. Kas tai? Pedofilų plano dalis, kad nuslėpti įkalčius ir apkaltinti niekuo dėtus tautiečius?

Čia internete rasite visą Nijolės Sadūnaitės kalbą.

https://www.youtube.com/watch?v=O8Q7ai5kh84&feature=youtu.be&t=2874

Ar Nepriklausomybės dienos proga išties tautai ŠVENTĖ? Ar nereikia parodyti visam pasauliui kokią nepriklausomybę turi LIETUVA, pasidabinus ne trispalvėmis vėliavomis, kurias taip dosniai reklamuoja Prezidentė per sisteminę žiniasklaidą, bet juodais šiukšlių maišais ant balkonų, vėliavų stiebų, aikštėse...? Paprašyti, kad išteisintas Prezidentas Rolandas Paksas, drauge su savo kolega Jurgiu Kairiu į dangų pakeltų juodo audeklo vėliavą, kad visas pasaulis pamatytų Lietuvos ,,elito“ liaupsinamą ,,laisvę“ ir ,,gerėjantį“ gyvenimą LIETUVOJE?

Savo laiku tokį pavyzdį parodė buvęs naujienų agentūros BNS vadovas, žinomas žurnalistas ir apžvalgininkas Artūras Račas. Jis virtualioje erdvėje publikavo nuotraukas, kurioje – lietuviška trispalvė, papuošta šiukšlių maišu. Taip A. Račas „pagerbė“ antrai kadencijai išrinktą prezidentę Dalią Grybauskaitę inauguracijos proga. Ar tai nusikaltimas ar saviraiškos laisvė demokratinėje valstybėje?

O gal tai pranašiška TIESA?