Paskutinis įvykis sukrėtęs Lietuvą, tai Šiaulių krašto  Tytuvėnų bažnyčios ansamblio gaisras. Labai susikrimtęs Premjeras, Seimo Pirmininkė, kultūros paveldo ministeris, dvasininkai, maldininkai... Tačiau dėl ko taip įvyksta ar susimąstoma? Akivaizdi tikėjimo stoka ir pasitikėjimo Dievu ir Jo Įstatymų nevykdymo pasekmė. Vietoje pastatų išsaugojimo ir papildomų milijoninių kaštų jieme reiktų atsigręžti į gyvastį, atsigręžti į žmogų,  gamtą? Ar ne didesnė nauda iš amžinųjų Dievo tvarinių, Jo sukurtų dvasinių vertybių? Juk šis lobis nenykstantis. Prie jo joks vagis neprieis ir kandys ar rūdys nesuės. Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis.

  Ar netikslingiau, vietoje žmogaus kuriamo trumpalaikio meno, bažnytinių spektaklių, nykstančių pastatų, atsigręžti į Dievo sukurtos gyvosios kūrinijos grožį. Pakelkime akis į dangų! Ten išvisime nesiskaičiuojamų žvaigdynų stulbinantį grožį, jų bėgančius, kas akimirką besikeičiančius takus, jų spindesį. Nuleiskime akis į žemę. Čia pamatysime augmenijos grožį, vandens ir lauko  gėlių įvairovę. Besikeičianti, pagal metų laikus, medžių lapija, jų spalvų gama, žiedų įvairovė. Vandens lelijos pasipuošusios įmantriau nei karaliaus Saliamono išpustyti apdarai.  O koks nuostabus gyvūnijos pasaulis! Kokios jūros gelmių oazės su jų  paslaptimis! Neišmatuojamas jų nei aukštis, ilgis ar gylis. Ir visa tai duota be pinigų, dykai.

O žmogau, sustok akimirkai ir susimąstyk !! Pagalvok ar tuo keliu eini? Ar reikalingi tavo darbai, kurie pranyksta akimirksniu?

Dievas saugo savo kūriniją, bet leidžia laikinai mėgautis jos turtais savo priešui. Pastarasis suvilioja žmogų jų gausa ir blizgesiu. Tačiau žmogus nesusimąsto, kad jis paliktas branginti ir tausoti žemiškus turtus. Tačiau viskas vyksta atvirkščiai.  Žmogus, praradęs sveiką protą ir išmintį, juos naikina.

Nepaklusdami Dievo Įstatymui ir Jo nustatytai tvarkai, susilaukiame būtent tokio atlygio. Šėtono darbas,- suvedžiojus blizgesiu, klasta ir melu, visą materialų turtą  sunaikinti.

Ką tuo klausimu Raštas kalba? ,,Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs valote taurės bei dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nesusivaldymo“ ( Mt 23, 25 ).

Tytuvėnų vienuolyno gaisras, tai galbūt dar vienas pinigų plovimo objektas? Juk tautos piliečiai pasipiktinę, kad Valdovų rūmų statyba kaip kiauras maišas - kiek milijonų įdeda, tiek pranyksta. Jei nepranyksta, tai žiūrėk sienos griūna, vėl iš naujo statyti reikia. Galo nesimato ir žmonės nepatenkinti. Visai kas kita - bažnyčias iš griūvėsių kelti. Tada pinigų  valstybės vadai  greit suranda ir jų negaili. Apkvailinti tikintieji ne tik džiūgauja, kad valdžia skiria maišus pinigų iš kiauro biudžeto jų atstatymui, bet dar paskutinius skatikus atiduoda. Visi laimingi, - avys sveikos ir vilkai sotūs. Bėda kitame - vienuolynai be vienuolių, bažnyčios tuštėja. Be gyvybės lieka  didingai išpuoštos merdinčios, nebilios sienos.

Kristaus laikais izraelitai džiūgavo karaliaus Saliamono šventyklos grožiu ir jos didybe. Tačiau fariziejai iškraipė tikėjimą, maldos namai buvo paversti prekiautojų, tarsi plėšikų landyne. Tai matydamas Jėzus kalbėjo: ,,Sugriaukite šitą šventyklą, o Aš per tris dienas ją atstatysiu“ arba, savo mokiniams kalbant apie šventyklą, kad ji išpuošta gražiais akmenimis bei dovanomis, Jėzus prabilo: ,,Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta“.  Kunigai ir valdytojai nesuprato Dievo Sūnaus žodžių prasmės, todėl priešpriešai ir pasipiktinimui sušuko: ,, Keturiasdešimt šešerius metus šventykla statyta, o Tu atstatysi ją per tris dienas?“

       IŠ SALIAMONO  ŠVENTYKLOS BLIZGESIO  LIKO TIK RAUDŲ SIENA

Jėzus paprotino neišmanėlius: ,,Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir jumyse gyvena Dievo Dvasia? Jei kas Dievo šventyklą niokoja, tą Dievas suniokos, nes Dievo šventykla­ ­­- tai jūs!“ Lietuvoje įvykiai analogiški aniems laikams. Katalikų bažnyčios paverstos muziejais bei stabų garbinimo objektais. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje rasime ne tik prekiautojus, kuriuos anais laikais Kristus rimbu išvaikė, bet bažnyčios viduje - visą pagonybės reliktų kioską. Dievas uždraudė paveikslus, stabus gaminti, statyti ir juos garbinti.

Ką padarė katalikų bažnyčia? Kad galėtų mulkinti tikinčiuosius, Dievo nekintamus Įsakymus savo katekizmuose pakeitė savais. Paniekino Bibliją, Dievo Žodį, Jo Įstatymą. Dešimtyje Įsakymų antrą išvis panaikino, dešimtą padalino pusiau, kad išliktų tas pats skaičius dešimt, o ketvirtame Dievo pašventintą poilsio dieną šabą iš šeštadienio perkėlė į sekmadienį. Dar papildomai įvedė celibatą. Dėl pastarojo pakeitimo,  katalikų vadovas  Popiežius Benediktas XVI nespėja gesinti pedofilijos skandalų gaisrus. Gerai, nors to neneigia, kaip mūsų šalies pedofilijos klanas Garliavos  įvykiuose.

Paneigti Biblijos iškraipymus yra sunku, nes bendražygiui Timotiejui apaštalas Paulius rašo: „ O vyskupas turi būti nepeiktinas: tik kartą vedęs, blaivus, protingas, padorus, svetingas, gebąs mokyti, ne girtuoklis, ne kivirčius, nemėgstantis vaidytis, negodus, geras savo namų šeimininkas, turintis klusnius ir tikrai dorus vaikus. Jei kas nesugeba šeimininkauti savo namuose, tai kaipgi jis pasirūpins  Dievo Bažnyčia?! “( 1Tim 3, 2-5 )

 Išeinant iš to, kas parašyta Šventame Rašte, norisi paklausti katalikų bažnyčios vyskupų - kur jūsų šeimos, kur išauginti vaikai? Gal jūs tobuli ir be nuodėmių? Ko nerimauja jūsų Popiežius?