STRAIPSNIAI
Alvydas VEBERIS
LIETUVOS ŠIMTMEČIO PROGA
IŠVALYKIME ŠALĮ NUO PARAZITUOJANČIOS
VALDININKŲ ARMIJOS
Biurokratai, jeigu su jais visuomeninės organizacijos nesidalija ,,otkatais“ (duokle), tuomet jie sudaro dirbtines kliūtis, kad mažiau patyrę visuomenininkai kuo daugiau turėtų problemų ir nustotų kištis į jų daromus nusikaltimus. Tai labai akivaizdžiai matėsi pirmaisiais Nepriklausomybės metais. Tuomet galėjo išlikti ir talkinti nualintiems gyventojams išsprendžiant jų problemas tik patys ištvermingiausi savanoriai.
Mano įsteigtas labdaros-paramos Fondas ,,Biblijos studijos‘‘ gyventojus moko ne tik Biblijos – Švento Rašto tiesų, bet patvirtintų įstatų rėmuose padeda išspręsti susidariusias problemas senoliams, našlaičiams, kaliniams, soc. remtiniems žmonėms, daugiavaikėms šeimoms, atliekame prevencinį darbą turintiems žalingų įpročių (narkotikai, alkoholis, rūkymas...). Suteikiame teisinę ir kitokią pagalbą. Fondas sėkmingai dirba jau 18 metų visuomeniniais pagrindais be atlygio. Tiek pat metų biurokratai kaišioja pagalius į ratus.
Per šį laikotarpį Fondas talkino dešimtims net šimtams našlaičių, senolių, soc. remtinų gyventojų, kalinių..., kurie dėl vienokių ar kitokių jiems nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo sąlygų papuola į kritines situacijas iš kurių savomis jėgomis tų problemų išspręsti negali.
Paskutinis konfliktas su Panevėžio savivaldybės klerkais prasidėjo tada, kai šie už skolas su teismų ir antstolių pagalba į gatvę išmetė nedarbingą, turintį psichikos negalią 79 metų senolį V.Abromavičių iš jam skirto soc. būsto. Jis jame pragyveno 37 metus. Negebėdamas iš skurdžios pašalpos susimokėti už šildymo kaštus, atsidūrė gatvėje. Šiuo metu ketvirti metai, gyvendamas blogiau nei naminis gyvulys, prisiglaudęs be jokių patogumų viename rūsyje, varsto teismų duris. Kitas dirbantis našlaitis Egidijus Strikaitis,- tik pagalvokite, už 93 eurų!!! nuomos sumą (pagal teismo nutartį) taipogi išmestas į gatvę, nesuteikiant kitos gyvenamos vietos.
Analogiškas atvejis su daugiavaikės 11 asmenų R. Kirsių šeima. Išstovėję virš 10 metų soc. būstui gauti, išbraukti iš eilės, nes savaitę pavėlavo pristatyti metinę turto deklaraciją. Apie jų gyvenimo sąlygas bei pagalbą savivaldybės klerkai net negebėjo pasidomėti. Ši daugiavaikė šeima buvo priglausta Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrai priklausančio bendrabučio hole, kurį savomis jėgomis įsirengė, kad neatsidurtų gatvėje. Tokia pat padėtis buvo susidariusi ir su Savitiškio gatvės gyventoja Emilija-Elena Ivanova. Ji, palaidojusi nužudytą sūnų, patyrė didžiulį psichologinį stresą. Norėjo nusižudyti. Pablogėjusi sveikata prikaustė prie lovos. Negalėjo atsikelti, gangrenavo kojos, o namuose turėjo prižiūrėti dar aklą sūnų. Atsirado problemos ne tik maisto paruošimui, bet ir jos bei sūnaus gyvenimui. Iš savivaldybės nesulaukė jokios pagalbos, kol į šią situaciją neįsikišo Fondas.
Tuomet per didžiules kančias, tik padedant atsakingai ir dorai į savo pareigas žiūrinčiam mero pavaduotojui A.Varnai, problemas bendromis pastangomis išsprendėme, tačiau pavėluotai. Moteriai teko amputuoti jau gangrenuotos kojos pirštus. Tiesiogiai atsakingų už soc. skyriaus darbą pav. S. Jakštienei, P.Luomanui, soc. skyriaus vedėjui V.Michailovui, bei jo pavaldžioms paslaugų tarnyboms, kaip soc. paslaugų centro direktorei Linai Kazokienei, tokie atvejai tipo nežinomi. O gal nenori žinoti ir suteikti būtiną pagalbą pagal jų kompetenciją? Jie tarsi iškritę iš dangaus.
nuotr. nušalintas Panevėžio m. meras. Jam keista, kad jis atsakingas už visą miesto ūkį, o ne tik už viešuosius pirkimus. Apie tokią nepavydėtiną panevėžiečių padėtį ne kartą Fondas informavo savivaldybės merą Rytį Mykolą Račkauską. Teko nusistebėti, kai jo supratimu soc. skyriaus darbas, tai ne jo kuruojanti sritis ir jis, tarsi, nei prie ko. Ne veltui dėl tokio požiūrio liko nušalintas nuo pareigų. Tokių veikėjų ,,darbštumo“ gali bet kas pavydėti, nes jiems rūpi tik Europos sąjungos pinigai, viešieji pirkimai, statybos..., kur ,,otkatų“ pavidalų pinigai krenta tiesiai į jų privačias kišenes ar paremti partijoms rinkimų metu. Gal gali jie tai paneigti, kai visos respublikos mastu lenda ylos iš maišo? Ne veltui STT tarnybos nepritrūksta darbo tirti jų nusikaltimus.
nuotr. Biurokratai susikvietė sisteminės žiniasklaidos pagalbininkus apšmeižti Fondą, kad šis neva išmetė 92 metų vienišą senolę į gatvę. Savo melą jiems tenka įrodinėti teisme. Panevėžio apygardos prokuroras Remigijus Senkus liko įkaitu, klusniai vykdantis Panevėžio m. savivaldybės ir jo valdžios nurodymus. Teismo posėdžių pertraukos metu klausimus derina su Viešo intereso gynybos vyr. prokurore Lidija Burbiene bei gatvėje aptaria teismo eigą su Panevėžio savivaldybės soc. skyriaus vyr. specialiste R.Žeimiene. Ji priverstinai įkalino senolę jos nurodytuose globos namuose, pasitelkiant visą biurokratų vieningą komandą.
Analogiškų atvejų ir gyventojų skundų nusidriekusi visa virtinė. Šiuo metu atliekamas žurnalistinis tyrimas ir šie bei kiti atvejai bus išvilkti į dienos šviesą. Teks susirūpinti visam biurokratų nusikalstamam susivienijimui, pradedant, jiems talkinančioms policijos, prokuratūros, teismų, antstolių, FNTT, netgi registro centro ir kitoms tarnyboms atsakyti už biurokratų voratinklį apraizgiusį Lietuvą. Išlįs jų ,,darbai‘‘, kaip išlindo ausys ČŽV kalėjimų, koncerno MG Baltic, Kauno tardymo izoliatoriaus, kalėjimų departamento, suskystintų gamtinių dujų laivo-saugyklos „Independence“, Garliavos įvykių ir kitų nusikalstamų veikų. Anksčiau ar vėliau teks atsakyti išlaikytiniams - nusikaltėliams už visas padarytas žmonėms skriaudas, teks atsigręžti į ir spręsti kiekvieno piliečio problemas, o ne rūpintis savais interesais, kai piliečių sąskaita tampa milijonieriais skraidančiais į Egiptą užsiimti seksu su jaunais vaikinais ar mėgautis egzotišku Tailandu.
Globos namų užkulisiuose
Jau pusantrų metų, kai Panevėžio savivaldybės teikimu Fondas ir 92 metų vieniša senolė M.V.Kasiulienė tebetampomi po teismus, ne pagelbėti senolei, bet atimti iš Fondo pagal Uzufrukto sutartį (po mirties) padovanotą jos asmeninį apleistą butą našlaičių globai už jai suteiktą pagalbą, ištraukiant iš mirties glėbio. Apie tai ne kartą rašėme. Šią situaciją išsamiai aprašo įvykius stebėjęs Fondo vadovas Svajūnas Marcinkevičius:
PANEVĖŽIO VALDININKŲ ŠIRŠIŲ SPIEČIUS
,,Neskriauskite našlės ar našlaičio.
Jei juos skriausi ir jie šauksis mano pagalbos,
Aš tikrai išklausysiu jų šauksmą. Tada savo
rūstybėje išžudysiu jus kardu: jūsų žmonos liks
našlėmis ir vaikai našlaičiais.“ (Iš ,22-24)
Būtent toks įspūdis susidarė lydint paramos-labdaros fondo "Biblijos studijos" įgaliotąjį atstovą, leidinio ,,Laisvas laikraštis“ Lietuvai korespondentą Alvydą Veberį, Panevėžio savivaldybėje tvarkiusį dviejų savo interesantų reikalus. Darbuotojų savivaldybėje daug. Visi pasiskirstę veiklos sferomis ir, atrodo, kad dažnai nežino ką daro patys, o juo labiau – jų kolegos.
Tad keliaujam nuo langelio prie langelio, iš vieno kabineto į kitą. O ten ne visada pateksi – reikia išankstinės registracijos. Na, o jeigu kur pavyksta įkišti nosį be pakvietimo, tai kartais uoslę maloniai pakutena kavos kvapas. Ir, atrodo, dar šis tas prie kavos... Suprantama, biurokrato darbas įtemptas, tad ir tenka retkarčiais šiek tiek pastimuliuoti tonusą...
Žodžiu, vienos dienos neužteko. Pasirodo, kad gauti reikalingo dokumento kopiją iš slapto Valstybės saugumo komiteto archyvo būtų ko gera lengviau, negu iš savivaldybės klerkų. Pas juos tebegalioja tipinė biurokratų tvarka: nori gauti popieriuką, rašyk popieriuką, kad tau to popieriuko reikia. Per 20 dienų gausi atsakymą. Mat pas juos atitinkama hierachija. Reikia gauti leidimą iš aukštesnio klerko, o tam – dar iš aukštesnio.
Tiesa, viename kabinete viena darbuotoja maloniai nustebino: nebepasiuntė mūsų toliau, o pati pakėlė ragelį ir pati pasiklausė kolegės, to ko mes norėjom sužinoti. Vis dėlto mums dėmesingiausias buvo tiesiog koridoriuje užkalbintas vicemeras A.Varna. Išklausė ir bent jau pažadėjo situaciją priimsiąs domėn. Ir netgi palydėjo iki sekančio kabineto - tikrai puikus pavyzdys žemesniosios grandies darbuotojams.
Bebendraujant su rūmų biurokratais, netrukom įsitikinti, kad kai kurie linkę meluoti. Štai viena Fondo interesantė, devynių vaikų motina vardu Rita, 10 metų pralaukusi, buvo išmesta iš eilės socialiniam būstui gauti, nes savaitę pavėlavo pristatyti deklaracijas. Simpatiška klerkė prie langelio, dar pasikvietusi ir savo kolegę, labai įtaigiai aiškino, kad moteris pati išsibraukė iš eilės. Esą, ji net gi atkalbinėjusi moteriškę nuo to žingsnio. Tiesa, atsivedus Ritą į akistatą, paaiškėjo, kad buvo toli gražu ne taip.
Šiuo atžvilgiu nelabai kaip pasirodė ir socialinio skyriaus vyr. specialistė Regina Žeimienė. Ji rimtu veidu mums aiškino, kodėl pervesti buvusios Fondo globotinės V.M.Kasiulienės į kitus globos namus negalima. Keletas skambučių karštais pėdsakais, ir paaiškėja, kad ponia R.Žeimienė melavo. Kodėl?
Žiūrint iš šalies, matosi, kad minėtos V.M.Kasiulienės istoriją dengia kažkoks keistas paslapčių rūkas. Minima senolė tvirtina, kad jokių dokumentų dėl jos pervedimo nuolatinei globai Lavėnų globos namuose nėra pasirašiusi. Ji puikiai supranta savo veiksmus, jeigu situacija išaiškinama sąžiningai ir ramioje aplinkoje. Dėl pasireiškiančios senatvinės demensijos, ji paprasčiausiai kai ką užmiršta.
Bet tokiam atvejui ji turi pačios nuožiūra pasirinktą įgaliotą Fondo atstovą, leidinio ,,Laisvo laikraščio“ Lietuvai korespondentą Alvydą Veberį. Visai nesuprantama, kodėl paprašius įgaliotam atstovui, neleidžiama pamatyti tą dokumentą, kuris tam tikra prasme patvirtintų savivaldybės darbuotojų veiksmų teisingumą. Nejučiom peršasi išvada, kad toks dokumentas arba dar nėra pilnai juridiškai sutvarkytas, arba jis paprasčiausiai yra suklastotas.
Kaip sako buvęs V.M.Kasiulienės įgaliotasis asmuo A.Veberis, jis ir be ekspertų galėtų įvertinti parašo autentiškumą, nes metus laiko tvarkė jos įvairius dokumentus ir savo archyve turintis daugybę jos originalių parašų pavyzdžių. Juristės ir soc. skyriaus vedėjo V.Michailovo atsisakymas pateikti dokumentą, remiantis Asmens duomenų apsaugos įstatymu, man skamba gana juokingai. Ką gali apsaugoti?
Asmens kodo paviešinimą? Bet gi įgaliotasis asmuo turi visas paso kopijas ir kitus dokumentus, kuriame tas kodas nurodytas. Tad kur logika? Priežastis kita. Senolę pervedė nuolatinei globai be įgaliojo jos asmens A.Veberio žinios. Vadinasi padarė nusikaltimą. Jei pati M.V.Kasiulienė pasirašė prašymą, vadinasi ji veiksni ir suprantanti pasekmes. Tuomet kodėl ją bandoma padaryti psichiškai neveiksnia?
Ši jų galimai nusikalstama rato opinija jau įgavusi pagreitį. Bylos, jų iniciatyva, jau randasi Pasvalio ir Panevėžio teismuose. Tokių veiksmų iniciatoriai sutriko. Panevėžio apylinkės teisme byla sustabdyta, o medikų išvadų laukia Pasvalio teismas. Įdomu, kokiu būdu atbuline data, praėjus metams, medikai ryšis senolę padaryti psichiškai neveiksnia? Jokiuose med. jos asmens dokumentuose tokių įrašų nėra, o ir patys Panevėžio policijos, prokuratūros darbuotojai yra juodu ant balto parašę, kad ši moteris yra veiksni.
Vis tik bandydami pateisinti savo neveikimą, savivaldybės klerkai, talkinant jiems policijos, prokuratūros, FNTT, visos respublikos televizijos laidų reporteriams, vietiniams leidinių žurnalistams, netgi registrų centro išlaikytiniams, stengiasi visais įmanomais būdais pateisinti tokį savo darbo stilių ir Fondo veiklą sumenkinti. Didžiausią staigmena nutiko, kai Fondo savanoriai, kaimynė A.G.Simonaitytė ir jų vadovas A.Veberis su policijos pagalba buvo išprašyti nuo vienišos senolės lankymo Lavėnų socialinės globos namuose.
Fondas senolę lankė ne mažiau kaip kartą per mėnesį. Nuveždavo lauktuvių, aplankydami ir pakalbindami ją, suteikdami jų laukiančiai močiutei nors šiek tiek šviesesnių akimirkų. Senolė pasakojo, kad personalas su globotiniais elgiasi kaip su daiktais pagal komandą: eikit valgyti, eikit iš kambario, nes reikia išvalyti, eikit praustis… Artimo bendravimo, atjautos, meilės artimui iš personalo nesulaukianti. Per savo darbo ritmo užimtumą jie tam net ir laiko neturi. Bet kodėl tada drausti lankyti savanoriams?
R.ŽEIMIENĖ MELU FONDĄ ĮTIKINO
Panevėžio soc. skyriaus darbuotoja Regina Žeimienė melavo ir įkyriai siūlė senolę apgyvendinti Pasvalio rajono globos namuose, teigdama, kad tie namai puikūs, nėra juose globotinių su psichine negalia. Tačiau laikinai globai apgyvendinus vienišą 92 metų M.V.Kasiulienę nuščiuvome, kai pamatėme, kad tuose namuose daugybė gyventojų būtent su psichine negalia.
Dar labiau nustebino, kad nemaža dalis globotinių visiškai jauno amžiaus. Kad tokį savo elgesį pateisinti, Panevėžio soc. skyrius, pasitelkęs prokuratūrą, suskubo senyvą moteriškę su prokuratūros ir teismų pagalba paversti psichiškai neveiksnia. Motyvas, kad gina močiutės viešą interesą!!!
nuotr. Lavėnų soc. globos namų direktorius E.Kriščiūnas (mėlynu švarku), talkinant prokurorui R.Senkui, turi laiko ir tampo vienišą 92 metų senolę (baltu megztiniu) po teismus, norėdamas ją padaryti psichiškai neveiksnia, kad izoliuoti ją nuo visuomeninkų ir tapti jos globėju, pasisavinat jos turtus, kad niekas negalėtų jų (galimai nusikalstamos veiklos) kontroliuoti
Tuo tarpu yra įrengti pačiame Panevėžio mieste senelių globos namai. Juose kuo puikiausiai paskutines savo gyvenimo dienas vieniša senolė galėjo nugyventi. Matyt, tie globos namai tik išrinktiesiems?! R.Žeimienė apie juos net neužsiminė, o Fondui sužinojus ir pageidavus, kad būtų apgyvendinta juose senolė, įnirtingai priešinosi ir tebekaišioja pagalius į ratus.
Juk senolei čia būtų žymiai geriau. Galėtų ją aplankyti kaimynai, Fondo savanoriai, draugai, pažįstami. Ją paprasčiau ir lengviau Fondui būtų nuvežti į jos artimųjų kapines, kurias ji lankydavo kiekvieną savaitę gyvendama mieste. Savo bute, kurį po mirties paskyrusi Fondui, galėtų nors retkarčiais žvilgtelti į paliktas gėles, jas palaistyti, pavartyti albumus, pasinaudoti savo rūbais ir jaustis, kad nėra izoliuota nuo visuomenės.
KO IŠSIGANDO LAVĖNŲ SOC. NAMŲ DIREKTORIUS E.KRIŠČIŪNAS?
Ką slepia Lavėnų socialinės globos namai? Sienas ramstančius išsekusius globotinius, prigirdytus migdomųjų vaistų, ar menkavertį jiems duodamą maistą? O gal nuo akylų akių reklamai už Europos sąjungos lėšas įrengtus direktoriaus apartimentus su sporto ir poilsio kambariais ar pasipuikavimui erdviomis ir prabangiomis patalpomis, kurios retai kada atlieka savo funkcijas?
Priežastis matyt kita. Lankytojų tarpe atvyksta ,,Laisvo laikraščio“ Lietuvai korespondentas, Fondo steigėjas, žmonių pagalbininkas ir užtarėjas Alvydas Veberis. Jis akylai stebi šių namų veiklą. Direktorių E.Kriščiūną ta žinia ne juokais suneramino, todėl griebėsi kraštutinumų.
Be šio globėjo žinios, kuris turėjo visus reikiamus įgaliojimus, savavališkai pervedė senolę iš laikinos į nuolatinę globą. Ryšium su tuo, pasitelkę teismų pagalbą, sustabdė senolės įgalioto Fondo steigėjo A.Veberio įgaliojimą. To išdavoje atėmė iš senolės jai skirtas asmenines 20 procentų gaunamas lėšas, už kurias nieko neperka. Tuo tarpu Fondas pirkdavo ir nuveždavo jai ne tik pageidautinus skanėstus, lauktuves, daiktus, gėles, bet ir kaimynus kurie, norėjo ją lankyti. O kam visa tai? Juk kruopienės srėbalo gauna ir tegul laukia mirties, nes prie įvažiavimo kiekvieną čia atvykstantį pasitinka šarvojimo patalpa.
Globos namų direktorius E.Krikščiūnas, matyt, baimindamasis globos namuose tvyrančios betvarkės net įsakymą parašė ir supažindino visus savo darbuotojus, kad į viešą įstaigą neįleistų senolės M.V.Kasiulienės įgalioto globėjo, o su juo ir kartu atvykstančių. Vadinasi senolė liko absoliučioje izoliacijojoje ne tik nuo jos įgalioto asmens A.Veberio, bet ir visų ją lankančių. Juk tik Fondo dėka pasirūpta senolės senatvės priežiūra.
Fondas atliko darbą, kurį privalėjo padaryti Panevėžio savivaldybės ir jo soc. skyriaus vadovo Viktoro Michailovo kolektyvas. Pastarasis viešai į televizijos kamerą išdrįso meluoti, kad minima močiutė prasiskolino visoms įstaigoms ir organizacijoms tik tada, kai Fondas pradėjo ja rūpintis. Tiesa visai kita. Raginimai ir skolos buvo susikaupę už keturių metų laikotarpį: atjungtas telefonas, dujos, neveikiantys santecnikos mazgai, įrenginiai, kiauri vamzdžiai, kambaryje antisanitarinės sąlygos.
Dėl nosį rėžiančio kvapo net namą aptarnaujantys santechnikai vengdavo be dujokaukių užeiti į šį butą. Visa tai sutvarkė Fondas, gavęs nusiskundimą iš namo bendrijos pirmininkės Birutės Stulginskienės ir kaimynų. Pastarieji ne vienus metus atakavo Panevėžio soc. skyrių, bet jokio atsako ir pagalbos taip ir nesulaukė dėl senolės globos.
SAVIVALDYBĖ IR TOLIAU STEBINA SAVO VEIKSMAIS
Panevėžio savivaldybės soc. skyrius, vadovaujant Viktorui Michailovui ,,stebina“ ne vienu gaunamu skundu iš gyventojų. Kitas, 80 metų nedarbingas, turintis psichinę negalią senolis, ketvirti metai kai varsto teismo slenksčius, norėdamas atgauti jam suteiktą dar sovietiniais laikais vieno kambario butą. Jis išmestas su teismo ir antstolio pagalba tiesiai į gatvę.
nuotr. Panevėžio m. soc. skyriaus vedėjas V.Michailovas. Tokių išlaikytinių tiesa apversta aukštyn kojom.
Šiame bute pragyveno 37 metus. Su globėjos pagalba jis rūpesčių nepridarė niekam, išskyrus tai, kad iš menkavertės pensijos negalėjo susimokėti už buto šildymą. Kitomis bute paslaugomis naudojosi minimaliai, kad neliktų skolingas, bet bendros namui įrangos šilumai butas atsijungti negalėjo, nes neturėjo tam teisės.
Todėl skaitliukas suko vis didesnius mokesčius. Jeigu senolį savivaldybė būtų patalpinusi į globos namus, tada negailėtų mokėti jo išlaikymui iki 700 eurų sumą, o užmokėti ir padengti tik šilumos kaštus, kurie nėra dideli vieno kambario bute, savivaldybė neįstengia, jiems įstatymai neleidžia, nes matyt ,,atkatai“ ir kai kurių ponų kišenės nuo to nepilnėja. Tai ar tokie biurokratai taupo valstybės lėšas ir racionaliai sprendžia žmonių problemas?
Tos pačios savivaldybės dar vienas akibrokštas dirbančiam našlaičiui (asmens duomenys Fondui žinomi), kuriam buvo suteiktas bendrabutyje vieno kambario nedidukas butukas. Už 93 eurų patalpų nuomą savivaldybei pasielgė taip pat, kaip su 80 metų senoliu. Su teismo ir antstolių pagalba, Panevėžio savivaldybės teikimu, išmestas į gatvę.
Paskutinis įvykis, kai Savitiškio gatvės senyvo amžiaus moteris Emilija Ivanova, neprisišaukusi pagalbos iš savivaldybės kreipėsi į Fondą. Sakėsi norinti nusižudyti, nes po sūnaus tragiškos mirties neatsigaunanti. Reikalinga ne tik psichologo pagalba. Fondui nuvykus apžiūrėti padėtį vietoje atrodė įvykiai klaikiai. Moteris nepaeinati, sutrikusi, nėra kam atnešti produktų, kambariuose baisi betvarkė, nes po vieno iš dviejų sūnų Viktoro tragiškos mirties (girta žmona jį nužudė), ji namuose slaugė kitą visiškai aklą neįgalų sūnų Valdą. Dabar dėl streso ir kojos skausmų to daryti negalinti.
Fondas eilinį kartą sujudino Panevėžio savivaldybės klerkus. Į soc. skyrių kreiptis prasmės neliko, nes V.Michailovo ,,darbas“ matyt tenkina tik administraciją. Pajudinti teko šį skyrių kuruojančius vadovus. Geranoriškai padėjo problemas spręsti ir talkino mero pavaduotojas A.Varna, nes tuo metu liga buvon sukausčiusi atsakingą už soc. skyriaus darbą mero pavaduotoją Petrą Luomaną.
Po jo ligos teko aplankyti šį pareigūną ir informuoti apie visus gaunamus žmonių nusiskundimus. Kad pokalbis nebūtų prie keturių akių, pastarasis iš anksto žinodamas apie A.Veberio vizitą su manimi, pasikvietė savo pavaduotoją. Ji teigė, kad problemos išspręstos ir buvo toje šeimoje atsilankęs jų soc. darbuotojas. Deja, melavo - joks darbuotojas nebuvo užėjęs...
Problemas iš dalies išsprendė ne jie, bet Fondas su mero pav. Varnos, namo bendrijos pirmininkės Dalios Kazlauskienės pagalba. Joks soc. darbuotojas nebuvo nuvykęs. Senolei jau gangrenavo viena koja. Staigiai buvo iškviesta med. pagalba ir močiutė išvežta į ligoninę. Uždelstos kojos gydymui medikai nustatė, kad reikalinga operacija. Jeigu ją amputuos, gali būti taip, kad nuo lovos ji daugiau nepasikels. Kas slaugys aklą jos sūnų?
Tokių šeimų tragedijas ir senolių priežiūrą privalo pasirūpinti būtent soc. skyriai su jiems gausybę pavaldžių išlaikytinių kontorų, kurios imituoja darbą. Biurokratus savivaldybėje ir kitose išlaikytinių įstaigose lankytojai gali stebėti, kaip jie su barškančiais kavos puodukais laksto koridoriais, o tankiai užėjus į jų kabinetus gali jausti ir alkoholio kvapą.
Kad visa tai nuslėpti, prie valstybės tarnautojų durų pasitinka apsauga, ne tik savivaldybėse, bet daugelyje valdiškų įstaigų, teismuose, policijoje…, kuri neprileidžia gyventojų pas jų ,,tarnus‘‘, jeigu jie nepasiruošę juos priimti. Tenka laukti mėnesiais, kad galima būtų ne tik išspręsti problemas, bet nors apie jas išsakyti. Neduok dieve, dar netikėtas lankytojas ar žurnalistas juos užtiks su buteliu rankoje! Gaila, bet taip ne retai nutinka.
Tai tik keli momentai iš pažinties su visuomenininkų darbu, bet ir jie neblogai atskleidžia padėtį mūsų valdžios įstaigose. Nesunku suvokti, kaip jaučiasi tie žmonės, kurie priversti turėti reikalų su šia biurokratų armija. Visai nesistebėčiau, jeigu koks į neviltį įstumtas žmogelis, ryžtųsi pakartoti Panevėžio „Svainijos“ scenarijų ir perėjęs per kabinetus su ,,Kalašnikovu“, įvykdytų savo teisingumą. Gal dėl to apsauginiai ir saugo juos?
Atsiliepiant į tokį nežabotą biurokratų elgesį ir matant nepavydėtiną padėtį savivaldybių administracijų veikloje ir jų pavaldžių soc. skyrių darbe Fondui talkina Lietuvos Piliečių Tarybos pirmininkė VŠĮ „Pagalba ir Viltis“ direktorė, Protesto ir Bado akcijos Daukanto aikštėje, Vilniuje, iniciatorė SCHOLESTIKA KATAVIČIENĖ. Ji apjungė visas šalies teisines institucijas, kad ši galimai nusikalstama veikla visos šalies apimtimi būtų išviešinta ir užkirstas kelias galimam pasipelnimui per savivaldybes, teismus, prokuratūras, antstolių kontoras, slaugos tarnybas ar globos namus..., neva ginant viešąjį piliečių interesą, jų ,,geraširdžiams“ globėjams.
Ji viename straipsnyje rašo:
http://www.tiesoskariai.lt/straipsniai-65/lt/2018-01-23------gelbek-musu-sielas---294.html
Fondui taip pat talkina Piliečių sąšaukos ,,Už dorą ir tautą“ administratorius VALENTINAS REPŠYS. Jis stebi Fondo veiklą ir įvykius. Viename straipsnyje rašo:
Apie senolės M.V.Kasiulienės padėtį daugelį kartų esu rašęs ir supažindinęs skaitytojus respublikinėje spaudoje ,,Laisvas Laikraštis“ Lietuvai, Fondo svetainėje internete ,,Tiesoskariai.lt“ bei kituose leidiniuose. Vienas jų:
VISOS ŠALIES PILIEČIAI!
Tie, kurie esate nuskriausti nuo savivaldybių, globos namų administracijos veiksmų užgrobiant ar nusavinant senolių ar vienišų šeimų turtus, skambinkite tel. 8 659 68010 Fondo administracijai, leidinio ,,Laisvo laikraščio“ Lietuvai redakcijai, nurodytais telefonais, Lietuvos Piliečių tarybos pirmininkei Scholestikai Katavičienei tel. 8 611 51329, Panevėžio miesto ir rajono gausių šeimų bendrijos vadovei Vilmantei Auglytei tel. 8 630 33248. Problemas spręskime kartu. Pavieniui klanai traiško žmones ir naikina pačią Valstybę.
Kiekvienas doras pilietis privalo pareikalauti iš visų šalies struktūrų išlaikytinių, kad būtų užkirstas kelias tyčiotis, vykdant tautos genocidą nuvarant žmones prieš laiką į kapus ar priverčiant juos dėl duonos kąsnio emigruoti iš savo Tėvynės. Tuo tarpu vykdoma šalies globalizacijos programa, pagal ES ar Amerikos ,,ponų‘‘ tikslus ir užgaidas. Tuo tikslu pilnai aprūpinami pabėgėliai, suteikiant jiems būstus, maitinimą, mokslo ir kitas paslaugas. Savo nuskurdintos šalies piliečiams trimituojama apie karo pavojų, tiekiami ginklai Ukrainos, Sirijos ir kt. šalims, teikiama NATO karinėms pajėgoms finansinė pagalba, kurios gali pavydėti net išsivysčiusios šalys.
Tęsiantis teismų maratonui Panevėžyje susijusios su M.V.Kasiulienės istorija bus viešinami biurokratų veiksmai.
Bus viešinami ir keliami į paviršių visi jūsų gauti skundai, atsiliepimai, atliekami žurnalistiniai tyrimai, auditai pasitelkiant visas įmanomas tarnybas. Pavienių piliečių, kad ir ryžtinga kova, tai kova su vėjo malūnais. Toliau taip biurokratams bujoti nevalia. Manau, kad neprireiks tarptautinių organizacijų įsikišimo, kad sutramdyti išlaikytinių apetitus, kaip įvyko su ČŽV kalėjimų slėpimu, Garliavos įvykių istorijoje ar kitų bylų biurokratų nusikaltimuose?
B.D.
