Liaudis -  tai tiesiog žmonių masė. Ji gali būti vienos kilmės, bet jai neteikti jokios reikšmės. Ji gali kalbėti viena kalba, tačiau tai gali būti vien bendravimo priemonė. Pagaliau, ji gali turėti kultūrinių bendrybių, tačiau vien iš įpročio ar patogumo, be gilesnių prasmių. Liaudžiai nėra būtina savimonė, bendros prasmės, jungiantys siekiai.
Lotynų kalboje yra du žodžiai, nusakantys liaudį: „populus“ ir „plebs“. „Populus“ kai kas net verčia tauta – pilietinė tauta, kuri skiriasi nuo prigimtinės, kalbinės ir kultūrinės tautos – „natio“, graikiškai – „ethnos“. „Plebs“ pirmine prasme reiškia socialinį sluoksnį – visuomenės apačias, bet perkeltine prasme tai gali būti žmonių sankaupa, dvasine prasme besikepurnėjanti apačiose.

Liaudis apsieina be jokių idealų – tiek tautinių, tiek pilietinių. Jai reikia duonos ir žaidimų.

Marius Kundrotas