Panevėžio klerkų socialinė politika:

vargšams - kanopos, o visuomenininkams – ragai

 ,,Mokykitės daryti gera, ieškokite teisingumo,

padėkite prispaustiesiems, apginkite našlaičius,

užstokite našles. (Biblija. Iz 1,17) "

Viena ši  nuotrauka puikiai iliustruoja Panevėžio miesto savivaldybės biurokratų "rūpestį" senoliais.

Visi žinom, kaip ,,sunku“ gyventi dabartiniams valdininkėliams: atlyginimai ne ministriniai, o iš darbo  prisidūrimui ką ten nugvelbsi – pieštukai, trintukai ir kopijavimo popierius... Begurgšnodami kavutę, jie kur kas rimtesnių ,,versliukų" sugalvoja. Vienas tokių – užgrobti vienišų senolių turtą.

Rizika minimali, o pinigas - ne kapeikinis. Žemiau aprašoma istorija nėra tik Panevėžio klerkų atradimas. Ši schema sėkmingai veikia visoje respublikoje. Teisėsauga apie ją žino, bet ,,nemato". Dar daugiau - Panevėžio visuomenininkams, išdrįsusiems šias aferas viešinti, pati teisėsauga  suskubo į pagalbą visuomenininkų ,,skriaudžiamiems" valdininkams. Ji visomis galimomis teisinėmis priemonėmis pasistengė išsukti juos nuo atsakomybės, o visuomenininkams - ,,įstatyti ragus"...

Kam bobutei kanopos

Gyveno Panevėžyje viena devyniasdešimtmetė bobutė. Nei vaikų, nei giminių neturėjo, tik apleistą butą, bet pakankamai neblogoje vietoje. Nesuprato tada senolė, kad būtent į jį savivaldybės klerai jau seniai buvo nusižiūrėję ir tik laukė, kol jo savininkė iškeliaus pas dievulį. O gyvenimo užgrūdinta, praktiškai be vaistų išsiverčianti bobutė pasirodė gaji – nemiršta ir tiek. Tada savivaldybės valdininkai nusprendė ,,paspartinti procesą". Metodika paprasta – jokios socialinės pagalbos. Per tą laiką bobutės kojų nagai virto kanopomis. Vargšelė neprisitaiko avalynės, negali normaliai paeiti ir griuvinėja kaip ožka ant ledo. Vieną ranką susilaužė, paskui kitą, bet sprando niekaip nenusisuka, nors tu ką. O kol ji gyva, jos buto perimti nesigauna...

Padėti stengėsi kaimynai

Matydami bobulės vargus, kaimynai pastoviai atakavo skambučiais Panevėžio valdininkus, kad šie padėtų senolei, bet reakcijos jokios.  Niekas nesirūpino jai susitvarkyti pašalpų, kompensacijos už šildymą, sumokėti mokesčius. Bobutė pensiją gaudavo labai nučiulpytą, todėl badmiriavo, įsiskolino komunalininkams... Kaimynai baiminosi, kad vargšelė gali būti išmesta į gatvę. Beje, už skolas iškeldinti iš butų - vienas iš valdininkų ,,pagalbos" žmonėms  būdų. Panevėžyje tokių atvejų užfiksuota ne vienas.  Bet tai jau atskiros istorijos. Apie jas esame ne kartą rašę.

Kreipėsi į žiniasklaidą

Neprisišaukę valdininkų, bobutės kaimynai kreipėsi į žiniasklaidą. Sureagavo visuomenininkai iš paramos ir labdaros fondo ,,Biblijos studijos". Jie greit aptvarkė senolės bėdas ir pareikalavo iškelti bylas valdininkams už nusikalstamą pareigų nevykdymą. Deja, šie irgi pasirodė ne pėsti - iš pradžių atsirašinėjo, bet pamatę, kad visuomenininkai vis tiek nenurimsta, valdininkai nusprendė, kad geriausia gynyba - puolimas. Apvertę tiesą auktyn kojom, jie sukurpė bylą patiems visuomeninikams - neva šie nekadėjai nuskriaudė senolę... Tai buvo subtilus kerštas, kad nelaiku įsimaišė ir sutrukdė valdininkams nugvelbti močiutės butą. Dveji metai bylinėjimosi parodė, kad teismai irgi yra valdininkų, o ne teisybės pusėje.

Kita istorijos pusė

Jau nuo pirmo teismo posėdžio ši, iš esmės buitinio lygio civilinė byla, sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio. Atsitiktinumu tą pavadinti sunku, nes per dvejus metus byla virto sisteminga visuomenininkų šmeižimo kampanija. Televizija ir laikraščiai  išsijuosę  stengėsi skaitytojams įpiršti mintį, kad neva Fondas užsiima ne pagalba, o kažkokia neaiškia  nusikalstama veikla.

Praktiškai Fondas  šią senolę yra išgelbėjęs  nuo mirties, nes ji buvo rasta išsekusi, apleista (žiūr. nuotr.), neturėjo ko valgyti, o dėl lūžusios rankos negalėjo apsitarnauti. Už skolas atjungtas telefonas, neveikianti  santechnika, atjungtas vanduo, gamtinius reikalus priversta atlikti į kibirą.  Fondas padarė viską, kad ji skubiai gautų būtinąją pagalbą ir už skolas nebūtų išmesta į gatvę.

Po suteiktos pirminės pagalbos, Fondas apie kritinę senolės situaciją pranešė Panevėžio savivaldybei, policijai, prokuratūrai ir prašė, kad būtų ginamas senolės viešasis interesas ir iškeltos baudžiamosios bylos Panevėžio savivaldybės valdininkams už piktybišką neveikimą. Bet ir po to, biurokratai net piršto nepajudino, atsirašinėjo, o skundus atmetinėjo. Fondui nebeliko nieko kito, kaip pačiam spręsti senolės priežiūros reikalus.

Per tą laiką žiniasklaida visaip stengėsi skaitytojams įteigti, kad Fondas, išrūpinęs laikiną priežiūrą globos namuose kol jos bute  daromas remontas, pasielgė negarbingai ir neva atsikratė senole. Iš tikrųjų, savivaldybės klerkai labai gudriai pasinaudojo šia proga. Žinodami, kad senolė turi butą, jie savavališkai ir paslapčia, be Fondo įgaliotojo atstovo žinios ir galimai klastodami dokumentus, patys persivedė senolę savo žinion, apsiformino jos globą ir jau nebeleido jos pasiimti. Taip visuomenininkai buvo valdininkų gudriai "išdurti".

Pasigrobę senolę ir gavę teisę prieiti prie registro duomenų, valdininkai baisiai užsiuto, kai pamatė, kad senolė po mirties savo butą  jau yra užrašiusi našlaičiams tad užgrobti jo nebegalima. Tada buvo imtasi kitų drastiškų priemonių: pajungta prokuratūra, medikai, žiniasklaida, netgi teismai. Prokuroro R.Senkaus pastangomis, guvi ir stipri močiutė atbuline dviejų metų data, buvo paversta psichiškai neįgalia ir tikriausiai numarinta, nes niekaip kitaip negalima paaiškinti, kodėl ji, praktiškai nesiskundusi sveikata ir nesirgusi, taip staiga numirė, ir dar būdama profesionalių ,,globotojų" priežiūroje. Kodėl niekam nebuvo pranešta apie jos mirties faktą  ir mirties priežastį?

Kodėl palaikai prieš velionės valią buvo skubiai sudeginti ir paslapčia palaidoti? Žinoma, prokuratūra šio kriminalo netirs, nes jų misija - dangstyti valdininkų aferas, o ne išaiškinti nusikaltimus. O žiniasklaidos, drįstančios rašyti tiesą,  praktiškai nebeliko. Nebuvo nagrinėjama papildomai pateikta medžiaga, video įrašai, iš kurių aiškiai matyti, kad senolė toli gražu nepanaši į ,,psichinę".  Teismo nutartis buvo skundžiama  Aukščiausiam teismui. Tačiau ten net trijų fizinių ir juridinių asmenų skundai šoje byloje aplamai nebuvo priimti svarstymui.

Pagrindiniai istorijos veikėjai

Senolė Marija Viktorija Kasiulienė, pati užaugusi vaikų namuose, buvo tiesiog  priblokšta netikėtai atsiradusių likimo brolių dėmesio iš fondo ,,Biblijos studijos", nors jau buvo pasirengusi užrašyti butą kaimynei Aldonai Genovaitei Simonaitytei, kuri vienintelė jai rodė dėmesį. 

Panevėžio apylinkės teisėja Vaida Motiejūnienė – simpatiška, iš pažiūros trapi moteriškė, bet yra tikra teismų sistemos  milžinė, sugebėjusi vienu mostu ,,nukirsti" net  3 Panevėžio notarų kontoras ir krūvą jų tvirtintų sutarčių paversti niekinėmis. Kvailių vietoje liko ir visi medikai, psichiatrai,  kurie betarpiškai bendravo su senole - ponia Vaida tiesiog nenorėjo girdėti jų argumentų...

Prokuroras Remigijus Senkus, valdininkų pastumdukas, gavęs užduotį atimti iš našlaičių senolės dovanotąjį butą, nieko gudresnio nesugalvojo, kaip bobulę padaryti ,,psichine“. Tačiau šovė sau į koją. Gavosi taip, kad savivaldybė sutartį dėl nuolatinės globos sudarė su psichinę negalią turinčia bobule. Įdomiausia tai, kad Panevėžio apygardos teismo bei LR Aukščiausio teismo išlaikytinių gvardija to nematė. Teisingiau, jie to net nenorėjo matyti. Net trijų fizinių ir juridinių asmenų, nukentėjusių šioje byloje, skundai buvo net nepriimti nagrinėjimui Aukščiausiaame teisme.

Aukščiausio teismo išlaikytiniai: pirmo skundo teisėjai Gražina Davidonienė, Gediminas Sagaitis, Vincas Verseckas (kolegijos pirmininkas).  Antro skundo kolegiją sudarė Birutė Janavičiūtė, Janina Januškienė (kolegijos pirmininkė) ir Donatas Šernas.  Trečio skundo peržiūros sudėtis tokia pat, kaip pirmojo: Gražina Davidonienė, Gediminas Sagaitis, Vincas Verseckas.

Galiausiai  biurokratai šioje istorijoje liko  akli ir kurti. Įdomiausia šioje istorijoje tai, kad ne tik be "atkatų" biurokratai nepadeda visuomeninkams, bet visomis išgalėmis, pajungę visą išlaikytinių šutvę, atėmė tai, kas jiems visiškai nepriklauso, tuo nuskriausdami dar  du Fondo globojamus našlaičius ir tai jie ciniškai įvardino "viešo intereso gynimu".

2020-03-25