Jėzus liepė: „Eik, išparduok viską ką turi ir

                                                                                             išdalink vargšams, o tada atėjęs sek Mane. 

SUSIBŪRIMAS AUKŠTAITIJOS SOSTINĖJE

Labai svarbu, jog yra dar piliečių, suvokiančių tautos išlikimui grėsmingą situaciją.  Jie renkasi bendravimui, pasidalinimui įžvalgomis, samprotavimais, išeities iš grėsmingos situacijos ieškojimais. Tuo tikslu Panevėžyje  įvyko  IV-asis Lietuvių tautinių organizacijų ir sąmoningų piliečių susirinkimas...

Renginio eigoje buvo vienas kitas taip ir nesupratęs padėties tragizmo tautoje. Vienas aiškino, koks turi būti tikras Panevėžio miesto pavadinimas, kitam galva skaudėjo dėl piliakalnių likimo, tarsi tai būtų pirminiai ir svarbiausi reikalai, o ne visų akyse nykstančios  tautos išlikimo problemos. Nematantiems nieko blogo, teko priminti paprasčiausią aritmetiką, kiek metų reikia, kad išnyktų dviejų milijonų tauta, jeigu kasmet iš tėvynės išvaroma ne mažiau, kaip po penkiasdešimt tūkstančių piliečių? Pasirodo - visai nedaug. Štai kiek nedaug tereikia žinoti grėsmingos situacijos suvokimui.

Renginyje buvo išsakyta nemažai racionalių minčių, siūlyta kai kurie sprendimo būdai, nemažai ginčytasi, diskutuota, reiškiamos iniciatyvos vienytis bendro vertybinio verdikto paieškose. Tačiau nemažai buvo ir lėkštų pasisakymų. Gal ir nėra blogai, kad žmonės kalba, bet   to brangaus laiko, į kurį buvome įrėminti, tuščios kalbos nepateisina, o įneša destrukciją, nuo ko nukenčia visgi nepigaus renginio tikslas ir kokybė. Ateityje reikėtų kviestis kuo daugiau žmonių, kurie galėtų daryti išsamius pranešimus, susietus būtent su nykstančios tautos išlikimo  problemomis. Būdamas Kristaus mokiniu, galėčiau pakalbėti apie Kristietišką tautos mokymo sampratą, tautos išėjimo iš esamos padėties būdus.

      Įstrigo dviejų skirtingų krikščioniškų pakraipų, ,,kataliko“ ir evangeliko pasisakymai. Štai ,,katalikas“ Darius Normantas gyrėsi Dievo jam suteiktomis gėrybėmis. Jam Dievas davė milijoną, atstatė fizinę kūno būklę. Jis puikiai verčiasi, yra turtingas. Iš visos jo kalbos buvo aišku, jog taip kaip jis daro, turi daryti visi ir neliks tautoje problemų.

      Na, o atsivertęs į švarų Biblijinį mokymą, buvęs uolus katalikas Alvydas Veberis, kurį neblogai pažįstu, yra pardavęs didžiulę ,,pilį'‘. Dabar jis kukliai gyvenantis, nesiekia milijonų ar kitokių turtų.  Jam rūpi dvasiniai tautos skauduliai. Jis, paprašytas, kalbėjo apie savo kovą prieš šlykštų pasibjaurėtiną Dievui katalikybėje vykstantį stabmeldžiavimą. Tai tik mažmožis jo visapusės veiklos. Jis ir teismuose gina nuskriaustųjų interesus, globoja vargšus, kai ką ir pas save priglaudžia, pastoviai moko Gyvenimo Knygos tiesų, yra produktyvus ir aktyvus publicistas, drąsiai demaskuojantis pašlijusią mūsų teisėsaugą.

Jis tai daro ir nesigiria.  Tai yra jo - kovotojo gyvenimo esmė. Reziumuojant reikėtų gal pasakyti, jog ne milijonieriais turime tapti, kad išliktume, kaip siūlo Darius Normantas, o panašiais į Alvydą Veberį, kuris išdalija turtus vargšams. To mokė Kristus. Vienoje iš savo publikacijų esu parašęs, kad bent dvylika tokių Lietuvai!

Visumoje renginys nors ir kiek ,,prisvilęs'' nebuvo beprasmis.  Man jis davė nemažai peno pamąstymams.  Susipažinau su įdomiais, kai kuriais požiūriais panašiai mąstančiais, mokančiais klausytis, kolegomis. Ateityje reikėtų, žinant tikslą, atsikratyti nereikalingo balasto, siekiant bendro vertybinio orientyro, susivienijus efektyviai veikti tautos išsivadavimui iš savo susikurtų pinklių.