Ne viename komentare galime rasti klausimą, kodėl tokie visi pikti? Kodėl tiek daug kalbama apie blogį, karus, vaidus, nesėkmes?... Kodėl tokie niūrūs visų veidai? Ar gali būti kitaip?

Atsakau: Jūs tik apsidairykite aplinkui. Pažvelkite sekmadieniais į vyraujančios katalikų bažnyčios moterėles. Jos tamsiais apdarais kūprina į savo bažnyčias, tarsi į laidotuves. Pakelės nustatinėtos kryžiais - pačiais žiauriausio Romos laikų žudymo įrankiais. Deda prie jų gyvas gėles, neva Dievo garbei. kurios netrukus nuvysta. 

Tuo metu šalies Prezidentė mojuoja kalaviju, raita joja tankais, pro žiūroną stebi priešą ir jo bijo... ( Biblija moko, - mylėkite savo priešus). Nepamiršta aplankyti ir popiežių Vatikane, padedant prie Marijos paveikslo sausų gėlių puokštę (verbą) ir ten pat pasėdėti reklamai. Šį sąrašą galėčiau tęsti iki begalybės.

Ar to reikia Dievui ir žmogui? Dievas prisikėlęs ir gyvas. Ar suvokiate katalikai? GYVAS! Jis šalia jūsų ir kiekviename. Ar Gyvam Jam reikia jūsų statomų kryžių, betoninių, medinių stabų, nesąmoningų rožančių barškinimo...? Visa kūrinija priklauso Jam, - žmogus, vandenys, augmenija, gyvūnija... Kam Jam jūsų nuskinta gėlė, kai Jis jas sukūrė gyvas pievose, ežeruose, miškuose... Kam Jam jūsų uždegta žvakutė, kuri netrukus virsta šiukšle, kaip ir nuskinta gėlė? Jam priklauso visa Kūrinija: saulė, mėnulis, žvaigždės, kurios šviečia dieną naktį? 

Biblijoje parašyta: ,,Elkitės kaip laisvi; ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai. Gerbkite visus, mylėkite brolius, BIJOKITE DIEVO, gerbkite karalių" arba „Bijokite Dievo ir atiduokite Jam šlovę, nes atėjo Jo teismo valanda; šlovinkite Tą, kuris sutvėrė dangų ir žemę, jūrą ir vandens šaltinius!”

Atsigręžkite į Gyvąjį Dievą, atsigręžkite į gyvybę. Matykite gyvąjį žmogų,- jam tarnaukite ir jam ištieskite pagalbos ranką. Jūsų gėlių vainikai, degančios žvakutės ir liaupsės numirėliui, tai tik jūsų puikybė ir migla. Gražų žodį MEILĘ rodykite gyvam, o ne mirusiam. Įsileiskite į savo namus Gyvąjį Dievą ir nereikės bažnyčiose sustingusiais veidais stovėti ar klūpėti įsikibus žvakę, bijant kad ji neapvarvintų krintančiais lašais greta stovinčio ar savo rūbo.

Baikit vaidinti veidmainiškus spektaklius. Atsikvošėkit ir džiūgaukit, kaip ši mergaitė nuotraukoje , o ne surūgusiais veidais bijokite priešo. Bijoti reikia tik DIEVO. Kai Jo nepažįstate, bijote ne tik rusų, bet ir savo šešėlio.