Alvydas VEBERIS

RAŠYK

Krikščionys, kurie yra susipažinę su Šventu Raštu-Biblija žino, kad Dievas  bendraudamas su apaštalu Jonu, jam kalbėjo ir ragino rašyti, kad perduotą, liudytų, skelbtų   tą žinią kartų kartoms. Visa tai dėl to, kad nebūtume suklaidinti.

Skaitydami  Jono knygą rasite  jo žodžius: ,,Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų‘‘.

Per savo pasiųstą Jėzaus Kristaus angelą jis atskleidė žinią apaštalui Jonui ir ragino visa tai užrašyti.

Kas Jono užrašyta, jau tie įvykiai  eina į pabaigą prieš Antrą Kristaus sugrįžimą.

Miegodamas ar snūduriuodamas mintimis nuklydau į prisiminimus.  Visą tai atbudęs pasakojau vienam iš savo palydovų, save įvardinusiu atsivertusiu komunistu artėjančiu prie Dievo supratimo. Jo brolis Giedrius (vardas pakeistas) yra gerai  išanalizavęs Bibliją ir vos ne mintinai  ją perteikia kitiems. Prie manęs jis buvo prilipęs, kaip lapas prie vienos vietos. Aš tai pastebėjęs tolau nuo jo, nes dvasia apie tai kalbėjo. 

Tą patį patvirtino vienas vyskupas, kuris   gerai pažinojo Giedrių, ir patarė, kad būčiau su šiuo žmogumi  atsargus.   Tuomet jį išbraukiau iš draugų sąrašo internete. Po kurio laiko, per  draugus  vėl prisiprašė, kad su juo  bendradarbiaučiau.  Galiausiai jo apsėdimas piktąja dvasia liko pastebimas daugeliui. Dėl viešų  šmeižtų dabar mina teismo slenksčius. Kai Dievo nustatytai tvarkai  nepaklusta, nors   ją gerai  žino, su tokiais įsisiautėjusiais tenka imtis kraštutinių priemonių,- pasaulietinio teismo.

Taigi, vienam iš brolių, save įvardinusiu įtikėjusiu komunistu (pavadinkim Antanu), prabudęs paskambinau ir paprašiau, kad rašytų. Mat jis geba neblogai dėstyti mintis ir moka gerai rašyti. Jo bėda tik tame, kad viską daro iš lėto, gerai apgalvodamas. Kol jis ką nors ,,išgimdo‘‘ tenka ilgai laukti. Nors pasakiau ką rašyti, tačiau to darbo imuosi pats, nes žinau, kad neturiu kantrybės laukimui.

Mane nustebino, kai kurių krikščionių karingumas. Daugeliui pažįstami vienuolės Nijolės Sadūnaitės,  kunigo Jono Varkalos, Alfonso Svarinsko, ,,Tėvo“ Stanislovo..., popiežių veidai.

Neseniai vienoje Garliavos bylos-žudikės byloje, nagrinėjant ją LR Aukščiausiame teisme, Nijolė Sadūnaitė atsakinėjo į žurnalistų klausimus.  Leidinio ,,Laisvas laikraštis“ Lietuvai vyr. redaktorius A.Drižius, kaip ir kiti žurnalistai jai uždavė ne vieną klausimą. Vienas iš jų buvo, kodėl toks teisingumo jausmo praradimas-nuosmukis pas tuos, kurie vykdo teisingumą arba tuos, kurie  save laiko Dievo tarnais.  Nijolė aiškino, kad tai rezultatas 50 metų nuosmukio, kai tauta buvo pavergta okupacijos.  Jį teigė, kad per tą laikotarpį lietuviai apnuodyti velnio dvasia. Tas pats ir teismuose, valdžios sprendimuose. Visa tai be abejo teisinga.

Aš atsivertusiam ,,komunistui“ Antano paklausiau, kodėl ta pati arši kovotoja Nijolė  neatsigręžia į save, ir  į kūrinijos pradžią. Nuodėmė atsirado žemėje nuo pat pirmo žmogaus Adomo ir Ievos sukūrimo. Vėliau velnias pasipriešino pačiam Dievui danguje. Jis išmestas su jo visais pagalbininkais į žemę. Tuomet dar nebuvo Tarybų Sąjungos ir okupacijos apie kurią porino vienuolė. 

Ar ta pati N.Sadūnaitė, A.Svarinskas, J.Varkala, Tėvas Stanislovas, popiežiai... netarnauja tam pačiam velniui? Jie garbina ir rožančius barškina melsdamiesi Marijai, lenkiasi skulptūroms, neša prie jų gėlių, degina žvakutes, atiduoda pagarbą medžio ir betono liejiniams, paveikslams...  Juos puošia karūnomis, apkaišo aukso, sidabro dirbiniais. Dievas tai daryti draudžia. Mozė, paklusdamas Dievo įsakymams, net aukso veršį sunaikino. O ką šie ,,beraščiai“ daro?

nuotr. naikinami stabai

  Kunigas Jonas Varkala, šio pasaulio kunigaikščiui  tarnavęs 32 metus suprato, kad Bažnyčioje Kristaus nėra. Pasitraukė iš jos. Visiškai teisingai pasielgė, nes Dievas negyvena rankų darbo pastatuose, prifarširuotuose paveikslų, skulptūrų... Jis jūsų širdyse! Palikęs bažnyčią atvyko į Klonio gatvę, kur vyko pedofilijos skandalas. Ką jis čia veikė? Vos per vartelius žengiant, aplankyti savo dukrą Laimai Stankūnaitei, jis su minia užtraukdavo giesmę Marijai. Vėliau pasirodė ir Marijos skulptūra.  Ten vėl prašė jos užtarimo. Netgi  tam pačiam gipso liejiniui vadinamai ,,Marija“ rėmus teptuku dažė nuskriausta pedofilų mergaitė Deimantė. Aš visa tai stebėjau interneto ekrane ir buvau pašiurpęs. Tai, tarsi priminė, kad ji dažo sau karstą.

Negana to, kitas ištikimas šio pasaulio kunigaikščio tarnas Alfonas Svarinskas Deimantei padovanojo melstis rožančių. Mane pašiurpino jo ta dovana. Tai daugiažodžiavimas tai pačiai Marijai. Biblijoje užrašyta: ,,nedaugiažodžiaukite, kaip pagonys“. Visi tie jų veiksmai  mane baugino: maldos, paveikslai, skulptūros, teatras po atviru dangumi, užpirkinėjamos mišios, politikierių sąrašai, intrigos... Ne gana to, įsiveržiant piktosios dvasios apsėstųjų armijai su antstole Vaicekauskiene priešakyje, teritorija buvo apstatyta ne tik  skulptūromis, paveikslais su pacukų, ,,Kristaus“, ,,Marijos“ ir kitų ,,šventųjų‘‘ atvaizdais, vėliavomis, bet nusėta rožančiais ir škapleriais. 

nuotr. nedaugiažodžiaukite

Iki to ,,pagromo“ stebėjau įvykius dalyvaudamas Klonio gatvėje, ten budėdamas, nakvodamas, kad nebūtų pagrobta mergaitė.  Įsiveržiant 240  ,,plėšikų“ armijai, manęs ten nebuvo.  Apsėstas piktojo dvasia brolis Giedrius, sužinojęs, kad gali vykti mergaitės pagrobimo šturmas, ragino mane vykti į Klonio gatvę. Dievas to daryti neleido.  Mane Jis sustabdė ir Giedriaus įkalbinėjimų atsisakiau. Tąkart Klonio gatvėje į privačią valdą jau buvo  uždegta žalia šviesa įsibrovėliams.  Dievas visa tai matė ir labai liūdėjo, kad žmonės nesuvokia, ką daro. Neapsakomas liūdesys apėmė   mane. Dievas liūdėjo ir tada, kai Jo Sūnus buvo nukryžiuojamas ant kryžiaus. Kristus tuomet ištarė žodžius ir prašė Tėvo: ,,Atleisk jiems Viešpatie, jie nežino, ką daro‘‘.

Tas pats įvyko ir Klonio gatvėje. Jie iki šiol nežino, ką daro.  Ši  byla ir įvykiai sunkiai skinasi kelią į pergalę, nors įvykiai su dideliais praradimais, po truputį keičiasi. Net teisėjas Audrius Cininas, kuris tarnavo velniui, jau prabilo kitu balsu, pateisindamas įkalintą Neringą. Jis ją paleido ir tarsi atliko išpažintį žmonių akyse. Aišku viena, kad  tokie apsimestiniai chameleonų atsivertimai bus įvertinti Vienintelio Teisėjo. Tai parodys laikas. Neringa, kuri anksčiau man patarė, kad Dievo Žodį ir ,,makaronus kabinčiau‘‘ jaunimui, dabar pati yra uoli Dievo garbintoja ir gilinasi į Jo tiesas.

Neringos mama Laimutė  nustojo garbinti Mariją, eiti į katalikų bažnyčią, klausė Dievo Žodžio namuose, vadinamo sektanto (Kristaus sekėjo). Dėmesys nebuvo stiprus. Vis dairydavosi į vartelius ar neateina koks svečias. Pamačius ateinančius, palikdavo maldas ir šlovę Dievui, bėgdavo jų pasitikti. Biblijoje parašyta: ,,Kai meldiesi, eik į savo kambarėlį ir, užsirakinęs duris, melskis savo Tėvui, kuris yra slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai“. (Mt 6,6) Visa tai, kad netrukdytų pašaliniai asmenys.

 Marija būdama gyva jokių stebuklų nėra padariusi. Netgi Kanos vestuvėse prašė savo sūnaus Kristaus, kad parūpintų gėrimo. Svečiai jo pritrūko.  Jis vandenį pavertė šviežių vaisių vynu (sultimis). Šiandien keista, kad Marija,  vietoje Kristaus,  liko tarpininke, suteikia malones,... Ji garbinama ir meldžiamasi jai. Kai kurie maldininkai prašo iš kitų ,,šventųjų“, paveikslų, skulptūrų, popiežių... malonių. Laikinai velnias apgaudinėja juos, suteikia ir išpildo  norus.  Vėliau pražudo. Tai šėtono klaidinimai. Parašyta:

,,Vienas yra Dievas ir vienas Dievo žmonių Tarpininkas – žmogus Kristus Jėzus, kuris atidavė save kaip išpirką už visus, pateikdamas liudijimą nustatytu laiku. Tam aš esu paskirtasis šauklys ir apaštalas, – sakau tiesą, nemeluoju, – tikėjimo ir tiesos mokytojas pagonims“. (1Tim2 5-7)

 Popiežius irgi pasivadinęs tarpininku.  Pamaldžios bobutės, tarsi saldainių gaudamos, jo laukia, jį garbina, neša aukas. Šie savo ruoštu jas apgaudinėja ir  prievartauja jų anūkus (pedofilijos skandalai).

Visa tai prabudęs prašiau, kad rašytų atsivertęs ,,komunistas“, bet žinodamas jo tempą, surašiau pats.

https://www.youtube.com/watch?v=Wd9NZT-isgg