STRAIPSNIAI
Alvydas VEBERIS. PARAZITUOJANTYS PANEVĖŽIO MAITVANAGIAI

 

,,Neskriauskite našlės ar našlaičio.

Jei juos skriausi ir jie šauksis mano pagalbos,

Aš tikrai išklausysiu jų šauksmą. Tada savo

rūstybėje išžudysiu jus kardu: jūsų žmonos liks

našlėmis ir vaikai našlaičiais.“ (Iš ,22

 

 

Nutirpus sniegui, nuvykime aplankyti vienos Fondo globojamos vienišos 92 metų senolės M.V.Kasiulienės kapus.

 

Nuščiuvome pamatę naujai supiltą nedidelį šviežių žemių kauburėlį. Vėliau  išsiaiškinome, kad nepranešus Fondui, atvežta ir palaidota M.V.Kasiulienės urna. Paversta be Fondo įgalioto asmens, mano žinios, pelenais.  Jos paskutinis prašymas, kad palaidoti tradiciškai su karstu,  liko neišgirstas. Beliko mums sutvarkyti kapą ir uždegti atsivežtas žvakutes.

 

 Maitvanagiams rūpėjo tik jos asmeniniai turtai, o ne žmogus. Jie tebelaksto po teismus. Dabar ieško Testamento. Ar ir po mirties dar tebesvaigs teisme, kad  gindami jos viešą interesą, jos turtas reikalingas nupirkti vaisiams? Paversta be Fondo įgalioto asmens žinios pelenais. Gal turtai po mirties nebereikalingi? Ar jų aplamai reikėjo mūsų globojamai močiutei? Ji  tokių prašymų neteikė. Mes ją lankėm ir ji viskuo buvo aprūpinta. Ji buvo  stebima.

 

 Po mirties, senolė pagal Uzufrukto sutartį yra užrašiusi savo menkavertį turtą (apleistą butą) Fondui, kad  turėtume kur laikinai priglausti našlaičius, kai šie sulaukę pilnametystės, neparuošti gyvenimui, pašalinti  iš globos namų, atsiduria gatvėje.  Ji tokius  pamestinukus gerai suprato, nes pati yra patyrusi tą karčią našlaitės dalią. Fondas ir globojami našlaičiai būtent pirmieji talkino senolei, sumokėjo jos visus įsiskolinimus, kad neatsidurtų gatvėje, sutvarkė buitį, padėjo spręsti visas jos problemas, pasiliko nakvoti jos namuose, lankė globos namuose, tvarkė iki šiol jos artimųjų kapus.

 

Ši istorija prasidėjo po to, kai Panevėžio miesto savivaldybės soc. skyriaus klierkai (vedėjas V.Michailovas) nepasirūpino šia vieniša senole. Keletą metų kaimynai atakavo savivaldybę skambučiais, tačiau visa tai, tarsi žirniais į sieną.  Jiems senoliai rūpi tik tada, kai gali nugvelbti jų asmeninį turtą ir su slaugos  namų pagalba jie  tiesiu taikymu atsiduria anapilyje. Verslas. Niekam ne paslaptis, kad ne tik gyvi senoliai valdžios biurokratų rankose tampa jų verslu, bet ir mirusiais laidojimo biurai nepasidalina. Kas pirmas praneša gauna honorarą. Ne vienas toks atvejis yra nuskambėjęs žiniasklaidoje, kai tam tikras duokles gauna medikai, policijos pareigūnai už pranešimą. Jie sudarę su laidojimų biurais nerašytas sutartis. Todėl šarvojimo salės tuščios nebūna.

 

nuotr. Panevėžio miesto soc. skyriaus vedėjas V.Michailovas. Ginant viešą M.V.Kasiulienės interesą už aplaidų ir nusikalstamą jų darbą, ginant viešą interesą prašėme iškelti baudžiamąją bylą. Deja... kaip visada teisieji lieka kalti. Viską maitvanagiai apvertė aukštyn kojom.

 

M.V.Kasiulienės namo kaimynai pamatė spaudoje aprašytą analogišką atvejį,  kai iš greta esančio namo, 37 metus išgyvenęs soc. remtinas 78 metų senukas, turintis negalią, miesto savivaldybės teikimu su teismo ir   antstolių pagalba išmestas į gatvę, jam  nesuteikiant kitos gyvenimui vietos.  Jis negebėjo iš savo menkavertės invalidumo pensijos susimokėti už šildymo kaštus. Susidarė skolos. Keisčiausia tai, kad savivaldybė už šildymo kaštus nepadeda nelaimėliams susimokėti. 

 

Patalpinę juos  į globos namus, sumoka didžiules sumas jų pilnam išlaikymui! Tai kas labiau apsimoka? Todėl ir  šioje vietoje  vyksta jų verslas. Atimtame iš senuko bute savivaldybė apgyvendino soc. remtiną moterį su vaiku ir jos sugyventinį policijos pareigūną su apsauginiu vilkšuniu. Štai kam reikėjo buto! Pasirodo, kad net basiakojai ,,mentai“ streikuojantys prie Seimo, glaudžiasi prie soc. remtinų, nes nepragyvena. Kiti komisarai verčiasi kontrabanda-narkotikų verslu. Iki  ko nusirito Valstybė! Šis senukas net penkis metus minė Panevėžio teismo slenksčius, norėdamas atstatyti teisingumą, kol eidamas pas advokatą mirė gatvėje.

 

Nesulaukę iš savivaldybės pagalbos kaimynai kreipėsi į Fondą. Radome paliegusią alkaną, sulaužytomis rankomis senučiukę, kuri dėl senatvės negalėjo pasirūpinti savimi. Reikėjo pagaminti valgyti, išnešti šiukšles, atnešti iš parduotuvės produktų, pasirūpinti buto, asmens higiena, nekalbant apie tai, kad stokojanti lėšų, negalėjo naudotis kiaura santechnika, vandeniu... Radome su didelėmis skolomis ir raginimais, kad bus atiduota skolų išieškojimui per teismą. Grėsė toks pat atvejis, kaip aukščiau aprašytam senoliui, kuris šiuo metu, jau penki metai, gyvena blogiau nei gyvulys, įsitaisęs vieno namo nešildomame rūsyje. Tebesibylinėja su savivaldybe. Galiausiai prieš pusmetį, einant  pas savo gynėją. sustojo širdis ir mirė gatvėje.

 

Teko Fondui pasirūpinti visomis  M.V.Kasiulienės problemomis. Jai pasitikint ir pačiai prašant, buvo surašytas notaro įgaliojimas, kad galėtume teisiškai ja rūpintis. Visuose savivaldybės dokumentuose radome prierašus, kad senolė veiksni, jai jokia pagalba nereikalinga, ji viskuo gali pasirūpinti pati,  po dokumentais asmeniškai pasirašanti. Kaip vėliau išsiaiškinome, turi rimtų regėjimų problemų. Viena akis operuota, o kita silpnai mato ir jokie akiniai nebegali padėti. Nenuostabu, kad pasirašo už gaunamą pensiją 230 eurų, tačiau gauna tik 70 eurų.

 

Tą patį užfiksavusi yra ir savivaldybė, tačiau ir tada jokių priemonių jie nesiėmė.  Savivaldybė privalėjo gaunant pensiją į namus, skirti soc. darbuotoją ar pensiją pervesti į jos asmeninę sąskaitą, kad nebūtų įtarimų. Taip pat, net už 4 metus,  savivaldybės dykaduoniai, nepasirūpino šildymo kaštų kompensacija, kol neįsikišo Fondas. Mat reikėjo surašyti savivaldybei prašymą. Ar tai galėjo padaryti 90 metų senolė? Aišku, kad negalėjo. Fondui sukėlus triukšmą, savivaldybė pati tada parašė prašymą, net atbuline data, suklastodama net senolės parašą.

 

Iš tiesų, senolei buvo būtina 24 val.  paroje pagalba. Fondas tokių galimybių neturi, todėl pasitarę su šeimos gydytoja Marija Pankauskiene  nutarėme patalpinti laikinai globai į Lavėnų globos namus.  Juos įpiršo savivaldybės prievaizdė R.Žeimienė.  Savivaldybė neteikė jai jokių paslaugų. Jų tikslas buvo atimti butą ir už skolas patalpinti ją į slaugos namus, iš kurių susilaužiusi ranką M.V.Kasiulienė ne kartą pabėgo, kad neatsidurtų anapilyje.

 

Fondui net nenuvežus jos laikinai globai į įpirštus Lavėnų globos namus,  R.Žeimienė pasirūpino, kad ji ten liktų nuolatinai. Sutvarkė dokumentus, be mano, kaip įgalioto asmens žinios ir po 6 mėn. laikinos globos pervedė nuolatinei globai. Lavėnų globos namų direktorius E.Kriščiūnas tapo globėju. Šiuose namuose pamatėme visišką betvarkę. Patalpinti jauni žmonės su psichine negalia ir senoliai. Senoliams aplinka pavojinga. Mums lankant senolę vyko muštynės, išsekę globotiniai nugriūdavo tiesiai  po kojomis, atiminėjami produktai iš senolių (savotiškas reketas).

 

nuotr. Lavėnų globos namai. Ar saugu senoliams tokioje aplinkoje?

 

 Argi senučiukė 90 metų ką nors gali padaryti ir nuo to apsisaugoti? Pamačiusi  tokią betvarkę, senolė, bent tris kartus bėgo iš šių namų, prašė, kad mes ją iš ten paimtume.  Ieškojome kitų senelių globos namų. Vėliau sužinojome, kad senelių namai yra pačiame Panevėžio mieste ir buvo galima ją čia vietoje patalpinti. Buvome sutarę su Panevėžio šv.Juozapo globos namais juose apgyvendinti.  Tada dar nežinojome aferistės R.Žeimienės  gudrysčių.  R.Žeimienė tam užkirto kelią. Su Lavėnų globos namų soc. darbuotojų ir  medikų, Pasvalio teismo pagalba senolė  buvo padaryta neveiksni turinti psichinę negalią, kad negalėtume jos iš ten paimti ir patalpinti su veiksniais senukais turinčiais tik senatvės dimensiją (atminties stoką).

 

Savivaldybės klierkai tuomet, kai Fondas sutvarkė visus dokumentus, sumokėjo senolei skolas, pasirūpino jos sveikata, apgyvendinimu,  paprašė prokuratūros, kad šis gintų viešąjį interesą ir atimtų iš Fondo jos asmeninį apleistą butą, kurį po mirties ji  užrašė Fondo reikmėms. Šioje situacijoje keisčiausiai tai, kad gavę iš kaimynų signalą apie paliktą neprižiūrimą senolę, tuoj pat informavome savivaldybę, policiją, prokuratūrą ir kt. atsakingas institucijas, kad už tokį aplaidų Panevėžio savivaldybės darbą iškeltų baudžiamąją bylą V.Michailovui, ginant senolės viešą interesą. Ikiteisminį tyrimą, kaip pradėjo taip nutraukė, pabrėždami, kad senolė veiksni, pati viskuo pasirūpina, ir medikų (psichiatrų) pažymos visa tai patvirtina.

 

nuotr. Fondo savanoriai Lavėnų globos namuose

 

Viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai senolę R.Žeimienė, paruošus dokumentus, slapta pervedė nuolatinei globai ir pamatė, kad butas užrašytas Fondui. Tuomet, Panevėžio maisto savivaldybė, kuriai prašiau iškelti baudžiamąją bylą už aplaidų darbą, puolė ginti senolės viešą interesą.  Panevėžio prokuratūra teismo paprašė,  panaikinti trijų atskirų Panevėžio notarinių kontorų notarų Aldonos Šarmavičienės, Žydrūnės Barovskienės, Pavelo Dobrynskij  sutartis,  bei pripažinti negaliojančiu ir panaikinti  man išduotą įgaliojimą. Tuo mafijos veikla nesibaigia. 

 

 Lavėnų globos namų direktorius E.Kriščiūnas parašo įsakymą ir neįleidžia manęs į globos namus, lankyti globojamą M.V.Kasiulienę. Atbuline data ji paverčiama psichiškai neveiksnia silpnaprote. Vieni biurokratai dengia kitus. Tai nusikalstama mafijos grandinė! Galiausiai atbuline data, po dviejų metų, prieš M.V.Kasiulienės mirtį, Panevėžio apylinkės teismui išduodama Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus medikų komisijos pažyma, kurią pasirašo teismo psichiatrė Eglė Čėsnaitė, teismo psichiatras Mantas Juodakys, Teismo psichologė Ieva Saliolionė, kad M.V.Kasiulienė įgaliojimų ir sutarčių sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

 

Jie gyvos M.V.Kasiulienės akyse nematė! Pasinaudojo M.V.Kasiulienės med. kortele, bei Lavėnų globos namų soc. darbuotojų, medikų išvadomis, kuriomis prievarta veiksni senolė, talkinant Pasvalio teismui padaryta psichiškai neveiksni, nes jiems to reikia (įkalinimui). Taip išeina, kad  Panevėžio prokuratūros, policijos, net soc. skyriaus  darbuotojai, psichiatrai, psichologai, trijų notarinių kontorų notarai, lidininkai, kiti medikai bendravę gyvai su M.V.Kasiuliene,  iki mums patalpinus laikinai globai į Lavėnų globos namus, lieka patys psichai?!

 

Epikrizės pažymoje juodu ant balto parašyta, kad M.V.Kasiulienė sąmoninga, savyje orientuota dalinai (pasako gimimo datą, amžių, gatvę, kurioje gyvena pavadinimą. Kontaktui prieinama gerai, į visus klausimus atsako pagal prasmę, aktyvios psichopatologijos nėra. Jokių indikacijų guldyti į psichiatrijos skyrių nėra. Tikslinga socialinė pagalba pagal gyvenamą vietą. Pasirašo gydantis gydytojas S.Repovas. Kitoje  psichiatro Gintaro Rudzevičiaus pažymoje rašoma, kad M.V. Kasiulienės atsakymai pakankamai prasmingi, savyje orientuota patenkinamai, pasilpusi trumpalaikė atmintis, kontaktas patenkinamas.

 

Kniaudiškių šeimos gydytojos pažyma patvirtina tą pačią diagnozę, kad tokio amžiaus senolė turi nepatikslintą dimenciją (trumpalaikė atmintis), kas visiškai normalu pagal jos amžių.  Pabrėžiama, kad tokio amžiaus senolei reikalinga socialinė pagalba, dėl ko buvo pristatyta laikinai gobai į Lavėnų globos namus. Fondui sutvarkius visus formalumus ir paprašius, kad soc. darbuotojai ją pristatytų į globos namus,  V.Michailovas atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad aš turiu jos  įgaliojimą ir pats privalau ją nuvežti.

 

Tuomet nieko kito neliko, kaip  savivaldybei už šią paslaugą mokėti kelionės išlaidas ir vežti su Fondo vadovu Svajūnu Marcinkevičiu patiems. Mes nei vieno centą negauname už šį darbą, dirbame visuomeniniais pagrindais. Savivaldybė, užuot talkinusi visuomenininkams, tik kaišioja pagalius į ratus! Tai koks išlaikytinių  rūpestis miesto soc. remtinais gyventojais, našlaičiais…, kai žmonėms reikalinga neatidėliotina pagalba?

 

Manau, sveikatos ministras  Aureljus Veryga, generalinė prokuratūra, STT, Linas Kukuraitis  turės daug darbo šiai istorijai išnarplioti. Gal biurokratais, medikais aplamai nebegalima pasitikėti, jie patys pasichopatai ir nebeskiria kuris ligonis veiksnus, kuris ne? Ar visa tai tik verslas ir korupciniai ryšiai, dengiant vieniems kitus? Jokia paslaptis, kad neįgalumas suteikiamas už pinigus. Retas kuris to nežino.  Tokie medikų veiksmai išgarsino net tik Šiaulių neįgalumo suteikimo komisiją, bet skamba visa Lietuva įvairiuose pakraščiuose.

 

https://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=8175:panevezio-savivaldybei-senoliais-susirupina-tik-tada-kai-gali-pasisavinti-ju-turta-2&catid=33&Itemid=141