Kazimieras GRABYS

Lietuvos visuomenės tarybos valdybos narys 

TAUTA TURI ŽINOTI

                Su  Vasario 16-sios  šventėmis!
 
Jau  mėnuo  kaip  nušurmuliavo  sausio  13-ji nusinešdama  ir  niezabudkių  šešėlį.   Tačiau  vis  dažniau  išlenda    Tautos  istorinės  atminties  naikinimo  ženklai.  Tai  trispalvės  ir  ją saugančiųjų  piliečių  niekinimas,   LR  Žvalgybos  ir  LR  Kriminalinės  žvalgybos  įstatymų  keitimas. Šiuo įstatymu žvalgybos institucijoms atsirastų  nevaržoma  antikonstitucinė teisė  persekioti  LR piliečius,   Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje antilietuviškų  pareiškimų  su kaltinimais lietuviams išplatinimas… Todėl  vėl  ir  vėl  turime sugrįžti  prie spartėjančių   Tautos ir jos  didvyrių niekinimo  akcijų  viešinimo  bei  mūsų  garbingos įstorinės atminties  gynimo.

Neužmirštuolę (Niezabudkė) pirmą kartą panaudojo Niufaundlendas 1917 metais. Mažus neužmirštuolių žiedus žmonės tąkart jau segėsi į drabužius – tam, kad primintų apie aukas Somos mūšyje. Vėliau neužmirštuoles atrado Vokietijos masonai – 1926 jie neužmirštuoles ėmė naudoti kaip simbolį, skatinantį labdarą – kad būtų neužmiršti vargšai ir tie, kas negali pasirūpinti savimi.

Kiek vėliau, kai Vokietijoje įsitvirtino nacių režimas, neužmirštuolė tapo dar ir simboliu, kuris nacių okupuotoje Europoje leisdavo masonams atpažinti vieniems kitus.  Paskutiniais metais neužmirštuoles naudoja rusija Maskvos kurantų  fone per  gegužės 9-ją,  kaip vieną iš  II-jo pasaulinio karo pergalės  simbolių.

      Lietuvoje Neužmirštuolė  atsirado 2014 metais – tąsyk  konservatoriai  ir liberalai  inicijavo  jos platinimą,  visur  spausdinosi, karpėsi iš popieriaus gėlytes ir primygtinai jas  segė   į drabužius,  net kariams savanoriams,  užgoždami  šimtmečiais išnešiotus  Gedimino stulpus, Vytį  ir  trispalvę,  platino  Facebook profiliuose.   

Prisiminkime, kaip   šis ženklas Lietuvoje atsiranda. 2014 m   pirmąsyk, žydrąsias gėleles užsisegė  jos ambasadorė – LR Prezidentė D. Grybauskaitė  ir kiti jos svitos asmenys su konservatoriais priešakyje.   

Deja,  tapo  akivaizdu,  kad ši naujo ženklo įvedimo  akcija  supriešino visuomenę.   Neužmirštuolė  iki šiol tebekelia  aistras, skatina pyktį ir nesusikalbėjimą.  Jei  jo kūrėjai  išties norėjo visus apjungiančio ir didvyrius pagerbiančio simbolio, o ne siekė kažko kito, tai gavosi priešingai.  Ir kaip bebūtų keista  ta supriešinimo akcija nenutraukiama ir nestabdoma  jau   5  metai.   Iš to galima  padaryti  prielaidą,  kad  šio ženklo platinimo  iniciatoriai  konservatoriai  ir  liberalai  bei  prezidentė D.Grybauskaitė  siekė Tautos supriešinimo.

    Sąjūdis  grąžino Stalino  komunistų  išstumtus tautinius ir valstybingumo simbolius,  kurie  buvo gaivinami  ir  puoselėjami  iš Sąjūdžio būstinių, todėl   visi greit pajuto jų mobilizacinę galią telktis  bei  vienytis,  o  ši  žydra gėlelė, arba brendas, kaip   ją  atvirai pavadino jo kūrėjas V. Saldžiūnas, buvo nuleistas iš viršaus, iš  valdžią  bei  galią  turinčių ir  juos aptarnaujančiųjų rato, nesivarginant melagingais argumentais.  Ji  ir  iki šiol  palikta „nesutarimo ir kiršinimo  akmeniu“, ant kurio kasmet vėl ir vėl suklumpama.

   Pagal  Rasą Čepaitienę akivaizdu,  kad  esminės neužmirštuolės funkcijos yra šios.  Ja  pirmiausia paženklinami savieji, egzistuojančiai oligarchinei neonomenklatūrinei sistemai, elitui  ir privilegijuotiesiems priklausantys draugai bei jų grupės,  vis intensyviau siekiantys monopolizuoti istorijos perrašymą bei  aktyviai  trinti  atminimą, taip atskiriant save nuo priešų, svetimųjų, šiai sistemai nepriklausančių.  Antra, šis  konfliktiškas  brukamo   ženklo demonstarvimas  nėra joks atsitiktinis jo trūkumas ar yda,  o tiesiog  privalumas,  padedantis iškart ir neklystant atlikti  savųjų  ir svetimųjų  atskyrimą. 

 Trečia, tuo  patikrinamas visų likusių piliečių lojalumas esamai oligarchinei  sistemai,  todėl neužmirštuolės taip atkakliai, privaloma tvarka, diegiamos darželiuose  bei mokyklose,  valdiškose biudžetinėse  įstaigose,  net krašto apsaugos sistemoje  ir per LRT, tam atvirai pasitelkus administracinius svertus bei resursus,  ir  jokiu būdu nėra paliktos  savaiminiam, ir  savanoriškam entuziazmui.  

     Neužmirštuolės   šiuo atveju puikiai uždengia jai ir kitiems, tomis dramatiškomis dienomis tyliai stovėjusiems po medžiu,  nepatogius klausimus: kur ir kieno pusėje buvote tomis lemiamomis 1991 m. sausio dienomis?  Tuo pačiu  ,,niezabudkė“ tam tikrai publikai  siunčia signalą apie sovietinių atminimo tradicijų prisiminimus…

Tuo pačiu paslapčia,  pamažu imama keisti  ir patį  Sausio 13-osios  minėjimo tikslą  – žuvusieji už Lietuvos laisvę, už Vasario 16-osios Respubliką,  paverčiami  kovojusiais  už  abstrakčią,  laisvamanių,  neoliberalų  trokštamą,  laisvę...

   Gal dar neužmiršome kuo pasibaigė Lukiškio aikštės memorialo tautos didvyriams, su  dvasiniu-įstoriniu simboliu ,,VYTIS”,  likimas?  Ką reiškia ,,Baltasis VYTIS’’?    Vytis turi būti suvokiamas irgi ne lėkštai tiesmukai (neva „militarizmo simbolis“), o dvasiškai. Taigi „baltas raitelis raudoname lauke gali simbolizuoti ne tik protėvio karžygio vėlę, bet apskritai anapusinį dvasinį pagalbininką – archetipinį Dvasios karį, kurio pageidautinas pasireiškimas žmogaus sieloje – skaidri, sutelkta, bebaimė („balta“) kario dvasia viduryje kruvinos („raudonos“) gyvenimo sumaišties“. 

Taigi šuoliuojantis į ateitį ir skatinantis atgimimą Baltasis raitelis ne atsitiktinai atsidūrė prezidentinės vėliavos centre. Tai priesakas ne tik Prezidentui, kaip vyriausiajam kariuomenės vadui, bet ir protėvių mums visiems palikta tauraus   gyvenimo nuoroda  žengti  Doros  ir  Darnos  keliu.  Ar tik ne to globalistiniai tautos priešai labiausiai ir bijo? 

  Biblijoje parašyta: ,, Aš pažvelgiau, ir štai pasirodė baltas žirgas ir ant jo raitelis (KRISTUS), turintis lanką. Jam buvo duotas vainikas, ir Jis išjojo kaip nugalėtojas, kad dar nugalėtų". (Apr 6,2)

                                                                              Primenu, nors  Lietuvos visuomenės ir  Vilniečių apklausoje dalyvavusių 75 proc. pritarimu  bei LRS sprendimu,  Lukiškių aikštėje  dar  prieš gerus metus  šis valstybės įstorijos reprezentavimo paminklas jau turėjo ten puikuotis.     Deja,  LRV Kultūros ministrės Lianos  Ruokytės (Džionson), miesto mero R.Šimašiaus, šiuolaikinio meno centro (ŠMC) vadovo  K.Kuizino, ir kitų neaiškios komisijos dalyvių  sprendimu,   atkeliavo  sovietinės  ir  pasaulinės-liberaliosios  stovyklos  A.Labašausko „Laisvės kalvos-BUNKERIS“ (su miestelėnų  pagulėjimu ir šunelių  pavedžiojimu)  projektas.  Vienintelei  iš ES,  Lietuvos  Sostinei  Vilnius, reprezentacinės aikštės su garbingos  tautos  įstorijos memorialu, pastatyti  neleista.  Kokios juodosios jėgos įtakoja Lietuvos Seimą, Vyriausybę bei Prezidentūrą belieka tik spėlioti. 

Paskutiniu  metu nacionaliniai simboliai  atvirai  išstumiami arba slapčia nukabinami,  pakeičiant juos niekuom   nepasižyminčiais naujadarais „brendais“, taip  atsitiko ir su Vyčiu, numatytu Lukiškių aikštei,  ir Baltijos kelią  primygtinai siejant su kardelio gėlės simboliu.  Įžūliai bandoma viską uzurpuoti,  kad būtų naudojami tik ten ir tik tiek, kiek dar yra reikalingi globalistinei-oligarchinei sistemai  atlikti reprezentacinę-dekoratyvinę funkciją, tuo pačiu  iš  jų  atimant įstorinės  politinės mobilizacijos įrankio galią.

    Ar  pamenate Vilniaus policijos išpuolį per š.m. sausio 03d.  Kazio Škirpos  gatvėje,  didelė  rizika iškylo ir  trispalvei,  net  nepaisant jos konstitucinio statuso.  Juk  tai   atskleidė    parodomasis  mokytojos  Astros  sutramdymas.  Ar supratote?  Tas pats simbolis teisingose, „saviškių-sisteminių“ rankose yra tinkamas ir nedraudžiamas,  o  svetimųjų t.y. Tautos rankose – jau suterštas, išniekintas ir vertas konfiskavimo, kaip nusikaltimo įkaltis.  Ką ir padarė pareigūnė Karina, atėmusi trispalvę iš jai laikyti netinkamų ,,fašistės ‘’  rankų.

   Šiandieninis  aktualiausias  ir  skaudžiausias  klausimas,  tai  Tautos didvyrių menkinimas  ir istorinės  atminties  trinimas.  Daliaus  Stanciko  straipsnyje ,,Kodėl nepasitikima žydų gelbėtojais” (Tiesos.lt redakcija) konkrečiau aprašytas mūsų Tautos puolimas ir žeminimas,  lietuvius  priskiriant  prie aktyvių holokausto dalyvių  nainant  žydus  II- jo pasaulinio karo metais.  Štai  paskutiniai  įvykiai:   J. Noreikos generolo ,,Vėtros” atminimo  lenta pradžioje  sudaužoma,   o vėliau ir naktinio R.Šimašiaus suorganizuoto  reido metu   nukabinama,  Kazio Škirpos  gatvės  pavadinimas pakeičiamas  į  ,,Trispalvės”,  nuo  Gedimino pilies,  Lietuvos  savanorių karių  atminimo lenta su jų pavardėmis  1919.01.01d.  ten iškėlusių Trispalvę, nukabinama. 

Tai buvo padaryta  paklusniai  įgyvendinant  Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkės  F.Kukliansky  ultimatyviais  reikalavimais,  pasitelkiant  įžūliu valstybės šantažavimu,  kaip žydų bendruomenės  sinagogos  uždarymas.  Kaip  bebūtų   keista, vietoje  valstybės  atsakingų pareigūnų  keistos  tylos,  Tautos  istorinę atmintį  apgynė   Lietuvos žydų Litvakų organizacijų žurnalistas  V. Karakorskis (www.valstietis.lt). 

Jo nuomone   uždarydama sinagogą ir keldama ultimatumus dėl Kazio Škirpos bei generolo Jono Noreikos atminimo Lietuvo žydų bendruomenės (LŽB) vadovybė peržengė visas ribas ir pakenkė valstybei tarptautiniu mastu  – Situaciją vertinu kaip visišką absurdą. Tai nesėkminga vienos personos viešųjų ryšių akcija. Konkrečiai kalbu apie LŽB pirmininkę Fainą Kukliansky.  Kita vertus, tai yra valstybės šantažavimo įžūlaus reketo faktas bei begėdiškas ir nepriimtinas  ultimatumas. Štai daug  ka pasako   F.Kukliansky biografiją. Ji yra sovietinės teisėsaugos sistemos žmogus – sovietiniais laikais dirbo milicijoje, vėliau – prokuratūroje, o dabar yra žinoma advokatė. 

nuotr. Faina Kuklianskyj 

 Negana  to,  kaip   vienas  iš  1941m. birželio 23-28 dienos  tautos  sukilimo prieš  bolševikinės  Rusijos  okupantus,    Jonas  Noreika  Generolas ,,Vėtra” buvo  apkaltintas  bendradarbiavimu  su  fašistais,  ir  priskiriamas  prie žydų  žudymo  organizavimo.  Deja, ir  čia tikroji informacija yra  nutylima arba iškraipoma. 

Remiantis  Lietuvos  Gyventojų  Genocido Tyrimo  Centro informacija,  Tiesos.lt  įvairių žurnalistų  publikacijomis,  LR teismų galutinias  sprendimais  bei naujomis  Centro  pažymomis,  Tiesos.lt publikacijoje „Jonas Noreika organizavo žydų gelbėjimą Šiauliuose – atskleidžia rasti dokumentai, tarp jų – ir kunigo Jono Borevičiaus liudijimas JAV teisme“ . ) LGGT Centras praėjusių metų kovo 27 savo paaiškinimuose apie Joną Noreiką paskelbė tokią išvadą:

„J. Noreika priklausė antinaciniam Šiaulių pogrindžiui, kuris gelbėjo žydus, J. Noreika padėjo žydų gelbėtojams“.  Tačiau  komunistinei-sovietinei  sistemai  tokie faktai  yra niekai  bei  tam  pataikaujantys  linkevičiai,  nikžentaičiai,  šepečiai, šimašiai,   zingeriai ir daugelis kitų, toliau  menkina ir šmeižia J.Noreiką,  K.Škirpą,  net  bandyta šmeižti  ir A.Ramanauską- --Vanagą.  Tai  daroma,  dėl  Lietuvos  išlaisvinimo  kovų,  ir  pasipriešinimo  dalyvių bei  pačio pasipriešinimo okupacijai,  istorijos  ir  jos prasmės  sunaikinimo.     

    Tauta tai  turi  žinoti  ir pasirinkti  su kuo toliau ji eis,  ar su nebaudžiamo  sovietinio komunizmo  tarnais, ar su  Tautos  dydvyriškos  išsilaisvinimo kovos  šaukliais?!