Atlygino žalą, numesdami 

                      kaip šuniui kaulą                                    

Kaip žinia, ieškantys tiesos kenčia daugiausiai. Net Dievas buvo nukryžiuotas už TIESOS sakymą. Kenčia visi, kurie kovoja už Tiesą, nes priešininkų (Antikristų) darbas  Tiesą paversti melu arba  atvirkščiai.

LPF ,,Biblijos studijos“ steigėjas Alvydas Veberis apsilankė pas Šiaulių miesto medelyno mikrorajono gyventoją Juozą Ralį. Tikslas,  išsiaiškinti dėl jo įsūnio galimai padarytos fondui vagystės.  Pokalbyje su juo A.Veberis  pasakė, kad žmonės kalba, kad jis galimai pedofilas ir netinkamai išaugino savo įsūnytą kūdikį. Neįtardamas, kad A.Veberis yra apvogto fondo steigėjas ir Dievo tarnas, 

J.Ralys tarsi išpažintį pasakojo visą savo gyvenimo istoriją (padarytas įrašas). Pasakojo, per  kokius vargus jis įsivaikino kūdikį,  kurį paliko pagimdžiusi  viena mergina ligoninėje.   A.Veberio vizito tikslas buvo ne klausyti jo gyvenimo smulkmenų, bet išsiaiškinti, ar jo augintinis  Vincas, kuriam tuo metu buvo suėję 19 metų, tikrai apvogė fondą. A.Veberiui, per kelis kartus bandant nutraukti J.Ralio ,,išpažintį“  ir išsiaiškinti vagystės aplinkybes, nesisekė.

Teko išklausyti viską iki galo.   Tai truko beveik tris valandas. Jo įsūnis Vincas Ralys  kaltę buvo suvertęs savo įtėviui Juozui Raliui. Tikėtina, kad J.Ralys  (galimai pedofilas), ne tais tikslais augindamas svetimą įvaikintą kūdikį net negalėjo tinkamai paruošti gyvenimui. Juo labiau, kai moters vaidmenį atlieka  vyras.  Vincui Raliui  tiesos apie įvaikinimą neatskleidė iki fonde padarytos vagystės.  Jis nenuneigė, dėl A.Veberio padarytos pastabos, kad galimai yra pedofilas.  Pasakė tik tiek,  kad jam į akis to niekas nesako. Faktai kalbėjo patys už save. J.Ralys yra išsiskyręs su antrąja žmona Šiaulių miesto muzikos mokytoja Elena Raliene. Palikęs savo tris biologinius vaikus, gyveno su įsivaikintu ir paimtu iš ligoninės svetimu kūdikiu – berniuku! Su savo pirmosios žmonos  biologiniais dvejais  vaikais nebendravo, o su antrosios žmonos dukra bendravimas labai ribotas. 

Šiaulių muzikos mokyklos pedagogė Elena Ralienė uždarbiauja Kryžių kalne.

Per valdiškas įstaigas  (vaikų teisių tarnybą, teismus) įvaikinto kūdikio gyvenamoji vieta, po skyrybų su antrąja žmona Elena,  buvo nustatyta su J.Raliu, dirbančiu santechniko darbą, bet ne su pedagoge.

 Įtėviams Elenai Ralienei,  Juozui Raliams ir jų  įsūniui Vincui Raliui  tiesa akis bado. Uždarame teismo posėdyje bando slėpti savo veidus.

 A.Veberiui pasakojo, kad įvaikintam kūdikiui likti gyventi su juo, J.Ralys  turėjo nemažai sunkumų.  Šiaulių miesto vaikų teisių tarnybos vadovas prieštaravo tokiems  J.Ralio norams. Matyt, J.Ralys sugebėjo piktnaudžiauti pačių aukščiausių teisingumo vykdytojų giminystės ryšiais. Jis pasakojo, kad buvo suklastota net darbo pažyma ir jo pateikta teismui charakteristika. Kyla pagrįstas klausimas, kuriam tikslui tiek pastangų?  Iš kur tokia  meilė svetimam įvaikintam kūdikiui, kai savi trys biologiniai vaikai liko svetimi?! Į tokį jam užduotą klausimą J.Ralys A.Veberiui nesugebėjo atsakyti.

J.Ralio įsūnio Vinco vagystė buvo demaskuota. Kai A.Veberis  grįžo iš Šiaulių į Panevėžį, apie kelionę informavo skaitytojus internete.

2013 metų sausio 9 d. A.Veberis, grįžęs iš Šiaulių m.,  išplatino internete tokio turinio tekstą:

 PEDOFILIJOS VORATINKLIUOSE.

Ar lengva  nustatyti pedofilijos voratinklį ir tai įrodyti? Atsakau, - labai sunku. Pavyzdžių turime ir matome ne tik Vatikano  katalikų bažnyčios įsisenėjusiose žaizdose, Latvijoje žurnalistės R.Brokos ir kitų šeimų tragedijose, bet ir šalia mūsų, Garliavoje, Klonio gatvėje,- Kauno apygardos teisėjos, vėliau ,,Drąsos kelio“ politinės  partijos lyderės, Seimo narės  Neringos Venckienės kovoje.

 Biblijoje parašyta: ,,Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų'' (Iš 20, 4-6 ). Deja, šio įsakymo Romos katalikų bažnyčios katekizmuose nerasite. Jis pašalintas. Nuo čia ir prasideda melas, apgaulė, klasta, priešprieša Dievo valiai. Dėl to turime visai suklaidintai žmonijai Dievo rykštę. Kenčia ne tik nusižengiantys, bet kančioje atsiduria niekuo dėti kūdikiai ir vaikai.

Besidomėdamas Kauno r. Garliavos  pedofilijos bylos  įvykiais į mane ir vieną Seimo narį, kreipėsi našlaitė (red. asmens duomenys žinomi). Iš jos pagalbos šaukėsi kiti du mažamečiai vienos garsios šeimynos našlaičiai - globotiniai. Juos tvirkino pilnametis globėjos sūnus. Teko susipažinti su jų globėja ir tais globotiniais.  Iš esmės faktai pasitvirtino. Nors našlaitė dėl mažamečių tvirkinimo kreipėsi į kai kurias TV laidas, policiją, vaikų teisių tarnybą, jos prašymas liko neišgirstas, niekas neatsiliepė.

Globėja, sužinojusi, kad paslaptis paviešinta, prigrasė savo globotinius taip, kad pastarieji bijojo apie tai kalbėti. Ji jiems pareiškė, kad bus kaip Kedžių dukrai. Teisybės neras ir bus jie parduoti  organams arba juos tvirkins kiti.  ,,Kam pasiskųsite, jei atims, jus iš manęs? Jūs esate valdiški, jūs palikti likimo išbandymams“- porino globėja globotiniams. Sužinoję šią istoriją,  mes neradome būdų kaip padėti, išskyrus tai, kad tvirkintojas buvo įspėtas apie pasekmes ir atsakomybę.

Kitas atvejis, kurį baigiau išsiaiškinti, įvyko šį savaitgalį (2013.01.06). Įvykis iš Šiaulių miesto. Prieš pusę metų į mane, kaip į labdaros-paramos fondo ,,Biblijos studijos" steigėją ir vadovą kreipėsi viena Šiaulių miesto gyventoja, kuri  įsisūnijo vieną ligoninėje paliktą kūdikį. Tai įvyko prieš 19 metų. Tačiau po trijų bendro gyvenimo metų, su antrą kartą vedusiu vyru-santechniku išsiskyrė ir buvo išvaryta su jų biologine  dukrele iš namų. Pirmą savo žmoną su dviem mažamečiais vaikais irgi išvarė iš namų. 

Galimai pedofilas savo vaikais rūpinosi tik mokėdamas menkus alimentus. Įmotė įsūnytą kūdikį paliko, pagal jos žodžius, netikusiam vyrui, kurį pavadino despotu ir kitais įžeidžiančiais žodžiais. Tai pasielgė dėl to, nes vienai jai būtų per sunku auginti 2 mažamečius vaikus. Tiesą sakant, moteris neturėjo noro apkrauti save svetima našta. Ji pati iki šiol yra pedagogė (aut. pastaba - Šiaulių miesto muzikos mokytoja-kanklininkė). Gyveno gaudama normalų atlygį.

Paliktą 3 metukų vaikelį augino įtėvis, kuris labai kruopščiai slėpė, kad tai ne jo sūnus iki 19 metų. Užaugęs įsūnis sužinojo tiesą. Jis augino įsūnį labai įtartinai, galima sakyti įkalinęs jį. Neleido bendrauti jo su įmote, draugais, savo pirmos ir antros santuokos vaikais, skriaudė, ribojo laisvę... Jau suaugusį-pilnametį, turintį 18 metų už tai, kad su draugais norėjo  nuvykti trumpam į Palangą, išvarė iš namų. Liko gatvėje: be pinigų, pastogės, suplyšusia avalyne...

Neliko įsūniui  nieko kito, kaip kreiptis pagalbos į savo įmotę su kuria labai ribotai bendravo. Ji gyvena Šiauliuose 2 kambarių bute. Jos užauginta dukra gyvena viename kambaryje, ji kitame. Įsūnį priėmė pasiguldydama į savo lovą. Šis jautė diskomfortą. Pradžioje nežinojo, kad tai ne jo mama. Vėliau sužinojo ir suvokė, kodėl jis kol užaugo neturėjo šios moters meilės ir artimos motiniškos šilumos. Kas liečia įtėvį aplinkiniai šnara ir visiems keistai atrodo (tyliai kalba, kad tai pedofilas), kad palikęs savo 3 vaikus nuo dviejų žmonų, augina svetimą įsūnytą vaiką.

Nebendrauja su jokiomis moterimis, neturi savo dideliame name jokios padėjėjos, kad  auginamam įsūniui suteiktų motiniškus jausmus. Kas svarbiausia, pagal jo paties pasakojimą turėjo labai didelių problemų, kol tą vaiką apgaulės būdu teisiškai įformino. Kodėl valstybės institucijos, vaikų teisių tarnybos, teismas neįžvelgė problemos, kad skiriantis su antrąją žmona, įsūnyto kūdikio gyvenamą vietą paliko su vyriškiu?

Kodėl ne motinai turinčiai pedagoginį išsilavinimą, bet santechnikui paliktas svetimas įsūnytas kūdikis, kai pastarasis nesirūpina savo biologinių 3 vaikų gyvenimu? Po jo išpažinties apie jo gyvenimą,( padariau įrašą) aš tiesiai šviesiai pasakiau, kad žmonės šneka, kad jis yra pedofilas. Nesutriko. Pasakė tik tiek, kad niekas to neįrodys, o be to svetimos duonos nevalgo.

Įsūnis gyvena tragiškai: suplyšusi avalynė, menka apranga, neturi žiemą net pirštinių, kepurės, įsigytos ryšio priemonės įtėvio konfiskuojamos, televizorius atjungtas, namuose klaiki betvarkė.  Savo laiku, kad kaimynams nekeltų triukšmo, namo viduje augino žąsis. Iš pirmo žvilgsnio, atrodė, kad gyvena ,,bomžas“. Įsūnis, tarsi kalinys, nors išmintingas vaikinas (gerai žaidžia šachmatais).

                                       Vincas Ralys varžybose  už šachmatų lentos

 Įtėvio planai, kad suaugusį vaikiną nepaleisti iš šių namų,  suplanuoti ateičiai. Ar iki šiol niekas neturėjo matyti šios šeimos tragedijos? Šiai dienai, jau suaugęs vaikinas pasimetęs, nekalbus, bijantis savarankiško gyvenimo, nes tam net neparuoštas, silpnos sveikatos, nežinioje. Istorija ilga, todėl šiuo pasakojimu noriu atkreipti dėmesį tik į tai, kokios kančios tenka vaikams už gimdytojų nuodėmes. O pagalba viena - atsigręžti į tikėjimą, Dievą, Dorą, Meilę, Sąžinę...

A.Veberio pasakyti žodžiai ir įrašas internete  J.Ralį paveikė.  Už keturių dienų po jo vizito pas Juozą Ralį, su antrankiais A.Veberis iš Panevėžio buvo išvežtas į Šiaulių kalėjimą ir uždarytas. Tai padaryti pasistengė Šiaulių apylinkės prokurorė D.Voskoboinikova ir policijos tyrėjas A.Balčiūnas. Deja, smarkiai apsiriko. Reikėjo A.Veberį paleisti anksčiau laiko nei davė teismas leidimą.  Ar išleisti A.Veberį iš įkalinimo įstaigos teismas svarstė tik po dviejų savaičių, kai šis jau buvo  laisvėje!!! Svarstė apie paleidimą net  A.Veberiui nedalyvaujant teismo posėdyje!

Pedofilą įvardijęs Alvydas Veberis netrukus atsidūrė Šiaulių tardymo izoliatoriuje

A.Veberio vizito metu pas Juozą Ralį, jis savo įsūnį Vincą buvo išvijęs iš namų. Po pokalbio su A.Veberiu J.Ralys labai uoliai ieškojo įsūnio, kur jis apsigyveno.  Jį susiradęs pas įmotę, susigrąžino atgal.  Po keturių parų Vincas Ralys parašė melagingą  pareiškimą Šiaulių policijai. Tai padaryti paskatino,  kad nuslėpti įvykdytą vagystę ir išsakytą tiesą apie įtėvį.  Pareiškime parašyta, kad A.Veberis nugirdė įsūnį Vincą, panaudodamas  narkotines medžiagas. Apkaltintas tokio sunkaus nusikaltimo padarymu, pradėtas ikiteisminis tyrimas ir A.Veberis įkalintas. Tačiau atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, ( iš E.Ralienės med. dokumentų) , kad Vinco Ralio organizme rasti narkotinių medžiagų pėdsakai, tai Elenos Ralienės naudoti vaistai-tabletės, kurios jai išrašytos ir ji jas  naudojo.  

Tai griežtos apskaitos narkotinės tabletės išduodamas tik su gydytojų  receptais.  Teisme E.Ralienė melavo, kad  kada nors  tokius vaistus ji  naudojo.  Vincas, pas ją buvo apsistojęs būtent tada, kai įtėvis jį išvijo iš namų.  Galima įtarti, kad ,,apsukri šeimynėlė‘‘ sumąstė, kad ne tik  nereikės grąžinti fondui materialinių vertybių, bet ir iš melo  turės  materialinės naudos. Buvo užsiprašę 10000 lt neturtinės žalos.   Kaip besistengė Šiaulių teisingumo mafijos atstovai, gelbstint įklimpusį galimai pedofilą ir jo įsūnį,  teko jiems A.Veberį išteisinti.  Už materialines vertybes, pagrobtas iš fondo,  V.Raliui ir jo įtėviui, slankiojančiam  įsūniui iš paskos, privalėjo atsiskaityti.

IŠMALDA ar NUMESTAS, KAIP ŠUNIUI, KAULAS ?

Po įvykių praėjo jau trys metai, bet dar nepadėtas taškas. Lietuvos Respublika paduota už tokio ,,teisingumo“ vykdymą į teismą.  Vienas teismas jau įvyko už A.Veberio neteisėtą  įkalinimą (teismo nuosprendžiais išteisintas) ir  kalėjimo gyvuliškas sąlygas Šiaulių izoliatoriuje.  Nors nutartyje pripažįstama, kad pažeistos žmogaus teisės, sąlygos neatitinka minimalių keliamų reikalavimų, sugadinta sveikata, pažeminta asmens ir fondo reputacija... Pirmos instancijos Šiaulių apygardos administraciniame teisme, toks ,,proto bokštas‘‘ teisėjas  Žanas Kubeckas taip išvartė, kad A.Veberis liko musę kandęs.

Tik LR Vyriausiame administraciniame teisme teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės  Dievo tarnui-misionieriui A.Veberiui numetė, kaip šuniui kaulą. Už pareikalautą 7240 eurų piniginę kompensaciją daliniam nuostolių padengimui ir padarytai neturtinei žalai  įkalinimo įstaigoje, (sąlygos, kurios  tinka tik žvėrims narvuose  ir pan. ... - priteisė 100 eurų sumą!! Tai piniginė suma, kuri  prilygsta porai kartų nuvykti  į teismo posėdžius. Jų buvo dešimtys. Ne veltui tokie teisėjai sėdi išpampę, taukais nuvarvėjusiais veidais, juodais kaip jų sąžinė apsiaustais.

Dėl tokių kaltės, Valstybė, nuskriaudusi ir paniekinusi  pensininkus, neatlyginusi jiems žalos,  pirmiausiai sugrąžino sumažintas didžiausius atlygius gaunantiems  atvirkštinio teisingumo vykdytojams! Pasirodo, kad jie ne tik dvasios, bet ir materialiai vargšai. Ne veltui Biblija apie tokius rašo: ,,Argi iš tikrųjų, galingieji, jūs nusprendžiate, kas teisu? Argi sąžiningai teisiate žmones? Ne! Širdyje sumanote tai, kas nedora, rankomis dalijate smurtą žemėje. Nedorėliai neištikimi nuo pat kūdikystės, nuo gimimo dienos klysta iš kelio ir meluoja. Jų nuodai kaip nuodai gyvačių – kurčios, ausis užsikimšusios angies, kuri nebegirdi kerėtojų balso ar įgudusio gyvačių žavėtojo kerų".“(Ps 58,1-6)

 Toliau rašoma: ,,... tenusiaubia juos viesulas. Teisieji džiaugsis, matydami pelnytą bausmę; jie mazgosis kojas nedorėlių krauju. Žmonės sakys: „Tat yra atlygis teisiesiems; iš tikrųjų yra Dievas, kuris teisia žemę!“ ( Ps 58, 2-12 )

Ar ne tokie šiandien LR ,,teisingumo“ vykdytojai? Ar tai ne gyvatės ir angių išperos? Ar ne  vilkai avių kailyje? Bet tai buvo visais laikais, nes jie netiki Dievu ir Jo perduotu Žodžiu Žmonijai. Bet kas parašyta Biblijoje įvyks. Abejoti tuo nereikia. Dievas visais laikais viską išpildė iki smulkmenų.

AR ĮMANOMA PRISITEISTI  ŽALĄ, PADARYTĄ DĖL ,,TEISINGUMO‘‘ VYKDYTOJŲ KALTĖS?

Ne senas įvykis, kai nuteistas už žmogžudystę klaipėdietis Mindaugas Gelžinis beveik trejus metus praleido įkalinime. Jis iš valstybės siekia prisiteisti turtinę ir neturtinę žalą.  Jis buvo kalintas neteisingai. Vyras už grotų pateko, nes buvo nuteistas už nužudymą, tačiau aukščiausios instancijos teismas tokį sprendimą panaikino ir klaipėdietis neskundžiama nutartimi buvo išteisintas. 2008 metais M. Gelžinis pradėjo dirbti Karinėse jūrų pajėgose. Darbe jam sekėsi.  Jis 2010 metų kovą buvo paskirtas eiti uosto katerio „H-22“ bocmano pareigas. Tačiau tą patį mėnesį vieną naktį M. Gelžinį prie namų užpuolė vaikinas. Gindamasis M. Gelžinis užpuoliką sužalojo.  Sužalotasis buvo nuvežtas į ligoninę, kur po trijų parų mirė.

LR pilietis M.Gelžinis tik po trijų metų įkalinimo pripažintas, kad to nusikaltimo nepadarė. Už tokią nedovanotiną klaidą ne tik neatsiprašė juodaskverniai, bet net nepriteisia jam žalos! Kaip visada nėra kaltų, nors žmogui suluošintas visas gyvenimas. Ar ne laikas tikrinti tokių teisingumo vykdytojų sveikatą ir priverstinai juos gydyti? Greičiausiai iš tikro ten dirba nepakaltinami!

Štai tie ,,nepakaltinamųjų“ teismai, kurie sugeba įmantriai  išvartyti. Ir tai beveik visose bylose trafaretiniai jų atsirašinėjimai.

Šioje konkrečioje  M.Gelžinio byloje rašoma: ,,Teismo nuomone, ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo buvo atliekamas tinkamai, kardomoji priemonė skirta pagrįstai. Darytina išvada, kad pagal nustatytas aplinkybes, tiek teismai, tiek prokurorai priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų neteisėtų veiksmų.

 Darytina išvada, kad nėra pagrindo teisėjų, prokurorų ir tyrėjų veiksmus laikyti neteisėtais, kuriuos būtina konstatuoti kaip būtinąją sąlygą civilinei atsakomybei atsirasti.  Pareigūnai vykdė jiems įstatymo skirtas funkcijas, neperžengė jiems suteiktų kompetencijos ribų.“

Gelžinis turtinės žalos dydį įvertino  apie 16 tūkst. eurų.  Tiek pajamų jis negavo, mat dėl suėmimo ir įkalinimo negalėjo dirbti savo darbo. Neturtinę žalą įvertino apie 43 tūkst. eurų.

 Atsakovai ieškinį prašė atmesti, nes jis esą nepagrįstas.  Sprendime nurodoma, kad „valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo kaltei, kuri gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Prokurorų, teismų išvadų nesutapimas bei tai, kad aukštesnysis teismas panaikino pirmos instancijos teismo procesinius sprendimus nereiškia jų veiksmų neteisėtumo, kaip pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė tyrėjų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp pareigūnų priimtų procesinių sprendimų ir jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo jų laikyti kaltais dėl ieškovo nurodyto žalos atsiradimo“. Teismo nuomone, ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo buvo atliekamas tinkamai, kardomoji priemonė skirta pagrįstai...

Aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjo priimtas nuosprendis buvo panaikintas apeliacine tvarka, savaime nereiškia jo veiksmų neteisėtumo“, – rašoma Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime. Todėl šis teismas ir atmetė M. Gelžinio ieškinį, nes jis neįrodė valstybės institucijų ir pareigūnų neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo kalintas 33 mėnesius. Šį sprendimą M. Gelžinis dar gali skųsti.  

Absurdų ,,karalystė“ ta Lietuva. M. Gelžiniui suluošintas gyvenimas, sugadinta sveikata, vyras  neteko darbo Karinėse jūrų pajėgose, kur dirbo uosto katerio „H-22“ bocmano pareigose...

Ar gali  ,,proto bokštai“ paaiškinti, jei nekaltai apkaltintą žmogų įvykdžius žmogžudystę, jie būtų priėmę sprendimą sušaudyti (laimei toks įstatymas panaikintas, kad apgirtę ,,teisingumo“ vykdytojai - pūliniai nepadarytų tokios kvailystės), kas tada atsakytų? Irgi nebūtų kaltų? O gal numirėlis turėtų iš kapo prisikelti ir paprašyti, kad kaltieji atsakytų už padarytą jų rankomis nusikaltimą?

Analogiški mafijinės teisėsaugos teismų trafaretiniai  atsirašinėjimai beveik pažodžiui   A.Veberio byloje, kur LIETUVOS VALSTYBĖ paduota į teismą.

Jeigu palygintume paminėtas A.Veberio (dėl  galimai pedofilo J.Ralio įsūnio pareikštų kaltinimų ir šmeižimo)  ir  Gelžinio bylas su rezonansine  Garliavos pedofilijos byla pamatytume dvi adekvačiai priešingas tų pačių ,,teisingumo“ vykdytojų sumaišytas smegenų pusrutulių išsidėstymo puses.  

 Rezonansinėje Garliavos byloje,  galimai nusikaltėliai, pripažinti nukentėjusiais,  (S.Vaicekauskienė, L.Stankūnaitė, jos tėvai Stankūnai, A.Ūso antroji žmona, M.Kuprevičius, V.Keršys, M. Milinienė...) nors  galimai jiems nepadaryta jokia žala. Jie  užsiprašė iš galimai nukentėjusių, paverstų nusikaltėliais (V. ir L.Kedžių, N.Venckienės, prof. Bloznelytės, R.Ščiglinsko,  A.Skučienės, bei visos eilės niekuo dėtų LR gyventojų tampomų po teismus) net milijoninių sumų.  Didžioji dalis tokių ieškinių lengva ranka tenkinami.  Kedžiai likę ne tik be savo namų (areštuoti), bet atimti net ir asmens dokumentai. Likę belaisviai.

Dar didesnis, vienoje iš tų užbaigtų bylų absurdas, kai V.Kedys pasakė tiesą, kad Stankūnų namuose matė galimai pedofilą A. Ūsą  (išteisintas po mirties) su triusikais. Galimai ,,vampyrinė teisingumo chunta“ pasistengė, kad už tiesos sakymą V.Kedžiui būtų iškelta byla. Teismai  dorą senolį nubaudė   už melagingus parodymus ir šmeižimą.

Kas tai? Dvigubi standartai ar parodoma teisinės pelkės išsigimimas? O gal pedofilijos herojų viršenybė prieš normalius  LR piliečius? Viešoje erdvėje tokiems teisingumo vykdytojams siūloma eiti žąsis ar avis ganyti ir tai... Pavojinga ir tokį darbą jiems patikėti. Patys išpjaus bandą, o pareikš, kad vilkai suėdė.

. 

Grįžkime prie A.Veberio bylos. Šiaulių apylinkės prokurorė Diana Voskoboinikova rašydama A,Veberiui kaltinamąjį aktą suklastojo ekspertų išvadą, kuri keičia visą kaltinimo esmę.  

 Šiaulių apylinkės prokurorė Diana Voskoboinikova slepia savo veidą. Matyt, yra tam priežasčių?

Ji nepabaigtą ikiteisminio tyrimo bylą, po A.Veberio dviejų skundų LR Generalinei prokuratūrai, dėl bylos vilkinimo, suskubo ir permetė  į teismą.  Tam jokių, A.Veberio kaltę pagrindžiančių įrodymų nebuvo ir negalėjo būti. Tą vėliau įrodė teismai, išduodami išteisinamuosius nuosprendžius. Ikiteisminio tyrimo eigoje Šiaulių VPK tyrėjas A.Balčiūnas bandė A.Veberį reketuoti, o neteisėtais būdais neprisikvietęs nuvykti  į Šiaulius, atvyko pats į Panevėžį ir buvo demaskuotas. Po to, tarnybiniu pareiškimu, užbėgdamas įvykiams už akių, apkaltino A.Veberį ir jo vieną iš  gynėjų Kęstutį Ramanauską dėl galimo bylos vilkinimo. Pagal liaudies patarlę: ,, Vagie, kepurė dega“ arba   ,,Kuo pats kvepia, tuo kitą tepa“.

Jam talkino  ir buvęs Šiaulių VPK vadovas E. Lapinskas, pateisindamas savo pavaldinio A.Balčiūno galimai neteisėtus nusikalstamus veiksmus.   

Šiaulių VPK tyrėjas A.Balčiūnas įsitaisė Panevėžyje, prie vaišių stalo, kaip savo namuose.  Negana to, pamatęs kamerą, smurtu bandė ją atimti, bet ,,mentui“ tai padaryti nepavyko. Buvo išprašytas lauk ir padarytas video įrašas.

J.Ralio augintinis Vincas Ralys   panaudojo ne tik narkotinius įmotės E.Ralienės vaistus, kuriuos ekspertai nustatė ir jų pažymos pateiktos teismui. Jis apgaudinėjo ir suvedžiojo už nosies daugelį tyrėjų,  teismus, teisėjus, netgi savo gynėją, kuriai įbruko suklastotą pinigų perlaidos kvitą už pavogtas materialines vertybes, kurį pateikė teismui. Dėl šios priežasties   buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nusikaltimo faktai padėti tarsi ant lėkštutės.  Tačiau Šiaulių apygardos prokurorė Nina Raugienė ne tik nematė nusikaltimo, bet nutraukė ikiteisminį tyrimą. Su tyrimo byla neleido net  susipažinti.  

Vincas Ralys ir jo šeimynėlė (įtėviai) melavo, kaltino ir šmeižė ne vieną liudininką,  fondo steigėją, jo vadovą S.Marcinkevičių, kai kuriuos bažnyčios tarnus, pažemindamas fondo, kai kurių bažnyčių vardą... A.Veberiui ir fondo vadovui Svajūnui Marcinkevičiui  reikalaujant, dešimtis kartų Šiaulių ,,teisingumo“ vykdytojai uždarinėjo J.Ralio įsūniui Vincui Raliui inkriminuojamų nusikaltimų ikiteisminius tyrimus, kol galiausiai priimdavo neskundžiamas nutartis.

Vincas Ralys ne tik geras šachmatininkas. Jis internete viešai savo iškrypusią išmonę reklamavo  keiksmažodžių tirada ir seksualiniu iškrypimu. Gal tai slėpto įsūnijimo pasekmė?

Pradžioje minėjau, kad Šiaulių klanai dirba ranka rankon su visa galimai išsigimusia sistema. Mat J. Ralys piktnaudžiavo savo giminaičiais, kurie užėmė ir dar užima pačius aukščiausius teisingumo vykdytojų postus. J.Ralys ir jo įsūnis Vincas pasakojo, kad užtenka jų giminaičių skambučio ir ,,teisingumo“ vykdytojai šoka pagal jų ,,dūdelę“. Tuo susidūrus  šioje byloje su J.Raliu ir Šiaulių ,,teisingumo“ vykdytojais galima įsitikinti. Kiek yra  žinoma, giminystės ryšiais  siejami aukšti teisingumo vadovai, yra   nutraukę ryšius su galimai pedofilu J.Raliu ir jo aplinka.

Daugelis nenuleidžia rankų ir tiki, kad teisingumas šioje ,,demokratinėje“ valstybėje vis dar egzistuoja. Tačiau neradę tiesos kreipiasi  ir ieško teisingo sprendimo tarptautinėse organizacijose.

Ar ten ji randama? Iš gaunamos statistikos duomenų galima teigti, kad sėkmė nusišypso tik didžiajai mažumai. Ten dirba tokie pat statytiniai. Daugelis šį kelią išbando, bet laimingųjų tiek pat, kiek pasitaiko loterijos lošime ar paparčio žiedo paieškose. Susidūrę su kreivų veidrodžių karalystės herojais pabandykit, o  gal pasiseks?