STRAIPSNIAI
Alvydas Veberis. TERŠALAMS BŪTINA UŽKIRSTI KELIĄ

 

Alvydas Veberis

 

TERŠALAMS BŪTINA UŽKIRSTI KELIĄ

 

„Biblijoje  rašoma, kad geriau žmogui šokti į liepsnas negu viešai sugėdinti kitą žmogų. Biblija gėdinimą prilygina žmogaus nužudymui. Biblija neleidžia išlieti kitam žmogui kraujo, o susigėdusiam būtent taip ir atsitinka – išsiplečia po oda esančios veido kraujagyslės ir išsilieja kraujas. Tai didelė nuodėmė. Tie, kurie taip elgiasi, vaikams užaugus susilauks nekokių vaisių“.


 

Šiais laikais atsiranda vis daugiau provokatorių, sisteminės žiniasklaidos ,,skalikų", kurie be paliovos nepagrįstai menkina, šmeižia, iškraipo faktus, pateikia skaitytojams klaidingą informaciją. Virš 10 metų be paliovos šia nuodingą bacila užsikrėtę veikėjai skalambino apie Garliavos įvykius. Net senelius V.L.Kedžius, apvertę įvykius aukštyn kojomis, padarė pedofilais ir nusikaltėliais.

 

Apie parlamentarę ir teisėją Neringą Venckienę komentarus ir straipsnius net koktu skaityti. Prezidentę Dalią Grybauskaitę „frigidiška sterva“ ir „dvasine politine prostitute“ išvadino apžvalgininkas Arkadijus Vinokuras. Apie Fondą ir mane nebe pirmą kartą ,,viauksi" vietiniai Panevėžio ir respublikiniai ,,kiemsargiai". Atsiranda ir tokių, kurie aklai prisideda prie tokių veikėjų ir savo komentarais padaro ,,meškos" paslaugą.

 

Virš dvejų metų teismo slenksčius minė ir drebino kinkas propaguojantis ,,Šventą Raštą" Romualdas Repšys. Jis su V.Keršiu ir M.Kuprevičiumi trypčiojo Garliavoje, kol buvo paprašytas apleisti šią teritoriją.  Klastingi jų tikslai  iki šiol kelia ne mažai pagrįstų įtarimų dėl jų veiklos. R.Repšys su jais susitikinėjo Seime, Vingio parke ar savo namuose. R.Repšys yra prikūręs nemažai įtartinų neregistruotų visuomeninių judėjimų ir organizacijų. Vėliau jas paliko, kad jose dirbtų kiti.  Žodžiu, ,,žarijas žarsto" svetimomis rankomis. Koks jo tokio darbo tikslas - mįslė. Gal skaldyti ir klaidinti visuomenę?

 

Jam maldos nepadėjo, kai  pėsčiomis iš Klaipėdos keliavo į Vilnių, kad vienas buvęs komunistas priskrestų prie ,,lovio“ Seime.  Tada jam būtų atsiradusi vietelė nors ant pusės etato ,,dirbti“, o gal melstis Seime (pas K.Uoką būtent taip dirbo).   Kai neišmeldė sau nei trokštantiems ,,lovio“ vietelės, liko nublokštas į Anykščių rajono poilsio parką prižiūrėti kaukių pelkę, kūrenti poilsiautojams pirtis bei  kviesti naktimis policijos pareigūnus dėl įsisiautėjusių svečių.

 

 

 

 

 

 

nuotr. R.Repšys iš Seimo į kaukių pelkės poilsio stovyklą. Kaip toje pasakoje apie senę ir auksinę žuvelę. Liko prie suskilusios geldos

 

 

 Kažkaip nelabai derinasi apsiskelbusiam krikščioniui darbas prie ,,velnio“ lašų ir šurmulio.  Bet krikščionis nelygus krikščioniu.

 

 

 

Atsidūręs kaukių pelkės teritorijoje, o vėliau  radęs sau lygų bendrą ,,Agurkinių“ gaujos nusikaltėlį boksininką  Ruslaną Jefremovą, kibo į ,,darbą‘‘ organizuojant šmeižto kompaniją. Gal iš pavydo, kad geriau už išlaikytinį gyvenu, gal todėl, kad atsisakiau melstis pagal jo sukurptą planą keliaujant nuo Klaipėdos į Vilnių, vėliau atsisakiau jo bendrystės melstis už Stanislovą Tomą Elektrėnuose, kad patektų pastarasis į Seimą vietoje Broniaus Bradausko.

 

Atsisakiau  su juo kelionės į Taliną ant vienos bendruomenės ,,darmavo“ išlaikymo. Jo piktnaudžiavimas svetimu geru matėsi nuo pat susipažinimo su juo. Pradžioje neįtariau jo apgailėtinų savybių. Kuo toliau tuo jo šios neigiamos savybės  lindo į akis. Netgi vienos bendruomenės vyskupas perspėjo, kad su šiuo žmogumi būčiau atsargus. Ne veltui  jo žmonos pastorius jį pavadino tironu.   Matydamas, kad su juo bendradarbiavimas krikščioniškoje veikloje dvejopas buvau išbraukęs jį  iš draugų sąrašo. Su bendrų draugų pagalba vėl įsiprašė. 

 

Vėliau įvyko tai, kas įvyko. Internete platino ir rašė pačius šlykščiausius melagingus atsiliepimus apie mane, Fondą, Fondo vadovą S.Marcinkevičių. Mėgstantys intrigas pakibo ant  tokio jo jauko ir jam talkino savo komentaruose. Fondo vadovas  ir aš nusprendėme netylėti, ir sustabdyti įsiaudrinusius šmeižikus. Ne viena byla laukia eilės teisme. Sunku net  įsivaizduoti, kaip suksis iš padėties analogiška Garliavos įvykių ,,skalikų“ gvardija? Ar jie moralinei žalai nepritrūks lėšų? Per 10 metų Garliavos bylos – žudikės  tiek politikų, tiek žiniasklaidos ,,kiemsargių" šmeižtui surašyti reikėtų ne vienos jaučio odos.

 

Jeigu teismai pajungę įstatymus ir protingumo kriterijus principingai pažiūrėtų į tokių ,,išgamų" patyčias, tai šmeižiami žmonės prisiteistų ne vieną milijoną. Vatikanas už pedofilijos nusikaltimus verkšleno, kad aukoms pritrūko pinigų. Įdomu ar Lietuvos valdžios ir politikų lojalūs veikėjai nepritrūks? Ateitis parodys. Dėl Fondo šmeižto kompanijos esame perspėję žiniasklaidos ,,skalikus“, kad jie dirba kryptingai pagal mafijinės korumpuotos valdžios užsakymus iškraipydami faktus ir klaidindami visuomenę. Kai kurių žiniasklaidos atstovų ir jų vadovų mentalitetas ant tiek žemas, kad net po perspėjimų nereaguoja. Vienas iš daugelio atsiliepimas: http://www.tiesoskariai.lt/straipsniai-65/lt/valentinas-repsys---teiseju-ir-ziniasklaidos---skaliku----simbioze--400.html

 

Romualdo Repšio byla Utenos apylinkės Anykščių rūmuose baigėsi.

 

 

nuotr. Intrigų meistras kaltinamasis (nuteistasis) Romualdas Repšys

 

 

 

nuotr. Anykščių teismo rūmuose kaltinamasis R.Repšys drebina kinkas

 

Ikiteisminis tyrimas dėl neobjektyvaus Utenos ir Anykščių rajono tyrėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo teisėjų ,,darbo“ tęsėsi beveik tris metus. Ikiteisminiai tyrimai buvo tai pradedami, tai nutraukiami.

 

  R.Repšio padaryti nusikaltimai, neturint net  teisinio išsilavinimo,  paprastai  kaimo bobutei  turinčiai sveiką protą, daugiau nei aiškūs.   Teko surašyti visą krūvą skundų dėl aplaidaus, atmestinio Utenos, Anykščių rajono  ,,profesionalų“ išlaikytinių  darbo.

 

Tik mano  skundui patekus į Panevėžio apygardos teismą, ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo peržiūrėta iš esmės. Šio teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė objektyviai ir profesionaliai ištyrusi skundą, tarsi pirštu pabaksnojo, Utenos prokuratūros prokurorei Ritai Čepienei, Utenos apylinkės prokurorui Audriui Mačerauskui, Utenos apylinkės teismo teisėjui Gyčiui Stasevičiui dėl jų aplaidaus, neobjektyvaus bylos tyrimo. Tokiems teisingumo vykdytojams  esu ne kartą rašęs, kad geriau eitų žąsų ganyti, nei užimtų  teisingumo vykdytojų  darbo vietas. Valstybė ir piliečiai sutaupytų begalę lėšų, veltui iššvaistyto laiko dėl jų apgailėtino darbo.

 

Tik po Panevėžio apygardos teismo teisėjos Jolantos Raščiuvienės panaikinimo Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Čepienės  ir Utenos prokuratūros prokuroro Audriaus Mačerausko nutarimų atmesti mano skundus, neskundžiama nutartimi jų nutarimai atmesti ir panaikinti.

 

Įspausta į kampą ta pati prokurorė Rita Čepienė vis gi parašė (tik vienam iš daugelio) Romualdui Repšiui kaltinąmąjį aktą ir bylą perdavė Anykščių rūmų teismui. Įdomiausia tai, kad vėl ta pati prokurorė Rita Čepienė paskirta  palaikyti Valstybinį kaltinimą, kai du metus atmetinėjo mano pagrįstus skundus dėl  R.Repšio ir kitų asmenų  kaltės.

Utenos apylinkės Anykščių rūmų teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė, kaip ir Panevėžio apygardos teisėja Jolanta Raščiuvienė, principingai ir profesionaliai nagrinėjo bylą. Prokurorę Ritą Čepienę pirmame teismo posėdyje  nušalino nuo bylos nagrinėjimo, palaikant jai Valstybinį kaltinimą.

 

R.Repšys visais įmanomais būdais, teisme bandė išsisukti nuo bausmės ir tempti ,,gumą". Į pirmą teismo posėdį atvyko, kaip visiškas beraštis, be advokato. Teisėja užtikrindama griežtą įstatymo tvarką, pasiūlė jam susirasti advokatą arba pasinaudoti nemokama teisinė pagalba. Gyvendamas su kauke, jis bandė manipuliuoti.  Pareiškė, kad  turi advokatą ir . teigė, kad  Dievas atstovauja jo interesus. Teisėja nuščiuvo, nes pasaulietinėje teismų praktikoje dvasios nematomos   Privalu, kad jo gynėjas teismo salėje būtų  materialiame žmogiškame kūne. Posėdis buvo atidėtas dėl R.Repšio ,,vingrybių". Vėliau į teismą  tempė šūsnis žiniasklaidos ,,skalikų‘‘ užsakomųjų straipsnių, kurie nieko bendro neturėjo nei su mano asmeniu, Fondu ar jo vadovo Svajūno Marcinkevičiaus tariamais nusikaltimais. Visas ,,šiukšles“ teisėja atmetė ir teko jam susirinkti atgal. Kaltinamasis Romualdas Repšys savo melagingais komentarais provokavo kitus asmenis (brolio Valentino  sūnų Tomą, Svajūno Marcinkevičiaus žmoną Dangirą, visiškai atsitiktinius asmenis, kad pasisakytų ir komentuotų jam pritariančiai. Trukdydamas teismo darbą  susigalvodavo naujų ,,idėjų". Prašė, kad būtų leista teisme pasisakyti jo giminaitei,  kuri atvyko j į teismą jo prašymu, neturėdama net  asmens dokumento. Prašė pakviesti ir  kitus jo pageidaujamus asmenis nieko bendro neturinčiais su jam pateiktais kaltinimais.  Teisėja nepasidavė tokioms jo provokacijoms.  Prašymai buvo atmesti. 

 

nuotr. R.Repšio intrigų aktyvi pagalbininkė Dangira Marcinkevičienė teismo vengė. Teismas priėmė nutartį skirti baudą ir atvesdinti ją prievarta su policijos palyda.

 

 Daugelis internete pakibo ant R.Repšio užmesto jauko. Jiems pradėti ikiteisminiai tyrimai. Viena jų, gyvenanti Australijoje  Simona Korkus, vedusi žydą ir pakeitusi tikėjimą.  Kitas - ilgametis aferistas (tuo metu atliekantis bausmę) Marius Naumčikas. Vėliau  išvykęs iš Lietuvos.  Dar jam talkino  kažkokia užsislaptinusi internete Rasa Rastauskienė ir kt.

 

 

Skleisdamas paskalas R.Repšys pridarė aibę problemų. Provokacijų išdavoje turėjome ne tik Fondo veiklą sustabdyti, pakeisti vadovą, bet vos jis neišskyrė buvusio Fondo vadovo Svajūno Marcinkevičiaus ir jo žmonos Dangiros šeimos. Tarp jų įvyko konfliktas. Svajūnas prašė net pradėti savo žmonai, talkinusiai R.Repšiui, baudžiamąją bylą. Vėliau susitaikė ir byla buvo  nutraukta.

 

ANYKŠČIŲ RŪMŲ TEISMAS BAIGĖ DARBĄ

 

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui,  kaltinamajam Romualdui Repšiui, jo gynėjui Eugenijui Karosui (pirmas jo gynėjas nusišalino), nukentėjusiam Alvydui Veberiui t.y. man bei mano gynėjui Kęstučiui Ramanauskui  priėmė teismo nuosprendį, pripažįstant Romualdą Repšį kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 2 dalyje, skiriant 60 MGL (BBND) 3000 eurų dydžio baudą. Dalinai (minimaliai, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį) priteista neturtinė ir advokato atstovavimo išlaidos.  Pagal šį padarytą nusikaltimą galima bausmė iki dviejų metų nelaisvės.

 

Teisėja padarė didelę nuolaidą, nes R.Repšys teisme atrodė apgailėtinai. Atrodė, kad jį reikia ne bausti, bet gydyti.  Matyt, toks susiformavęs žmogus nuo mažens su keistai pakrikusia psichika. Į Seimą pakliūva daug tokių. Ypač visokio plauko padėjėjų, dirbančių ant pusės etato. Keista, kaip tokie Vilniuje su nedirbančia žmona ir nepilnamečiu sūnumi gali išgyventi? Kiek bendraudamas pastebėjau, piktnaudžiauja svetimu gerumu bendraudamas su verslininkais. Siūlė ir man vieną aferą t.y. už savo lėšas, kad padaryčiau 2 granito plokštes su pilnu  10 Dievo įsakymų tekstu. Sako pastatysim Vilniaus centre prie Katedros. Leidimą tipo jis gausiąs. Tuo metu plokštės  būtų kainavę virš 10 000 litų. Sako pinigus lengvai surinks iš verslininkų. Nepatikėjau juo ir to jo pasiūlymo atsisakiau. Įdomu kokie verslininkai dabar dengs jam organizuoto šmeižto išlaidas?

 

 

nuotr. R.Repšiui  patiko reklamuotis prie 10 Dievo įsakymų Kryžių kalne, todėl  panoro tą patį padaryti prie Vilniaus Katedros

 

Repšys teismo nuosprendį greičiausiai skųs. Teks skųsti ir Fondui, dėl jo nusikalstamų veiksmų ne tik mano, bet Fondo atžvilgiu, nes ir toliau tęsia, ir  eskaluoja šmeižtą viešoje erdvėje.  O gal teks paprašyti, kad teismas skirtų psichiatrinę ekspertizę? Kažkaip keistai atrodo, kad sveikas žmogus, tabaluodamas rankoje Bibliją, taip galėtų elgtis? Varsto teismo duris, baudžiamas, bet ir toliau elgiasi analogiškai.

 

Tokių Dievo ,,tarnų‘‘ pasirodo esama. Du Panevėžio nusikalstamos ,,Šmikinių“ gaujos nariai papuolę į Lukiškio įkalinimo įstaigą, balsu šaukė, kad Dievas yra. Atsivertė. Išėję į laisvę pamiršo Dievą. Vienos konferencijos metu Fondo patalpose vienas iš jų pareiškė, kad nėra to Dievo. Iš karto supratau, kad jų priedanga Dievu ilgai nesitęs. Netrukus paėmę į rankas ginklus abu nusikaltėliai Vilniuje darė nusikaltimus.  Jiems teko grįžti į įkalinimo įstaigą. Dievo neapgausi.

 

Romualdas Repšys irgi pasitikėjo ,,Agurkinių“ gaujos nusikaltėliu Ruslanu Jefremovu. Abu labai ,,įtikėję“. Pasikvietęs į tėvų namus prie Svėdasų ežero, kurpė planus apkaltinti Fondą, mane ir nepaleido iš rankų Biblijos. Užleido nakvynei ,,svečiui‘‘ netgi sunykusią tėvų trobą, o pats nakvojo automobilyje.

Koks nepavydėtinas gerumas! Ruslanas manęs už šmeižtą maldavo atgailos, atsiprašė ir spruko užsienin, o R.Repšys liko prie ,,suskilusios geldos“ ir  nuteistas. Dievo vardu niekam nesiseka prisidengti. Dievas teisingas ir baudžia, apsimetusius Jo vardu,  be kliaudos.