Scholestika Katavičienė

 ...gelbėk mūsų sielas !

Kaip į juridinį asmenį, į mane nuo 2017 metų lapkričio mėnesio pasipylė pavieniai ir kolektyviniai skundai bei prašymai iš Panevėžio miesto atskirų gyventojų bei visuoninių organizacijų dėl vienišos 92 metų Panevėžio senolės M. V. Kasiulienės, kuri, kaip rodo gauta motyvuota medžiaga, kontaktai su Panevėžio gyventojais, kurie prižiūrėjo senolę jai sunkiu gyvenimo laikmečiu, nesulaukę pagalbos iš miesto savivaldybės bei jai pavaldaus socialinio skyriaus.

Prašoma padėti apginti senolę, prieš kurią pagal jos dabartines gyvenimo sąlygas, yra vykdomas valdžios pareigūnų bei valdininkų psichologinis smurtas ir kitaip tokių barbariškų veiksmų įvardinti nebūtų galima.

Metus dirbau Kauno rajono savivaldybės socialinėje sferoje. Turėjome atskirus gyventojų kiekvienos grupės sąrašus. Garbaus amžiaus gyventojai buvo pensininkų ir ilgaamžių sąrašuose. Ypatingai buvo didelis dėmesys ir rūpestis skiriamas įvairaus amžiaus vaikams bei ilgaamžiams senoliams. Mes ne tik žinojome savo senolius pagal skaičių, bet metinių švenčių progomis pats savivaldybės meras su skyriaus darbuotojais aplankydavo senolius jų gyvenamojoje vietoje su dovanomis.

Buvau didžiai nestebinta, kuomet susisiekus su miesto meru Ryčiu Mykolu Račkausku ir paklausus jo apie šią jau Lietuvos lygmenyje pasklidusią graudžią senolės Kasiulienės istoriją, vykstančią jo vadovaujamame mieste, kurią pakankamai detaliai rode ir televizijos laidos, jis nieko neprisiminė. Bet todėl labai palankiai atsiliepė apie Seimo narį Povilą Urbšį, pamiršęs Vietos Savivaldos Įstatymo reikalavimus savivaldybės tarnautojams.

Dar įdomiau buvo susisiekus su Panevėžio savivaldybės socialinio skyriaus vedėju V. Michailovu, kuris net nežinojo, kiek mieste yra iš viso ilgaamžių gyventojų ir mano užduoti klausimai V. Michailovą akivaizdžiai išvedė iš pusiausvyros. Šie abu valstybės tarnautojai nesuprato, ko aš iš jų noriu ir kodėl trukdau jų ramybę?

Jau iš viso mano aukščiau įvardinto akivaizdu, kad arba šie žmonės, jeigu juos taip galima pavadinti, aplaidžiai ir neatsakingai dirba jiems patikėtą darbą, už kurį iš jų akivaizdžiai niekas nereiklauja jokios atsakomybės, arba Panevėžio mieste yra tiek daug reikalų su valdiškais namais, kuomet iš gyventojų be skaičiau yra atimta butų ir jiems sunku net prisiminti tokius atvejus, kurie tampa tik statistika ataskaitose, arba galima daryti prielaidą, kad su teisėtvarkos konkrečių pareigūnų pagalba Panevėžio mieste vyksta organizuota nusikalstama veika grupiniu susitarimu prieš itin pažeidžiamus ir bejėgius Panevėžio gyventojus?

O šiuo konkrečiu atveju motyvacija suprantama – senolės butas. Tai šioje vietoje tikslui pasiekti naudojamos visos mauro įmanomos priemonės, net ir bandant padaryti senolę neveiksnia, t.y. su psichine negalia? Toliau komentarai nereikalingi. Norisi tik garsiai surikti šiems barbarams į ausis: palikite pagaliau senolę ramybėje.

Žinoma, kad aš kreipsiuos į LR Seimo Valstybės Valdymo Ir Savivaldybių Komiteto pirmininką P. Urbšį, nes jį jau ne pirmą kadenciją rinko Panevėžio gyventojai. Ar ne laikas jam paprotinti ar išmokyti dirbti Panevėžio miesto merą M.R. Račkauską? Žinoma, kad reikalą išnagrinėti ir įvertinti teisiškai privalo teisėtvarkos struktūrų pareigūnai, kurie gina žmogaus teises, interesus, vadovaudamiesi ir pagrįsdami faktus, aplinkybes bei dokumentinę medžiagą tik teisiškai bei skaidriai. Tegul žmonių skausmas niekada nebūna svetimas.

O kad Lietuvos gyventojams būtų aiškumas šioje rutinoje, prie savo straipsnio pridėsiu Panevėžio miesto merui bei man pateiktą 2018 m. sausio 4 d. raštą INFORMACIJOS formatu Piliečių Sąšaukos “UŽ DORĄ IR TAUTĄ” administratoriaus Valentino Repšio ir paprašysiu L.L. redakciją jį irgi paviešinti.

Panevėžio savivaldybės Merui

Kopijos:

LP Fondo „Biblijos studijos“

vadovui S.Marcinkevičiui

Lietuvos Piliečių tarybos

pirmininkei S.Katavičienei

2018 m. sausio 4 d.

INFORMACIJA

dėl galimai supainiotų ir neteisingai traktuojamų viešų - privačių interesų

Panevėžio sav. socialinio skyriaus ir Panevėžio prokuratūros

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro R.Senkaus veiksmuose

Pagal žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Labdaros-paramos fondo "Biblijos studijos" (toliau Fondas) galimai nesąžiningus veiksmus perimant Fondo žinion pil. V.M.Kasiulienės butą, dėl ko Fondui yra iškelta civilinė byla. Siekiant detaliau išsiaiškinti aplinkybes, liečiančias šią pavyzdingai dirbančią visuomeninę organizaciją, buvo susipažinta su minėto Fondo veikla vietoje.

Iš šios organizacijos pateiktos medžiagos matyti, kad vieniša 91 metų senolė V.M.Kasiulienė į Fondo akiratį pateko nuo 2017-01-23 d. po pil. Genovaitės Aldonos Simonaitytės signalų, kad minėta senolė yra soc. tarnybų apleista, atsidūrusi kritinėje situacijoje ir gali būti už skolas išmesta į gatvę. Situaciją kurį laiką stebėjo ir senolei talkino Fondo globotiniai-savanoriai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Fondas ilgą laiką visomis priemonėmis bandė pasitelkti atitinkamas valdžios institucijas, pagerinti V.M.Kasiulienės gyvenimo sąlygas ir išrūpinti jai socialinę pagalbą. Kartu iš šių dokumentų galima įžvelgti ir pakankamai atsainų savivaldybės bei kitų institucijų požiūrį į minimos senolės problemą.

Susipažinus su bylos medžiaga ir padėtimi vietoje, galima konstatuoti, kad natūraliai susiklostę šalių santykiai iki bylos iniciavimo, geriausiai atitiko visų šalių interesus pagal teisingumo ir sąžiningumo principus: M.V.Kasiulienės gyvenimas buvo pilnai sutvarkytas. Fondo vadovas S.Marcinkevičius sutiko mainais užleisti Fondo globojamai senolei savo gyvenamąjį, kokybiškai suremontuotą būstą, apmokėjo jos visas skolas, kad ji nebūtų išmesta į gatvę, kaip tai atsitiko su gretimo namo senoliu V.Abromavičiumi bei dirbančiu našlaičiu E.Strikaičiu, kuris pagal teismo nutartį už 93 eurų nuomos skolą išmestas į gatvę.

Susipažinus Fondo pateiktais dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis vietoje, nėra jokio pagrindo manyti, kad V.M.Kasiulienė buvo apgauta ar kitaip būtų buvę pažeisti jos interesai. S.Marcinkevičiui sutikus susikeisti butais, senolė gavo racionaliai išplanuotą ir vienišam žmogui labai gerai pritaikytą, suremontuotą, su visais patogumais, pigesnio išlaikymo reikalaujantį butą geroje vietoje (rami gatvė, vietoje parduotuvė, kirpykla, atliekų konteineriai, netoli ligoninė, miesto centras.

Įgalioto atstovo A.Veberio tvirtinimu, savivaldybei neradus galimybių organizuoti minėtos senolės priežiūrą pagal jos gyvenamąją vietą, Fondas sutvarkė visus reikiamus dokumentus apgyvendinti ją Lavėnų globos namuose, tuo pačiu išsaugant jos teisę gyventi savo bute iki gyvos galvos. Šios sąlygos yra įtvirtintos uzufrukto sutartimi.

Dabar prokuratūra siekia Restitucijos (Fondui padovanoto buto grąžinimo į privatų statusą). Restitucijos vykdymas šalių interesus dar labiau supainiotų, suardytų natūraliai susiklosčiusius ir visiškai normalius šalių santykius, atitinkančius visų šalių interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad V.M.Kasiulienės Fondui padovanotasis butas jau dabar labai tikslingai tarnauja viešam interesui. Fondo atstovai numatę jį panaudoti kaip socialinį būstą ar laikinam globotinių apgyvendinimui juridinių formalumų tvarkymo metu.

Stebėtoje byloje yra nesuprantama prokuratūros viešo intereso gynimo logika, netelpanti į elementarius protingumo kriterijus: atimti jau dabar viešam interesui tarnauti skirtą butą ir atiduoti privačion nuosavybėn. Tai aiškiai yra privatus, po viešo intereso gynimu pridengtas ir galimai korumpuotais motyvais inspiruotas veiksmas. Tai turėtų nuodugniau ištirti atitinkamos institucijos.

Byloje nerasta dokumentuotų įrodymų, kad buto keitimo ir dovanojimo sandoriai pablogino V.M.Kasiulienės gyvenimą ar tuose sandoriuose įtvirtintos sąlygos nebuvo vykdomos, dėl kurių galėjo nukentėti senolės interesai.

Pabrėžtinai aktyvūs prokuratūros veiksmai senolės psichiatrinei ekspertizei inicijuoti nėra logiškai motyvuoti ir daugiau panašėja į taktinį manevrą, skirtą nukreipti teismo dėmesį nuo bylos esmės – viešo intereso apgynimo ir teisingumo senolės valios įgyvendinime. Iš bylos medžiagos matyti, kad įg.atstovas A.Veberis tinkamai ir sąžiningai atstovavo močiutės interesus. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad jis piktavališkai pasinaudojo V.M.Kasiulienės sveikatos būkle ar galėjo pasinaudoti globotinės amžiui galimais trumpalaikiais atminties sutrikimais po sutarčių pasirašymo.

Net trims sutarčių įteisinimą vykdžiusiems notarams, sutartyse aptartos sąlygos nesukėlė abejonių dėl jų adekvatumo ar dėl socialiai jautrios šalies galimo interesų pažeidimo. Tą patį liudija ir psichiatrų išvados. Vienoje iš jų 2017.02.09, pagal Fondo tikslą M.V.Kasiulienės būsenos įvertinimui, jos soc. padėties pagerinimui, psichiatras gyd. Gintaras Rudzevičius rašo: ,,...atsakymai pakankamai prasmingi, ...savyje orientuota patenkinamai“.

Kitoje 2017.03.10 d. pažymoje VŠĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės pažymoje, pasirašytos gyd. psichiatro Sergejaus Repovo rašoma: ,,..kontaktai prieinami gerai, į visus klausimus atsako pagal prasmę. Emocijos adekvačios. Aktyvios psichopatalogijos nėra..,“ Dar kitoje pažymoje rašoma: ,,Sąmoninga, pagal amžių orientuota pakankamai, galviniai nervai be pakitimų...“ pasirašo gyd. Inga Kančauskienė (neurologas), sk. vedėjas Linas Masiliūnas (neurologas).

Atkreiptinas dėmesys, kad nei prokurorui R.Senkui, nei Policijos tyrėjams neužkliuvo ir ta aplinkybė, kad pil. M.V.Kasiulienė pasirašinėjo už 70 eurų pensiją, kai jai priklausė 230. (Apie tai surašytas Panevėžio sav. Soc. skyriaus patikrinimo aktas 2016 m.) Kur dingo didžioji pensijos dalis, kokių asmenų ar institucijų buvo pasisavinta, tirta nebuvo.

Apibendrinančioji dalis

Iš pirminės medžiagos peržiūros pakankamai akivaizdu, kad Jūsų vadovaujamos Panevėžio savivaldybės soc. skyriaus tarnyba dirbo gana aplaidžiai. Jeigu ji M.V.Kasiulienę būtų laiku apgyvendinusi globos namuose, vos tik gavus signalus apie kritišką jos padėtį, senolės būstas būtų perėjęs valstybės naudai be jokio prokurorų įsikišimo ir teismų.

Labai panašu, kad savivaldybės darbuotojai patingėjo vargintis tvarkydami globos dokumentus ir paprasčiausiai laukė, kol ji pati numirs. Tada butas būtų parduotas per antstolius ir savivaldybės darbuotojų rūpestis vėl būtų minimalus.

Iš pateikiamų dokumentų matyti, kad dėl M.V.Kasiulienės padėties Fondas daug kartų informavo atitinkamas institucijas dėl pagalbos minimai senolei, kartu reikalaudamas pradėti tyrimą dėl jų neveiklumo. Atsakingos įstaigos nesiėmė spręsti situacijos iš esmės ir laikėsi atsirašinėjimo taktikos.

Pažymėtina, kad tik po daugelio signalų į įvairias institucijas, Panevėžio PK pradėjo tyrimą, bet jis buvo vedamas pakankamai atmestinai ir nutrauktas, neįsigilinant į aplinkybių visumą. Susidaro įspūdis, kad institucijos linkusios dangstyti viena kitos neveiklumą ir veikia pakankamai koordinuotai.

Sprendžiant iš iš susirašinėjimo turinio, FNTT Fondo veiklos patikrinimas irgi nebuvo planinis ar atsitiktinis, o galimai inspiruotas kai kurių institucijų ar asmenų, kas suponuoja galimus korupcinius ryšius tarp jų. FNTT ir žiniasklaidos įjungimas į šią bylą, galimai prokuroro iniciatyva, sudaro įspūdį, kad Fondui tikslingai buvo siekiama daryti tam tikrą spaudimą.

Prokuroro pastangos restitucijos keliu ginčytiną butą paimti iš viešus interesus atstovaujančios visuomeninės organizacijos jurisdikcijos ir grąžinti į privačios nuosavybės statusą, prasilenkia su prokuratūros deklaruojama viešojo intereso gynimo misija. Tai sudaro prielaidas manyti, kad yra painiojama privataus ir viešo intereso sąvokų esmė ir galimai tai daroma sąmoningai, vadovaujantis kitais, galimai korupciniais ar savanaudiškais interesais.

Jeigu pirmos instancijos teisme vis dėlto būtų priimtas sprendimas restitucijai, Piliečių Sąšauka laiko tikslinga informuoti visuomenę, žmogaus teisių gynimo organizacijas, o nevyriausybinėms organizacijoms rekomenduoti ir toliau stebėti ginčytino buto juridinius pokyčius, kad šis nebūtų panaudotas netinkamais ir viešo intereso neatitinkančiais tikslais, kurių gynimo pretekstu ir buvo inicijuota ši byla.

Paramos-labdaros fondas „Biblijos studijos“ mums žinoma kaip rimta, atsakingai dirbanti visuomeninė organizacija, sugebanti finansuoti save ir nesiorientuojanti į valstybinių fondų lėšas. Manome, kad abipusis ir glaudesnis savivaldybės bendradarbiavimas su šia organizacija būtų tikslingas, nes Fondas galėtų būti geras pagalbininkas, lanksčiai ir operatyviai sprendžiant iškylančias nestandartines situacijas.

Pagarbiai -

Piliečių Sąšaukos “Už dorą ir tautą“

administratorius Valentinas Repšys

LIETUVOS PILIEČIŲ TARYBOS,

PROTESTO IR BADO AKCIJOS KOMITETO LIETUVOJE

pirmininkė Scholestika Katavičienė,

LR SEIMUI

Valstybės Valdymo Ir Savivaldybių Komitetui

Pirmininkui P. Urbšiui

T E I K I M A S

2018-01-08

Pats įvardinto komiteto pavadinimas, kuriam Jūs vadovaujate, nusako Jūsų papildomas pareigybes Seime, tačiau jas reikia praktiškai vykdyti, o ne teoriškai būti pripažintam. Jūs jau ne pirmą kadenciją Seime, tai mes Jums primename, kad pasiryžus atstovauti Lietuvos piliečius Seime, reikia ne lakstyti ir barstytis į įvairias puses, o atsidėjus, kvalifikuotai, kiek tai reikalauja paskirtos funkcijos, atsakingai ir sąžiningai dirbti Lietuvos, Panevėžio gyventojams, kurie už Jus jau ne pirmą kadenciją atiduoda savo balsus, atmetus net savo asmeninį gyvenimą.

Faktai rodo, kad kažko blaškotės, rūpinatės gal ir nebūtinais Jums tą daryti dalykais, kaip gemalais Lietuvoje, kas yra kitų seimūnų reikalas, o nesirūpinate Lietuvos savivaldybių nekokybišku darbu. Būnant pas Jus priėmimo metu mes su konkrečiais Lietuvos piliečiais priminėme Jums Jūsų pareigybių svarbą mūsų žmonėms, priminiau Jums, kad pagal mano turimą informaciją, padėtis Lietuvos savivaldybių darbe – kritiška, palikome keletą Lietuvos miestų savivaldybių pavyzdžių su motyvuota dokumentine medžiaga, kurioje atsispindi savivaldybėse vykdomas beteisiškumas, savivalė, absoliutus nesivadovavimas įstatymais, Vietos savivaldos įstatymu, kas yra savivaldybių duona kasdieninė, juos įvairiai interpretuojant.

O jūs susirūpinęs gemalais, kuomet situacija Lietuvoje šiandien tokia, kad su kiekviena diena mažėja reproduktorių, gemalams gaminti. O intrigą tuo pagrindu sukėlėte pakankami skandalingą ir Lietuvos lygmenyje.

Šiuo savo TEIKIMU pateiksiu motyvuotą dokumentinę medžiagą dėl Panevėžio miesto savivaldybės mero bei jo pavaldinių, kuruojančių pačią jautriausią sferą Lietuvos piliečiams – socialinę sferą. Iš pokalbio su meru Ryčiu Mykolu Račkausku buvo akivaizdu, kad esate geri draugai. Tai suprantama, nes kėdei Seime išlaikyti ir dar ne vieną kadenciją savivaldybių paslaugos Jums labai svarbios ir vaidina dominuojantį vaidmenį.

Viskas tvarkoj dėl draugiškų santykių, tačiau įvardintam merui savo darbą atlikti reikia ne kaip draugui, o kaip valstybės tarnautojui su pilna atsakomybe ir ataskaita Panevėžio miesto gyventojams. Kuomet miesto meras nežino mintinai atvejo, metais vykstant skandalui Lietuvos lygmenyje dėl jo mieste gyvenančios 93 metų senolės, kas yra rodoma net per televiziją Lietuvos žmonėms, kuomet jo pavaldinys, socialinio skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas nežino, kiek jo valdomo miesto skyriaus pavaldume gyvena ilgaamžių senolių, vienam iš labiausiai pažeidžiamų gyventojų sluoksnio atstovui, tai atleiskite, Povilai Urbšy.

Šioje vietoje situaciją galima pakomentuoti tik patarle „pagal Jurgį ir kepurė“. Tas vaizdelis rodo, kieno mes, Lietuvos piliečiai, rankose? Nesiplėsiu į detalų aukščiau įvardintą situaciją pagrindžiantį argumentavimą, nes pridėsiu prie TEIKIMO dalį mano turimos motyvuotos medžiagos, gautos iš Panevėžio fizinių bei juridinių asmenų, kuri įrodo, kad laiku ir vietoje savivaldybės kompetentingi valdininkai nesuteikė pagalbos ir nesirūpino senole Marija Viktorija Kasiuliene, o kuomet ja pasirūpino kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, tuomet miesto socialinio skyriaus vedėjas V. Michailovas pamatė, kad iš jo rankų išslydo geras kąsnis - senolės nuosavybė. Bet nuosavybė yra kiekvieno piliečio asmeninis reikalas ir savo turimą turtą ji turi teisę palikti ne prievarta savivaldybės klerkams, tariamai valstybei, kuri padeda pastaruoju metu ją išlaikyti ir ji to nusipelnė, o savo valia ir nuožiūra.

Iš viso mano turimo akivaizdu, kad prieš ilgaamžę Panevėžio miesto gyventoją M.V. Kasiulienę yra vykdomas psichologinis smurtas galimai organizuotu grupiniu susitarimu vykdant nusikalstamą veiką šios senolės atžvilgiu.

Šioje vietoje įtartina ir Panevėžio apygardos Panevėžio apskrities prokuratūros prokuroro Remigijaus Senkaus viešojo intereso sąvokos supratimas ir pritaikymas šiuo konkrečiu atveju, kuomet jis pateikė ieškinį teismui dėl viešojo intereso gynimo. Tai šioje istorijoje viešas interesas yra dalyko paviešinimas dėl savivaldos ir jos pavaldinių pareigybių neatlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei konkrečiai vykdoma ilgalaike savivale, kas numatyta LR baudžiamojoje teisėje.

O gyventojos M. V. Kasiulienės nuosavybė – vienareikšmiai privatus dalykas, numatytas notariniuose veiksmuose, kuris negali būti sprendžiamas viešojo intereso lygmeniu. Bet prokuroras R. Senkus gudriai, apeidamas nuosavybę ir ją neteisėtai permetęs į viešąjį interesą, galimai pats dalyvauja nešvarių rankų politikoje, profesionaliai pasinaudojęs Lietuvoje konkrečiai neapibrėžta teisine nuostata dėl viešojo intereso sąvokos apibrėžimo. Šio ieškinio dalykas ir notarinio juridinio veiksmo naikinimas teismo keliu, pripažįstant jį neteisėtu, nėra viešojo intereso gynimas.

Tokiu atveju atsakomybėn turi būti traukiama notarė, neteisėtai išdavusi notarinį dokumentą. Bet tai irgi nėra viešas interesas. Pati turiu aukštąjį teisinį išsilavinimą ir pakankamai gerai esu susipažinusi su Lietuvos Konstitucija bei Įstatymais, kurių net prokurorui interpretuoti nevalia.

Prašau Jūsų šį atvejį išnagrinėti iš esmės ir pateikti reikalavimą LR Generaliniam Prokurorui atestuoti Panevėžio apskrities prokurorą Remigijų Senkų dėl galimai padarytų pažeidimų vadovaujantis Lietuvos Konstitucija, Prokuratūros įstatymu ir visais kitais įstatymais, kurie akivaizdžiai pažeisti šiame konkrečiame atvejyje. Prokuroro funkcija – ginti įstatymą, o ne valdininkų interesus.

Atsižvelgiant į visą mano turimą motyvuotą medžiagą, į asmeninį pabendravimą su atskirais fiziniais bei juridiniais asmenimis, kurie į mane kreipėsi dėl šio atvejo, bei į matytas paviešintas laidas per Lietuvos televiziją, sisteminę žiniasklaidą, akivaizdu, kad, sulaukus M.V. Kasiulienei tokio garbaus amžiaus, aš, kaip buvusi medikė ir dirbusi darbą su žmonėmis socialinėje sferoje, atsakingai pareiškiu – visus ilgaamžius kankina senatvės dimensija.

Jos įrodinėti bei tuo pagrindu naudoti prievartą prieš senolę, norint nustatyti jos psichinę būklę, nereikia, bet V. Michailovui tai yra nesuvokiama-tabu. Tokius nešvarių rankų valdininkų veiksmus reikia įvardinti psichologiniu smurtu prieš žmogų ir ne kitaip. Visi šitie subjektai yra nužmogėję barbarai, kurių veiksmus reikia kuo skubiau nutraukti, o ne teismo keliu skatinti, ką šiuo atveju daro prokuroras R. Senkus.

Prašau Jūsų, savo ir Lietuvos piliečių vardu, nes turiu tokius įgaliojimus ir teisę, tarpininkauti ir pareikalauti Panevėžio miesto savivaldybės merą bei socialinę sferą kuruojančius valdininkus palikti ramybėje senolę M.V. Kasiulienę ir leisti jai oriai užbaigti savo gyvenimą ir ramiai numirti. Kiekvienas mūsų žmogus turi tokią teisę pagal Lietuvos Konstituciją. O Panevėžio miesto socialiniame skyriuje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas dėl šio skyriaus vadovo Viktoro Michailovo darbo, atsižvelgiant į masišką gyventojų butų atėmimo ir gyventojų neaprūpinimo socialinėmis garantijomis klausimą.

Aš vadovaujuosi man pateiktu gyventojos Genovaitės Aldonos Simonaitytės prašymu 2017-12-20d., Piliečių Sąšaukos „UŽ DORĄ IR TAUTĄ“ administratoriaus Valentino Repšio INFORMACIJA 2018-01-04d. bei pluoštu gautos motyvuotos medžiagos, kurios dalį pridėsiu prie savo TEIKIMO.

Prašau operatyvaus ir galimai skubesnio atsakymo, kad ir tarpinio, kokių veiksmų imatės, kad man orientuotis dėl mano tolimesnės veikos šioje situacijoje? Vardan senolės M.V. Kasiulienės mums visiems laukti nevalia. Sprendimus mums visiems privaloma priimti tik teisingus ir greitai.

Šis skausmingas faktas bus išviešintas Lietuvos žiniasklaidoje bei televizijoje pakartotinai.

PRIDEDAMA: medžiagos 26 lapai jos nevardinant.