STRAIPSNIAI
2017-12-21. SENOLĖS DOVANA TAPO DIDŽIULIO KARO PRIEŽASTIMI


 

 

 

SENOLĖS DOVANA

TAPO DIDŽIULIO KARO

PRIEŽASTIMI

 

Žvilgsnis iš šalies. Kas iš tikrųjų gina viešąjį interesą?

 

 

Geriausia gynyba - puolimas

 

Ši istorija prasidėjo Panevėžyje po to, kai vieniša, valdiškų globos įstaigų pamiršta, komunalininkams prasiskolinusi ir vos nenumarinta 91 metų senolė M.V.Kasiulienė, savo butą užrašė visuomeninei organizacijai, išgelbėjusiai ją nuo tragiškos lemties.

 

Dabar Panevėžio valdininkai, norėdami pateisinti savo nusikalstamą neveiklumą, puola močiutės gelbėtojus, kaltina juos nesąžiningumu ir siekia atimti iš jų bobutės padovanotąjį butą.

 

Savo kėslams įgyvendinti valdininkai pasitelkė FNTT pareigūnus, prokuratūrą, žiniasklaidą ir net teismą. Mūšis prasidėjo. Sprogimų negirdėti, bet nemalonaus kvapo dūmų pakankamai. Kas slepiasi po jų uždanga?

 

Viešasis interesas - po bobutės sijonu?

 

Šio mūšio karvedžiu tapo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Remigijus Senkus. Jis, vykdydamas soc.skyriaus vado V.Michailovo užsakymą, prieš visuomenininkus sumeistravo įmantrų ieškinį teismui. Jame – visas teisinių viražų rinkinys: sutarčių naikinimas, restitucija ir net psichiatrinė ekspertizė.

 

Viešai deklaruojamas bylos tikslas labai kilnus - apginti vienišos senolės interesus. Prokuroras spėlioja, kad ginamosios močiutės atlikti buto keitimo ir dovanojimo sandoriai galėjo būti jai nenaudingi, bet nepateikia įrodymų, kad dėl to močiutės gyvenimas pablogėjo.

 

Bylos medžiaga rodo priešingai: socialinės tarnybos valdininkų paliktai likimo valiai, badmiriavusiai senolei, būtent Fondo darbuotojų pastangomis buvo pamaitinta, sumokėtos skolos, suremontuotas jos butas ir išrūpinta kvalifikuota globa.

 

Dabar ji yra prižiūrima ištisą parą, jos teisės į turtą yra apgintos ir teisiškai sureguliuotos uzufrukto sutartimi. Jos asmeniniai daiktai ir butas yra saugomas, apmokamos komunalinės paslaugos ir netgi prižiūrimos ten likusios jos gėlės.

 

Taigi, bobutės interesams joks pavojus negresia ir juos ginti nėra jokio reikalo. Be to ji ir neprašė tokios paslaugos. Prokuroro priedermė ginti viešąjį interesą, bet net ne teisininkui matosi, kad šioje situacijoje bobutės interesas yra privatus.

 

Tai kaip čia yra? Kur tada užlindo "viešasis interesas", kurį taip narsiai ginti nusiteikęs prokuroras R.Senkus? Negi po bobutės sijonu?.. Panašu, kad kažkas bando klaidinti arba neišsako visos teisybės.

 

Prokuroras blefuoja ar yra "išdurtas"?

 

Šiek tiek atidžiau pažvelgus į bylą, nesunku pastebėti, kad iš tikrųjų proceso ašis yra ne rūpestis viešuoju interesu, ir netgi ne pačia bobute, bet jos butu.

 

Būtent dėl jo visą šitą košę ir užmaišė soc.skyrius vedėjas V.Michailovas, į pagalbą pasitelkęs savo pavaldinę vyr. specialistę R.Žeimienę, kuri spaudė Fondą Lavėnų globos namuose laikinai apgyvendintą senutę kuo greičiau pervesti į nuolatinės gyventojos statusą.

 

Mat tada močiutės butą galima būtų paimti tuoj pat, nebelaukiant pusės metų. Fondas žinojo panašius savivaldybės „triukus“ su senolių būstais ir nepasidavė spaudimui.

nuotr. Panevėžio apygardos vyr. prokurorė Nida Grunskienė davė nurodymą FNTT iškrėsti Fondą. Tuo tikslu avansu teigdama, kad Fondas aplaidžiai veda buhalterinę apskaitą ir, kad išvengtų už tai atsakomybės, iš savo asmeninių lėšų nemoka Vadovui atlyginimo. Jos svaisčiojimai nepasiteisino. Buhalterinėje apskaitoje pažeidimų nerasta, o pasitarnauti nuskriaustiesiems, įstatymas nedraudžia, kad tą darbą atlikti galima be atlygio.

 

Tada V.Michailovas pasitelkė į pagalbą prokuratūrą, kurią teisme atstovauja prokuroras R.Senkus. Nesinori tikėti, kad prokuroras yra tiek naivus, jog nesuprato tampantis įrankiu visiškai aiškioje valdininkų aferoje. O gal ir jam nusimato kažkoks „sėkmės procentas“?

 

Juk aišku, kad jeigu soc. skyrius močiutę jau prieš kelis metus būtų apgyvendinęs globos namuose, vos tik gavęs pirmuosius signalus apie kritišką jos padėtį, senolės būstas seniai būtų perėjęs valstybės naudai be jokio prokurorų įsikišimo. Labai panašu, kad savivaldybės biurokratai patingėjo vargintis su senolės priežiūra, jos skolomis ar tvarkydami globos dokumentus ir paprasčiausiai laukė, kol ji pati numirs ar už skolas bus išmesta į gatvę.

 

Tada butą perimti būtų dar paprasčiau. Bet jau nebe valstybės labui, o tam tikriems asmenims. Žinoma, suinteresuotiems ir galintiems "atsidėkoti". Matomai valdininkai todėl ir neskubėjo močiutės gelbėti, nes tikėjosi, kad be priežiūros palikta senolė "ilgai netrauks" ir iškeliaus į aną pasaulį.

 

Būtų taip ir nutikę, jeigu ne gerų kaimynų dėka, rūpintis ja buvo pakviestas paramos-labdaros fondas "Biblijos studijos". Bet šis neplanuotas visuomenininkų įsikišimas labai sumaišė valdininkų kortas ir todėl sukėlė didžiulį jų nepasitenkinimą, išprovokavusį šį teismo procesą.

 

Valdininkai demonstruoja vienybę

 

Žiūrint iš šono į šią situaciją, savivaldybės valdininkų veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamų veikų požymius, vertus prokurorų dėmesio. Juk atsakomybė negali būti abstrakti. Įstaigose dirba konkretūs asmenys, turintys konkrečias funkcijas, tad už savo veikimą ar neveikimą turėtų atsakyti labai konkretūs valdininkai.

 

Beje, iš bylos medžiagos matyti, kad Fondas tą pačią prokuratūrą ragino pareikalauti iš V.Michailovo vadovaujamos kontoros darbuotojų atsakomybės ir už tokį nusikalstamą neveiklumą iškelti baudžiamąją bylą pagal LR BK 168 str. 3 d..

 

Prokuratūrai sukant uodegą, visuomenininkai bandė skųstis policijai. Ši pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet galiausiai nutraukė, motyvuodami tuo, kad senolei jokia pagalba nereikalinga, ji veiksni, pati savimi gali pasirūpinti.

 

nuotr. Panevėžio biurokratai ir tikrintojai atsirašinėjo, kad 91 senolė viskuo gali pati pasirūpinti. Patikrinimo metu Fondas močiutę rado guvaus proto, šviesios atminties, tačiau alkaną, išsekusią, apleistą, prasiskolinusią visoms įstaigoms ir organizacijoms už patarnavimus, su atjungtu telefonu, vandeniu, neveikiančia, kiaurais vamzdžiais, kanalizacija. Nuotraukoje matoma jos asmens higieną, kuria dėl garbingo amžiaus negalėjo pati pasirūpinti.

 

Lygiagrečiai apie Panevėžio savivaldybės soc. skyriaus darbą buvo informuotas miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, LR Prezidentė D.Grybauskaitė, Socialinių reikalų ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Seimas...

 

Žinoma, įsijungė įprastinis atsirašinėjimo mechanizmas ir galop skundo nagrinėjimas perduotas patiems apskųstiesiems - kaip tais senais tarybiniais laikais. Atsakymą pasirašė pats V.Michailovas. (?!) Jis nepamiršo paminėti, kad su M.V.Kasiulienės išduotu įgaliojimu, Fondo atstovas A.Veberis gali teikti prašymus soc. skyriui dėl paslaugų, dėl paramos, t.y. tiems, kurie pagal pareigybes privalo patys tai daryti. Žodžiu, valdininkai savo naštą permetė ant visuomenininkų.

 

Kaip matome, visų lygių valdininkai ypatingai vieningi, vienas kitą palaiko ir gina. Žmogeliai puikiai supranta, kad iš jų tyčiojamasi, bet vis tiek sutartinai mekena – „ką mes galim padaryti...“ Kol visuomenininkai ir įvairių partijų veikėjai tebešūkalioja apie vienybę, nomenklatūra, biurokratija ir įvairios atplaišos jau seniai susivienijo į vieną sistemą, paėmė valdžią ir dabar „tvatina“ liaudį per visus galus.

 

Tad užuot keikę valdžią, imkim iš jos pavyzdį, kaip reikia veikti – vieningai ir tyliai. Juk balsavimo teisės iš mūsų dar neatėmė – tad vieną kartą pasinaudokime ja vieningai ir išmintingai!

 

Bet grįžkime prie temos...

 

Prokuroro "arkliukas" neveža

 

Vertinant aplinkybių visumą, atkaklus prokuroro siekis įrodyti, kad sandorių sudarymo metu senolė galimai buvo neįgali ir nesuprato jų prasmės, yra tam tikras taktinis manevras, siekiant nuvesti teismą nuo bylos esmės: netgi jei bobutė ir būtų buvusi neveiksni, sudarytieji sandoriai nepakenkė jos interesams.

 

Taigi, teisingumas nebuvo pažeistas - Fondas visą laiką sąžiningai ja rūpinosi ir vykdė savo įsipareigojimus, ginant močiutės interesus ir gerinant jos gyvenimo kokybę.

 

Prokuroras nepateikia jokių įrodymų, kad senolė buvo apgaudinėjama ar skriaudžiama. Dėl šios priežasties prokuroro organizuojama psichiatrinė ekspertizė atgaline data yra beprasmė, nes nėra įrodymų, kad Fondas močiutės būsena pasinaudojo savanaudiškais ar nusikalstamais tikslais.

 

Krinta į akis, kad šioje byloje butų mainai yra pateikiami su nusikaltimo atspalviu. Apžiūrėjus vietoje abu sukeistuosius butus, pasitvirtina įspūdis, kad kaltinimai Fondo vadovui Svajūnui Marcinkevičiui dėl mainų neadekvatumo yra prokuroro išpūsti.

 

Močiutei tas butas patiko ir todėl sutiko keistis. Jis ramioje gatvėje, netoli parduotuvės, labai racionaliai išplanuotas, vietoje visi patogumai, pilnai suremontuotas. Be to, jo išlaikymas pigesnis.

 

Tad ir čia nesimato, kad močiutės interesas būtų pažeistas. Tuo nesunkiai galėjo įsitikinti ir pats prokuroras, jeigu būtų teikęsis žvilgtelti į tuos butus asmeniškai.

 

Atkreipė visuomenininkų dėmesį

 

Per žiniasklaidą paskleista šmeižikiška versija, neva labdaros-paramos fondas "Biblijos studijos", apgavo senolę ir užgrobė jos butą, pradeda sulaukti tam tikros visuomenininkų reakcijos. Mat "Biblijos studijų" fondas respublikoje žinomas kaip viena iš nedaugelio pavyzdingų organizacijų, sugebančių produktyviai veikti vien tik privačiomis lėšomis.

 

Kaip tik tokios organizacijos yra labai nenaudingos valdininkams: jos nesinaudoja europiniais fondais, todėl iš jų negali išlupti "otkatų", jų nepagąsdinsi, kad negaus paramos – jie patys save finansuoja. Kai kuriomis žiniomis, visuomenininkai planuoja stebėti šį teismo procesą, kad įvertinus padėtį vietoje, galima būtų respublikos mastu paruošti atitinkamą veiksmų strategiją santykiuose su teisėsauga ir teismais. Žinoma, tai nedidelis, bet jau konkretus žingsnelis pilietinio veiksmo link.

 

Vietoje reziume

 

Dabartinė bylos teisinė būsena geriausiai atitinka šalių interesus. Restitucija kaip tik juos labiau supainiotų ir iškeltų daugybę klausimų: kaip grąžintas butas pagerins močiutės gyvenimą, kaip ieškovas užtikrins senolės priežiūrą tame bute, kaip privataus buto grąžinimas siejasi su viešuoju interesu, kurį gina prokuroras.

 

Jeigu močiutė bus laikoma globos namuose, tai kokia prasmė tiek vargti dėl to buto grąžinimo į privatų statusą ir tam pačiam privačiam asmeniui, kuris jau dabar apgyvendintas valdiškuose namuose?

 

Atkreiptinas dėmesys į vieną labai reikšmingą aplinkybę, kad Fondui padovanotas butas jau dabar tarnauja viešajam interesui kaip manevrinis plotas: jame gali laikinai prisiglausti Fondo globotiniai juridinių formalumų tvarkymo laikotarpiu, žmonės netikėtai išvaryti iš namų, smurtą šeimoje patyrę asmenys, darbo ar būsto beieškantys našlaičiai bei iš įkalinimo įstaigų grįžę žmonės.

 

Valstybei atkristų tam tikra dalis rūpesčių ir, svarbiausia, nekainuotų nei cento – visas išlaidas iki šiol dengia Fondas. Ir savivaldybė nėra nenuskriausta – pasiima visą močiutės pensiją.

 

Žiūrint iš šalies, ši byla gana paprasta ir aiški. Jeigu teismuose būtų įvesta tarėjų institucija, tokia byla būtų išspręsta per vieną posėdį, vadovaujantis vien sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kol to nėra, visokie aferistai turi galimybę ,,pudrinti“ smegenis visuomenei ir savanaudiškais interesais gaišinti teismus.