STRAIPSNIAI

Alvydas Veberis Našlaičių skriaudos
Alvydas Veberis Našlaičių skriaudos

Alvydas Veberis

 

LIETUVOS ADMINISTRACINIŲ GINČŲ KOMISIJOS PANEVĖŽIO APYGARDOS SKYRIUS

praskaidrino našlaičio Kęsto Šimašiaus šventinę nuotaiką

 


 ,,Mokykitės daryti gera, ieškokite teisingumo, padėkite prispaustiesiems, apginkite našlaičius, užstokite našles.(Iz 1,17)

 

Kaip perkūnas iš giedro dangaus 2022-10-20 trenkė Kęstui Šimašiui,  kai iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos  Socialinių reikalų skyriaus Socialinių išmokų poskyrio jis  gavo neregistruotą raštą Nr. 3010 (25.3.63) (toliau – Sprendimas) savo pašto dėžutėje.  Jame nurodyta, kad jis yra  išbrauktas  iš Asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą. Raštas, pasirašytas   Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėjos Zitos Ragėnienės. 

 

Nurodoma, kad  tokio sprendimo priežastis, kad už paskutinius 2021 metus metus iki nustatyto termino t.y. iki 2022-06-01 Kęstas Šimašius  nedeklaravo pajamų ir turto deklaracijos. Labdaros-paramos Fondui ,,Biblijos studijos“ talkinant, jis į eilę pastatytas 2016-02-26. Jei Valstybė tinkamai našlaičiais  rūpintųsi tai sulaukus pilnametystės Kęstas galėjo gauti lėšas būsto įsikūrimui ir gyventi savarankiškai, dalinai talkinant soc. skyriui. Juo labiau, kad visi vaikai nori, kuo greičiau valdiškus namus  palikti dėl vyraujančios juose betvarkės. Bet kam tai daryti? Neliks namų, neliks naudos biurokratams.

 

 Tokių pamestinukų likimus nuo pat kūdikystės lydi skriaudos ir negandos. Turinčiam 29 metus Papilės miestelio išnaudotojai Saulius ir Ginta Rimkai vaikiną paėmė iš Ventos globos namų, kaip  savo šeimos narį. Tuose pačiuose globos namuose dirbusi G.Rimkienė buvo nusižiūrėjusi šį našlaitį. Jis darbštus, atsakingas, patikimas. Talkindavo administracijai privačiuose ūkiuose, negerdavo, nerūkydavo, sąžiningas. Radęs nors vieną pamestą centą jo nepasisavindavo, bet grąžindavo tam, kuris pametęs. Rimkienė su savo sutuoktiniu  buvo prižadėjusi jam ,,aukso“ kalnus. Našlaitis neįžvelgė aferistų klastos ir sutiko apsigyventi, manydamas, kad bus geriau nei globos namuose.

 

 Nuo pat pirmų dienų Rimkai  pasinaudojo Kęsto santaupomis.  Už jo pinigus įrengė savo ūkiniame pastate kambarėlį, kuriame žiemą šaltį  kęsdavo  sukandęs dantis. Valgyti ,,geradariai“ išnešdavo į namo prieangį ir padėdavo, kaip šuniui. Jei pro ūkinio namo langą to momento, kada paduos  davinį Kęstutis neužmatydavo, tai atsinešdavo jau atšalusį maistą.  Jo neužtekdavo.  Pastoviai žarna žarną rijo, o pasiskųsti nebuvo kam. Telefonu naudotis neleido ir griežtai draudė, kad niekam nepapasakotų apie žiaurias gyvenimo sąlygas. Uždraudė su kaimynais sveikintis. Pinigų irgi neduodavo, o jei kas nors   jam paaukodavo, tai Rimkai atimdavo.  

 

Kartą, kai kaimynė slapta padovanojo skriaudžiamam našlaičiui telefoną, Rimkai susekė. Rimkienė vanojo kailį, o sadistas S.Rimkus parklupdė ir liepė laikyti rankose iškeltą kėdę.  Kitą kartą apkaltino, kad našlaitis pavogė jų  elektros drelę (buvo paėmęs kaimynas). Tuomet begirtaudamas su įgaliotiniu (jie bičiuliavosi) grasino, kad nušaus jį, išveš į mišką, užkas ir niekas nesužinos. Po tokių grasinimų vaikinas gyveno baimėje ir pastoviame strese. Rimkai įdarbino jį savo laidojimo versle. Kęstas turėjo lavonams karpyti nagus, prausti, tvarkyti laidojimo salę. Už jo atliktą darbą, rašė ganėtinai didelį atlygimą (tuo metu iki 2000 litų), apie kurį  našlaitis net  nežinojo.

 

Tuos  pinigus ne tik išimdavo su K.Šimašiaus  bankine kortele, bet jo vardu imdavo ir kreditus savo šeimos reikmėms. Apie tai Kęstas sužinojo tik tada, kai šaukėsi pagalbos. Teko našlaitį išklausyti ir Rimkų visus nusikaltimus išsiaiškinti.  Perduoti išnagrinėti teisinėms institucijoms. Žinant, kad Lietuvos teismuose vyksta teisinis nihilizmas, aišku, kad našlaičio teisės liko neapgintos. Prasitąsyta teismuose net keletą metų. Žinant, kad našlaitis nemoka nei skaityti, nei rašyti ir nebus kas gintų jo teises, tai korumpuotoms teisinėms institucijoms palengvintas kelias nusikaltėlius išteisinti. Ar galėjo būti kitaip? Apie tai ne kartą  rašėme:

 

http://www.tiesoskariai.lt/lt/straipsniai-65/lt/alvydas-veberis-----------------------spastai--naslaiciams-195.html

 

Šį kartą padaryta našlaičiui eilinė skriauda Panevėžio miesto savivaldybės dėka. Šios savivaldybės biurokratai atjautos, gailestingumo ar nors  paprasto žmogiško požiūrio į nuskriaustuosius neturi. Jie ne tik abejingai, aplaidžiai ir nusikalstamai  atlieka savo pareigas, bet ,,lipa“ per jų galvas, trypdami ir taip sunkią dalią.

 

Po gauto savivaldybės nutarimo, teko neįgaliam Kęstui Šimašiui, kuris nemoka nei skaityti,  nei rašyti  bylinėtis teismuose! Ar jam tai įmanoma? Eilinį kartą kreipėsi pagalbos į mano įsteigtą labdaros-paramos ,,Biblijos studijos” Fondą. Teko talkinti, nes savivaldybės klerkai soc. paslaugų centro  darbuotojai R.Čeponienei pagrūmojo, kuri kai kuriuose klausimuose talkina Kęstui,  kad nepadėtų beraščiui rašyti  skundus, ieškant tiesos.  Tą paliudijo ir jų atstovė Justina Meškauskienė, dalyvaujanti LIETUVOS ADMINISTRACINIŲ GINČŲ KOMISIJOS PANEVĖŽIO APYGARDOS SKYRIAUS posėdyje.  

 

Tipo, tai jiems nepriklauso ir ne jų pareiga. Tai kieno? Iki ko dasigyvenome! Neįgalus našlaitis nemokantis nei skaityti, nei rašyti turi tiesos ieškoti rašinėjaant skundus teismuose! Tuo tarpu, savivaldybių klerkai, dykai kavutę gurkšnodami ir puodukus barškindami, tyčiojasi iš vargdienių. Tai už ką jiems mokame algas?! Jų darbą tenka nudirbti visuomeninkams, kuriems neskiria jų veiklai nei cento, pamiršdami net padėkoti.

 

Po gautos Panevėžio savivaldybės nutarties Kęstas Šimašius vaikščiojo kaip žemę pardavęs, - nemigo naktys,  nusiminęs, psichologiniame strese. Tokie sprendimai dar    labiau alina jo ir taip sugadintą nuo kūdikystės  sveikatą.

Neliko nieko kito, kaip talkinti Kęstui ir  tokį Panevėžio miesto savivaldybės sprendimą skųsti LIETUVOS ADMINISTRACINIŲ GINČŲ KOMISIJOS PANEVĖŽIO APYGARDOS SKYRIUI.

 

 

nuotr. nuotoliniu būdu vyksta posėdis. Sekretorė Natalija Abuojė (su akiniais) ir Panevėžio soc.pagalbos  centro soc. darbuotoja  Greta Čeponienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius (toliau – Komisija),

susidedantis iš Komisijos narių Beatos Labutytės, Astos Povilonienės, Sigitos Šimbelytės (pranešėja) ir Vestos Šliogerytės (Komisijos posėdžio pirmininkė), sekretoriaujant Natalijai Abuojei, dalyvaujant pareiškėjui Kęstui Šimašiui, atsakovės atstovei Justinai Meškauskienei, liudytojams Gretai Čeponienei, Alvydui Veberiui, viešame Komisijos posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinį ginčą pagal pareiškėjo Kęsto Šimašiaus skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

 

 

nuotr. Greta Čeponienė ir Kęstas Šimašius laukia   Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus posėdžio pradžios

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komisija n u s t a t ė:

pareiškėjas Kęstas Šimašius skundu, kurį vėliau patikslino, Komisijos prašo panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinių reikalų skyriaus Socialinių išmokų poskyrio (toliau – ir Poskyris) 2022-09-14 raštą Nr. 3010 (25.3.63) (toliau – Sprendimas).

 

Paaiškino, kad 2022-10-20 paštu neregistruota siunta pareiškėjas gavo Sprendimą dėl jo išbraukimo iš Asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo (toliau – Sąrašas), kuriame nurodyta tokio sprendimo priežastis – iki 2022-06-01 jis nedeklaravo turto. Pareiškėjo teigimu, jis yra našlaitis, turi II-ą neįgalumo grupę, nustatyta sveikatos negalia, nemoka skaityti ir rašyti, todėl nuo 2016 m. prašydavo nevyriausybinių organizacijų, Savivaldybės ar pačios mokesčių inspekcijos darbuotojų, kad talkintų, užpildant jam metinę pajamų deklaraciją. 2022 m. gegužės mėnesį su draugo pagalba užpildė deklaraciją ir jokių pastabų apie netinkamai užpildytą deklaraciją negavo.

 

 Pasak pareiškėjo, tik  2022-08-30 Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotoja Greta Čeponienė telefonu pareiškėją informavo, kad jis nėra pateikęs pajamų ir turto deklaracijos už 2021 metus ir kad jis privalo tai padaryti tą pačią dieną, nes bus išbrauktas iš Sąrašo. Tuo pačiu pareiškėjas išsiaiškino, kad 2022 m. gegužės mėnesį buvo užpildyta ne ta deklaracijos forma, nes jis nežinojo, kad reikalinga ne tik metinė pajamų deklaracija, bet ir turto deklaracija. Pareiškėjas nurodė, jog talkinant labdaros-paramos fondo „Biblijos studijos“ steigėjui Alvydui Veberiui, minėto centro darbuotojai Gretai Čeponienei bei Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) darbuotojams, jis užpildė deklaraciją ir tą pačią dieną VMI patvirtino, kad deklaracija pristatyta, bet vis tiek gavo Sprendimą dėl jo išbraukimo iš Sąrašo (b. l. 1-2, 10-11).

 

Panevėžio miesto  savivaldybės atsakovė Justina Meškauskienė savo atsiliepimu prašo Komisijos Kęsto Šimašiaus skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas 2016-02-26 Administracijai pateikė Prašymą (talkinant A.Veberiui) įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą (reg. Nr. T10-24 (27.5.21) (toliau – Prašymas). Administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus (toliau – Skyrius) 2016-03-01 raštu Nr. IS-1116 (27.7.21) (toliau – 2016-03-01 Raštas) pareiškėjas K.Šimašius  informuotas apie priimtą sprendimą tenkinti jo Prašymą ir įrašyti jį į eilę.

 

Labdaros-paramos ,,Biblijos studijos“ Fondas virš 20 metų talkina našlaičiams, soc. remtiniems senoliams, kaliniams, priklausomybių turintiems gyventojams. Puikiai žinome atmestinai atliekamą Panevėžio savivaldybės biurokratų darbą, jų vengimą spręsti gyventojų problemas.  Nueinama lengviausiu būdu, kai ,,barškančios puodynės“, apart to, kad įjungtų loginį mąstymą, laikosi tokių pat ,,barškančių puodynių“  išleistų kvailų įstatymų  raide. 

 

Man posėdyje pasisakant, apie Kęsto Šimašiaus kančias, truko kantrybė. Bandžiau komisijai paaiškinti, kad Panevėžio savivaldybės klerkai dirba nusikalstamai  ne tik šio našlaičio atveju.  Fondas yra talkinęs ne vienai dešimčiai nuskriaustųjų. Posėdžio pirmininkei Vestai  Šliogerytei nepatiko priekaištai ir audringa mano kalba Panevėžio savivaldybės atžvilgiu, todėl sekretorei Natalijai Abuojei davė nurodymą išjungti garsiakalbį, o netrukus ir aplamai pašalino iš posėdžio. Po kelių akimirkų suprato, kad pasielgė netinkamai, atimdama iš manęs žodžio laisvę laisvai kalbėti ir liudyti apie K.Šimašiaus problemas ir savivaldybės darbo broką. Netrukus kelis kartus reikalavo sekretorės, kad grąžintų mane atgal. Deja, sekretorės N.Abuojos ,,gabumai“ nesuveikė. Išjungti sugebėjo, bet sugrąžinti į posėdį, vykstantį nuotoliniu būdu, niekaip.

 

Išgirdę iš manęs priekaištus, Komisija bylos nagrinėjimo nebaigė ir labai operatyviai, tą pačią dieną atsiuntė nutartį    prašydami, papildomų dokumentų apie K.Šimašiaus sveikatą, apie ką savivaldybė nutylėjo, nors K.Šimašiaus asmens kortelė jų žinioje. Jo problemos savivaldybei seniai žinomos, tačiau jos atstovai apsimeta, kad nežino.   Rytojaus dieną dokumentus K.Šimašius Komisijai pristatė. Ryšium su tuo, kad man išreikšti visas pastabas neleido, papildomai  nusiunčiau Komisijai  straipsnį, apie savivaldybės darbo broką, kurį išplatinau visuomenei, po K.Šimašiaus išbraukimo iš eilės. Skaitykite pagal šią nuorodą:

 

http://www.tiesoskariai.lt/straipsniai-65/lt/alvydas-veberis-------------panevezio-savivaldybes---saika----nesikeicia-691.html

 

 Paprastai biurokratams užtenka to, kad medikai nustato, kad neįgalus yra  veiksnus.  Nusiima nuo savęs bet kokią atsakomybę. Tuo tarpu  sveikus, turinčius po kelis aukštuosius išsilavinimus, nelojalius sistemai, tampo po teismus, med. komisijas, uždaro į Utenos ar Rokiškio ,,psichuškę“ ir ,,padaro“ neveiksniais. Tuomet nusikaltėlių  klanas, tokiomis medikų išvadomis, pridengia savo nusikaltimus.

 

Šiuo atveju, kad veiksnus K.Šimašius visomis keturiomis griebiasi ,,šiaudo“, stengiasi gyventi savarankiškai, neapsunkina Valstybės nuolatine globa,  tai dar nereiškia, kad nemokančiam skaityti ir rašyti, turinčiam  sveikatos problemų nereikalinga vienokia ar kitokia pagalba. Išklausę mano nebaigtos kalbos komisija visa tai  suprato ir nutartyje tą konstatavo:

,,...Nagrinėjant šią administracinę bylą, surinkti rašytiniai įrodymai ir Komisijos posėdžio metu bylos šalių bei liudytojais apklaustų asmenų pateikti žodiniai paaiškinimai patvirtino, kad pareiškėjo situacija pasižymi sudėtingesnių nei prieš tai aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytų išskirtinių aplinkybių visuma.

 

Visų pirma, pareiškėjas Komisijai paduotame skunde nurodė, jog nemoka nei skaityti, nei rašyti, pagalbos dėl deklaracijų teikimo kreipiasi į nevyriausybines organizacijas, savivaldybės ir pačios VMI darbuotojus, kadangi yra našlaitis ir neturi jokių artimųjų, kurie jam galėtų pagelbėti atlikti teisės aktuose reglamentuojamus veiksmus. Šias aplinkybes pareiškėjas patvirtino Komisijos posėdyje, taip pat ir liudytojais apklausti Panevėžio socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Greta Čeponienė ir LFB „Biblijos studijos“ steigėjas Alvydas Veberis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad šį kartą Deklaraciją užpildyti ir ją pateikti gegužės mėn. VMI padėjo jo draugas Arvydas Ribikauskas.

 

 

 Nagrinėjamo ginčo kontekste aktualus PBĮIĮ 3 str. 2 p. reglamentuojamas socialinio teisingumo principas, kuris įpareigoja savivaldybės administraciją, teikiant paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti asmenims ir šeimoms, įvertinti ne tik jų turimą turtą, gaunamas pajamas, bet ir kitus su asmens bei šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius.

 

Komisijos posėdžio metu nurodė liudytoja apklausta G. Čeponienė, kad  ji, 2022 m. birželio mėn. lydėdama pareiškėją pas gydytoją dėl medicininės pažymos išrašymo, pasiteiravo, ar pareiškėjas yra pateikęs Deklaraciją bei gavo patvirtinimą, kad tai padarė jo draugas. Kaip, kad paliudijo Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotoja, tik šio centro vedėjai 2022-08-30 sužinojus apie tai, jog pareiškėjas pateikė ne tą Deklaraciją, tą pačią dieną buvo susisiekta su pareiškėju, bei informuota, jog buvo užpildyta ne ta Deklaracija bei paprašyta Deklaraciją pateikti iš naujo, ką pareiškėjas tą pačią dieną padarė, padedant A. Veberiui.

 

Panevėžio socialinių paslaugų centro nuostatų, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės

tarybos 2020-05-28 sprendimu Nr. 1-134, 18 p. įtvirtina šio centro tikslą, kuris siejamas su Panevėžio miesto bendruomenės narių galimybės gyventi žmogaus orumo nežeminančiomis sąlygomis ir padėti  integruotis į visuomenę didinimu, kai asmuo dėl amžiaus, negalios, skurdo ar kitų priežasčių pats nepajėgus to padaryti. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 3 str. 1 d. nurodoma, kad socialinėmis paslaugomis siekiama socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos asmeniui (šeimai) ir (ar) bendruomenei atsiradimo prevencijos ir (ar) suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinės rizikos, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam (neturinčiai) gebėjimų (jų neturėjusiam arba jų turėjusiam, bet praradusiam) ar galimybių savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Pagal to paties įstatymo 16 str. 1 d., asmens socialinių paslaugų poreikis, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, prevencines socialines paslaugas, nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą bei galimybes savarankiškumą ugdyti ar kompensuoti jo interesus ir poreikius atitinkančiomis socialinėmis paslaugomis.

 

Minėtųjų teisės normų analizė sudaro pagrindą išvadai, jog ne kiekvienam asmeniui gali būti

teikiamos socialinės paslaugos, o tik asmeniui, kuris atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus bei kuriam siekiama padėti išvengti socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos ir (ar) suteikiama pagalba asmeniui, dėl neįgalumo, socialinės rizikos, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam gebėjimų (jų neturėjusiam arba jų turėjusiam, bet praradusiam) ar galimybių

savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

 

Nagrinėjamu atveju išimtinai susiklosčiusią situaciją taip pat liudija ir subjektyvios, su pareiškėjo asmeniu susijusios, tačiau nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės tokios, kaip pareiškėjui neterminuotai nuo vaikystės nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos sisteminį ligų sąrašą (TLK-10) nurodant diagnozės kodą – F71, kuris reiškia vidutinį atsilikimą, kai elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus. Posėdžio metu pareiškėjui buvo sudėtinga suvokti visuomeninius bei socialinius reiškinius, pareiškėjas taip pat sudėtingai gebėjo apibūdinti susiklosčiusią situaciją, nurodydamas ne su ginču ar ginčo dalyku susijusias aplinkybes. Komisijos vertinimu, pareiškėjui suteiktas nedarbingumas, o būtent priežastis, dėl kurios jis buvo suteiktas, turi esminę reikšmę nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjo atžvilgiu susiklosčiusios ginčo situacijos sudėtingumo bei išskirtinumo.

 

Pažymėtina, kad šio ginčo aspektu pareiškėjo teisinės padėties sudėtingumą bei išimtinumą taip pat lemia ir tai, jog pareiškėjas neturi paskirto įstatyminio atstovo, jam nėra nustatyta nei globa, nei rūpyba. Atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo iš esmės Komisijos posėdžio metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjas negali savarankiškai atlikti veiksmų, susijusių su Deklaracijos užpildymu bei pateikimu VMI, be to, atsakovei (Panevėžio savivaldybei) neatlikus PBĮIĮ 4 str. 5 d. 2 p., pati atsakovė nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos, o susiklosčiusią situaciją, kuomet pareiškėjui padėjęs asmuo netinkamai atliko veiksmus, susijusius su Deklaracijos užpildymu bei pateikimu, vertino formaliai, nesivadovaudama PBĮIĮ 3 str. 2 p. įtvirtintu socialinio teisingumo principu bei tokio pobūdžio bylose teismų išaiškintu teisingumo ir protingumo bei gero administravimo principų turiniu bei šių principų taikymu.

 

Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Gero administravimo principas, kurio

įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2014-03-12 nutartis

administracinėje byloje Nr. A261-214/2014).

 

Gero administravimo principas reiškia, kad veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus dėl tokio akto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-27nutartis administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-604/2013; 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A520 -1831/2013).

 

Pažymėtina, kad administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė

asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais.

 

Pažymėtina, kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas). Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-385/2014, 2017-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017, 2017-10-26 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4221-502/2017).

 

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teisėjų kolegijos nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas.

 

Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007, 2011-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011).

 

Atsižvelgiant į tai, į byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat tai, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas formaliai, neįvertinus faktinės bei nagrinėjamu atveju išskirtinėmis aplinkybėmis pasižyminčios pareiškėjo individualios situacijos, kuri atsakovei buvo žinoma, be to, nepasiūlius pareiškėjui ištaisyti trūkumų, susijusių su tinkamu pareigos pateikti Deklaraciją įvykdymu, sprendžiama, jog skundžiamas administracinis sprendimas buvo priimtas pažeidžiant PBĮIĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintą socialinio teisingumo principą, gero administravimo principą, taip pat neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, o tai reiškia, jog yra pakankamas teisinis pagrindas, vadovaujantis šiame sprendime aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundžiamą aktą panaikinti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo n u s p r e ndži a: pareiškėjo Kęsto Šimašiaus skundą tenkinti.

 

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus Socialinių išmokų poskyrio 2022-09-14 raštą Nr. 3010 (25.3.63) „Dėl išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių

teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo“ panaikinti“. Nutartį pasirašo:

 

Komisijos posėdžio pirmininkė: Vesta Šliogerytė,

 Komisijos narės: Beata Labutytė, Asta Povilonienė, Sigita Šimbelytė