Paskambinusi Angelė iš Anykščių pasidalijo savo kančia. Ji gyvena su nedraugiškai nusiteikusiais jos atžvilgiu kaimynais, dėl kurių krečiamų aibių nesibaigiantys vargai. Ne tik nužudytas vyras, bet ir jos gyvenimas tapo pragaru. Bandė ieškoti nusiraminimo katalikų bažnyčioje pas tuometinį kleboną S.Krumpliauską, bet ir šis pasitarnavo valdžios interesams, pateisindamas supuvusį teisingumą.

,,Eilinį kartą pasipiktinau katalikų bažnyčia, todėl aš jos nebelankau“- kalbėjo Angelė.

Daugelis bando spręsti problemas pasitikėdami savo jėgomis.

Paskutiniai įvykiai, tarsi, įrodymai padėti ant lėkštutės. Jie parodė, kad be Dievo pagalbos, kančios nesibaigia. Tebeieško TIESOS ir šaukiasi pagalbos Garliavos įvykių dalyviai. Jie kelis metus giedojo, užpirkinėjo mišias, barškino rožančius, apkarstė tvoras medalikėliais, šoko, trypė, spektaklius vaidino ir garbino ne Kūrėją, bet Jo kūrinius (Mariją, paveikslus ir žmogaus sugalvotus šventuosius, užsiiminėjo burtais, raganavimu...). Galiausiai atvilko į privačią valdą betoninę moters skulptūrą. Pasekmes visi matome. Ne tik krūva lavonų, bet ir TIESOS ieškanti suklaidinta katalikų bažnyčios "tikinti“ Kedžių šeima išdraskyta, pažeminta, apvogta, paniekinta...

Šią šeimą palaikantys taip pat eina kryžių kelius teismo koridoriais. Kitas atvejis, referendumas dėl žemės. Jo šalininkai kūrendami laužus, šokdami prie Seimo apie juos raganų šokius, garbino ir studijavo Vydūną. Dievą jie taip pat paliko nuošalyje. Kova pasibaigė eiliniu šnypštu. Kauno arkivyskupas S.Tamkevičius, pasitelkęs ,,davatkų“ būrį, nakčia traukė Marijai giesmes bandydamas gelbėti nuo karo veiksmų ir beprasmių mirčių Ukrainą.

Po jo maldų, pasipylė lavonai ne tik skveruose, gatvėse, bet ir ore. Ar dar trūksta pavyzdžių užzombintų suklaidintų tikinčiųjų armijai? Angelei, kaip ir Kedžiams patariau atkreipti dėmesį į dvasinius dalykus. Pirmučiausiai į Dešimt Dievo įsakymų ir namų aplinką. Visų tikinčiųjų dėmesys turi būti nukreiptas į II ir IV Dievo įsakymus, kuriuos Katalikų bažnyčia panaikino ar pakeitė.

Angelė prasitarė, kad koridoriuje yra kryžius, o kambaryje ant sienos kabo relikvija -"švento" Jurgio paveikslas.

Jis saugo jos namus. Patariau žudymo įrankį ir paveikslą sudeginti. Tą patį buvau pataręs ir Kedžių šeimai, bet eks. kunigas J.Varkala pasipiktino tokiu mano pastebėjimu, todėl neleido Kedžiams taip elgtis.

Netrukus juos aplankė kaukėtųjų armija. Jiems kerėtojų rakandai, stabai, paveikslai, giesmės Marijai ... buvo ženklas, kad kaip tik jų ten veiklos laukas-uždegta žalia šviesa. Ir ne tik Kedžiai, kaimynai ar giminės, bet ir visi ,,šventikai“ buvo išmėtyti iš šios antikristų užterštos, nors ir privačios teritorijos.

Angelė, matomai, nuolankesnė Dievo tarnaitė. Pakluso. Tos pačios dienos vakare paskambinusi man pasakė, kad kryžius jau liepsnoja židinyje. Su paveikslu dar nedrįsta atsisveikinti. Matyt, kaip kunigas R.Mikutavičius suaugo.

Ką atnešė kunigui paveikslų kolekcija visi puikiai žinome. Žmogus dėl beprasmių turtų kaupimo ir priešpriešai Dievui, išėjo anapilin (buvo nužudytas). Kiekvieno valia apsispręsti kaip tinkamai pasielgti. Tam Dievas davė protą ir suteikia prašančiam Išminties. Po pirmo Angelės žengto žingsnio, kai sudegino kryžių aš nudžiugau. Neabejoju, kad Dievas už šį poelgį apdovanos ir sumažins jai kančias. Aš, savo ruoštu, pažadėjau, kad atsiųsiu Dievo tarną-krikščionį, kuris gyvena arčiau jos namų. Jis  sustiprins ją dvasiškai ir nukreips teisinga linkme.

Man dar nežinant, jau Dievas vykdė mano norus. Po pokalbio su Angele, aš paskambinau vienam broliui Kristuje, kuris šiuo metu gyvena šalia Anykščių prie Rubikių ežero, kad šis ją aplankytų. Pasirodo, kad jis jau besantis šalia jos sodybos. Man nieko kito nebeliko, kaip paprašyti Angelės, kad atvertų vartus Dievo siųstajam. Po jo apsilankymo Angelės nuotaika buvo pakili, apsidžiaugė netikėtu svečiu, dvasiniu pakilimu.

Ji savo namuose neturėjo Biblijos, todėl artimiausiu laiku nutariau ją aplankyti ir padovanoti Šventąjį Raštą. Pasirodo ir šiuo klausimu Dievas pasirūpino anksčiau manęs ir ši maloni našta nuo manęs buvo nuimta. Dievo siųstas tarnas Romualdas užbėgo už akių ir Angelės rankos jau laiko BIBLIJĄ. Štai kaip gražiai veda Kristus tuos, kurie paklusta Jo žodžiui, vykdo Jo įsakymus. Kančios traukiasi, nuotaika gerėja, žmogus pasijunta pilnaverčiu.